Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-12-13 · Civilinė byla Nr. 2-1446/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-13
Bylos Nr.
2-1446/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Ieškovas
D. Z.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1446/2012Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1066-265/2012, kuria nutarta atmesti ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „SPRUT“ dėl uždraudimo atsakovo varžytynių vykdytojui atlikti veiksmus, galinčius ateityje sukelti grėsmę atsirasti ieškovo žalai, kur trečiasis asmuo – bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas „Snoras“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. Z. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Prekybos namai „SPRUT“, kuriuo prašė:

uždrausti atsakovo bankroto administratoriui iki trečiojo asmens kreditorių komiteto nutarimų dėl: 1) trečiojo asmens bankroto administratoriaus atstovavimo atsakovo bankroto procese (dalyvavimo ir balsavimo atsakovo kreditorių susirinkimuose); 2) atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, įkeistų trečiojo asmens naudai, pardavimo (iš varžytinių, be varžytinių) tvarkos ir kainos nustatymo; 3) atsakovui priklausančių neparduotų (iš varžytinių, be varžytinių) nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, įkeistų trečiojo asmens naudai, perdavimo trečiojo asmens (kitų asmenų) naudai tvarkos ir kainos nustatymo; 4) kitokio disponavimo atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir turtinėmis teisėmis, įkeistais trečiojo asmens naudai, tvarkos ir kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos parduoti perduoti, ar kitaip disponuoti atsakovui priklausančiais nekilnojamuoju turtu ir turtinėmis teisėmis, įkeistais trečiojo asmens naudai;

pripažinti negaliojančiu ab initio 2012 m. sausio 17 d. priimtus atsakovo kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog trečiasis asmuo BAB Bankas „Snoras“ yra BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ (toliau – Bendrovė) kreditorius. 2011 m. spalio 6 d. įvyko penktasis Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo apsvarstytas klausimas ir priimtas Nutarimas Nr. 2 „Dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausančio turto, kuris įkeistas AB bankui „Snoras“, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“, t. y. buvo nutarta bankui įkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių, antrosiose varžytynėse pradinę parduodamo turto kainą nurodant 4 184 000 Lt, o joms neįvykus, skelbti trečiąsias varžytynes, nustatant 3 138 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą. Antrosios varžytynės, kurios buvo paskirtos 2011 m. lapkričio 28 d., neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Todėl Bendrovės bankroto administratorius neparduotą įkeistą turtą per 3 darbo dienas raštu pasiūlė perimti trečiajam asmeniui už nustatytą pradinę turto pardavimo kainą - 4 184 000,00 Lt.

Ieškovas pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Banko valdyba pripažino AB Banką ,,Snoras“ nemokiu ir nuo 2011 m. lapkričio 16 d. priklausantį valstybei bei 2011 m. lapkričio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Banko valdyba visiškai sustabdė AB Banko ,,Snoras“ veiklą, todėl, pasak ieškovo, nuo šio momento bankui buvo uždrausta vykdyti bet kokius juridinio ir faktinio pobūdžio veiksmus. Todėl atsakovo bankroto administratoriaus veiksmai, t. y. pasiūlymas bankui perimti neparduotą įkeistą turtą už nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, ieškovo teigimu, negalėjo užtraukti teisėtų teisinių pasekmių. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dėl AB banko „Snoras“ veiklos teisinių apribojimų, pastarasis, atstovaujamas savo įgaliotojų atstovų, neturėjo teisės pareikšti savo valios dėl bankroto administratoriaus pateikto pasiūlymo. Anot ieškovo, bankroto administratorius privalėjo sustabdyti visus savo veiksmus, susijusius su varžytynių vykdymu, iki tada, kai bankas galės teisėtu būdu pareikšti savo valią dėl bankroto administratoriaus pateikto pasiūlymo.

Ieškovo teigimu, bankroto administratorius, sąžiningai įgyvendindamas įstatymo suteiktas teises bei vykdydamas savo pareigas, privalėjo sustabdyti visus savo veiksmus, susijusius su visų varžytynių vykdymu, iki pat to momento, kai bankas galės teisėtu būdu pareikšti savo valią dėl bankroto administratoriaus pateikto pasiūlymo. Dėl to atsakovo bankroto administratorius, ieškovo nuomone, neturėjo teisės vykdyti kitų 2011 m. gruodžio 9 d. paskirtų trečiųjų varžytynių. Ieškovo vertinimu, susiklosčiusi situacija kėlė realią grėsmę visų Bendrovės kreditorių turtiniams interesams dėl to, kad pradinė įkeisto turto pardavimo kaina trečiosiose varžytynėse (2011 m. gruodžio 9 d.) buvo 25 proc. mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą antrosiose varžytynėse (2011 m. lapkričio 28 d.), t. y. pradinė įkeisto turto pardavimo kaina trečiosiose varžytynėse sudarė 3 138 000,00 Lt.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nepaisant jo prašymo atšaukti trečiąsias varžytynes, atsakovo bankroto administratorius neatšaukė jų ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo, kaip valstybės įgalioto asmens, teisėmis bei sukėlė realią grėsmę, jog bus padaryta žala ieškovo ir Bendrovės kreditorių „likusios dalies“ turtiniams interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas kitoje civilinėje byloje 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, 2011 m. gruodžio 9 d. atsakovo bankroto administratorius trečiųjų varžytynių nevykdė. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankui bankroto bylą (nutarties dalis, kuria nutarta bankui iškelti bankroto bylą, įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.). 2012 m. sausio 5 d. atsakovo bankroto administratorius sušaukė naują (šeštąjį) kreditorių susirinkimą ir paskyrė jį 2012 m. sausio 17 d. (pakartotinį kreditorių susirinkimą – 2012 m. sausio 20 d.). Atsakovo bankroto administratorius laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. ir laikotarpiu po nutarties iškelti bankroto bylą trečiajam asmeniui įsiteisėjimo dienos (t. y. po 2011 m. gruodžio 20 d.) privalėjo sustabdyti visus savo veiksmus, susijusius su visų varžytynių vykdymu (taip pat šaukti naujus kreditorių susirinkimus), iki tada, kai banko bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo) galės teisėtu būdu pareikšti savo valią atsakovo bankroto administratoriaus pasiūlymo.

Ieškovo nuomone, pradedant 2011 m. lapkričio 24 data, tęsiant 2011 m. gruodžio 20 data ir baigiant BAB Banko „Snoras“ kreditorių komiteto (dar neišrinkto) atitinkamo nutarimo įsiteisėjimo diena - nei AB bankas „Snoras“, nei įgaliotas atstovas negalėjo ir negalės teisėtu būdu pareikšti savo valios dėl BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratoriaus pateikto pasiūlymo. Kitu atveju, banko bankroto administratorius (jo įgaliotas asmuo) pažeistų savo kompetenciją, nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje ir kt., įsiterptų į banko kreditorių komiteto kompetenciją (ĮBĮ 85 str. 6 d., 23 str. 17 p., 25 str. 2 d.). Be to, banko bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo) neturi visų reikalingų įgaliojimų atstovauti visų kitų juridinių asmenų (įmonių), išskyrus paties bankrutuojančio banko, bankroto procesuose (ĮBĮ 1 str. 1 d., 2 str. 2 d. ir 6 d., 11 str. 3 d. 9 p.).

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratorius šeštąjį BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimą sušaukė neteisėtai, ignoruodamas anksčiau nurodytus norminius apribojimus, turėdamas neteisėtą tikslą BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti pačiomis mažiausiomis kainomis ir kuo greičiau gauti savo administravimo išlaidų kompensaciją, taip pažeisdamas visų esamų BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip pat visų BAB banko „Snoras“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Ieškovas taip pat teigė, jog šeštajame kreditorių susirinkime buvo nutarta AB bankui „Snoras“ įkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių, pirmosiose varžytynėse pradinę parduodamo įkeisto turto kainą nustatant 3 138 000 Lt, o neįvykus pirmosioms varžytynėms, skelbti antrąsias varžytynes, nustatant 3 012 480 Lt pradinę įkeisto turto pardavimo kainą. Visiems atsakovo bankroto administratoriaus pasiūlymams pagal pritarė BAB Banko „Snoras“ bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo), kuris nepagrįstai ir neteisėtai dalyvavo Bendrovės kreditorių susirinkime, balsuodamas BAB Banko „Snoras“ kreditorių ir kreditorių komiteto vardu. Kadangi bankas yra pagrindinis atsakovo kreditorius, nuo jo balsavimo atsakovo kreditorių susirinkime priklausė nutarimų priėmimas. Todėl, anot ieškovo, visi 2012 m. sausio 17 d. atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant Bankų įstatymo 85 straipsnio 6 dalį, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, 23 straipsnio 17 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, o būtent trečiojo asmens bankroto administratoriui (jo įgaliotajam asmeniui) pažeidžiant savo kompetenciją (viršijant savo įgaliojimus). Anot ieškovo, įgaliojimus BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo) galės gauti tik iš BAB banko „Snoras“ kreditorių komiteto, kurio dar neišrinko banko kreditorių susirinkimas (Bankų Įstatymo 85 str. 6 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p., 23 str. 17 p., 25 str. 2 d.). Visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas BAB banko „Snoras“ būsimo kreditorių susirinkimo teises turės tik šio banko būsimasis kreditorių komitetas (Bankų Įstatymo 85 str. 6 d.), kuris kontroliuos, kaip vyksta bankroto procesas, kontroliuos bankrutuojančio banko bankroto administratoriaus veiklą, gins BAB banko „Snoras“ kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p., 23 str. 17 p., 25 str. 2 d.). Ieškovo nuomone, tik BAB banko „Snoras“ būsimojo kreditorių komiteto kompetencijai priskirta priimti nutarimus šiais klausimais (ĮBĮ 23 str. 17 p., 25 str. 2 d.): banko bankroto administratoriaus (jo įgaliotojo asmens) atstovavimas BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto procese (dalyvavimas ir balsavimas BUAB „Prekybos namai „SPRUT" Kreditorių Susirinkimuose); BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ priklausančių nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, įkeistų banko naudai, pardavimo (iš varžytynių, be varžytynių) tvarkos ir kainos nustatymas; BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ priklausančių neparduotų (iš varžytynių, be varžytynių) nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, įkeistų bankui naudai, perdavimo banko (kitų asmenų) naudai tvarkos ir kainos nustatymas; kitokio disponavimo BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir turtinėmis teisėmis, įkeistais banko naudai, tvarkos ir kainos nustatymas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog kreditoriaus BAB banko „Snoras“ įgaliotas asmuo susirinkime balsavo kreditorių susirinkimo vardu neturėdamas tam teisės. Anot teismo, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas pareiga atstovauti bankrutuojančią įmonę tenka ne kreditorių komitetui, o administratoriui arba jo įgaliotam asmeniui. Kreditorių komitetas tik kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų (ĮBĮ 25 str. 2 d.), tačiau kreditorių interesų teismuose, kreditorių susirinkime kreditorių komitetas neatstovauja. Dėl to įmonės administratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančią įmonę teismuose, kreditorių susirinkimuose, įgaliojimo iš šio komiteto gauti, anot teismo, nereikia. Teismas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalimi, kreditorių susirinkimas gali, tačiau neprivalo išrinkti kreditorių komitetą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad BAB banko „Snoras“ darbuotojas A. L. buvo įgaliotas dalyvauti 2012 m. sausio 17 d. vyksiančiame BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkime, pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad susirinkime priimti nutarimai neteisėti, todėl atmetė jo reikalavimą minėtus kreditorių susirinkimų nutarimus pripažinti negaliojančiais.

Pripažinęs, kad kreditoriaus BAB banko „Snoras“ atstovas turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime, teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą uždrausti atsakovo bankroto administratoriui atlikti atitinkamus veiksmus iki trečiojo asmens BAB „Snoras“ kreditorių komiteto išrinkimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas D. Z. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tokiais pačiais argumentais, kokie buvo nurodyti ieškinyje, ir papildomai nurodė šiuos argumentus:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino ĮBĮ normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) kompetenciją ir bankroto administratoriaus kompetenciją įmonės/banko bankroto procese.Pirmosios instancijos teismas, nutartyje motyvuodamas savo išvadas (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), apsiribojo: 1) 2012 m. sausio 16 d. trečiojo asmens (banko) įgaliojimo nuoroda; 2) trijų teisės normų, esančių ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p., 25 str. 1 d. ir 2 d., nuoroda; 3) sutrumpintu teisiniu argumentavimu ir absoliučiai nepasisakė dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir teisinio argumentavimo; 4) nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodė teismo nustatytų bylos aplinkybių, ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, bei argumentų, dėl kurių teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktą, neatsižvelgė į šio įstatymo reguliavimo dalyką: 1) šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 str. 1 d.); 2) bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma (ĮBĮ 2 str. 2 d.); 3) bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla (ĮBĮ 2 str. 6 d.); 4) administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Taigi, ĮBĮ reguliavimo dalykas yra teisiniai santykiai, atsirandantys konkrečios (atskirai paimtos) įmonės bankroto procese. Vadinasi, teisinis įvairių įmonių bankroto procesų „sujungimas“, o tuo labiau trečiojo asmens bankroto proceso ir atsakovo bankroto proceso „sujungimas“ yra kategoriškai neleistinas. Iki šios dienos trečiojo asmens bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo) neturi visų reikalingų įgaliojimų atstovauti visų kitų juridinių asmenų (įmonių), išskyrus paties bankrutuojančio AB banko „Snoras“, bankroto procesuose.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatą kreditorių susirinkimas gali, tačiau neprivalo išrinkti kreditorių komitetą, pažeidžia Bankų įstatymo 83 straipsnio ir 85 straipsnio 6 dalies imperatyviuosius reikalavimus. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl banko atstovo įgaliojimo turėjimo, nes pareikštame ieškinyje kalbama apie tai, kad banko bankroto administratorius (jo įgaliotas asmuo) neturi atitinkamų įgaliojimų (neturi atitinkamos teisinės kompetencijos), o ne apie tai, kad banko bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo) neturi atitinkamo įgaliojimo (t. y. neturi atitinkamo juridinio dokumento).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ prašo ieškovo D. Z. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžiai tokiais argumentais:

BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2012 m. sausio 17 d., nutarimai negali būti pripažinti negaliojančiais, nes minėtas susirinkimas įvyko nepažeidžiant bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto ir 3 dalies 14 punkto nuostatas, BAB banko „Snoras“ administratorius turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkime pats ar įgalioti kitą asmenį. Ieškovas netinkamai interpretuoja bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai siekia susiaurinti bankroto administratoriui įstatymų suteiktas teises bankroto procese.Apeliantas klaidingai supranta Bankų įstatymo, reglamentuojančio tam tikras banko bankroto procedūras, ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Bankų įstatyme kreditorių komitetui nei atstovavimo teisė, nei pareiga nenumatyta. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 85 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsniu nustatytos kreditorių teisės neapima kreditorių teisės atstovauti ar rinkti atstovą, kuris atstovautų bankrutuojančios įmonės interesus teisme, kreditorių susirinkime, sudarant sandorius. Kaip teisingai pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, kreditorių komitetas kreditorių interesų teisme, kreditorių susirinkime neatstovauja. Be to, kreditorių komitetui teisės aktais nesuteikta teisė suteikti ar nesuteikti atstovavimo galimybę teisme ar kreditorių susirinkime administratoriui, nes tai bankroto administratoriaus pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, kad 2011 m. spalio 6 d. įvyko BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo apsvarstytas klausimas ir priimtas nutarimas Nr. 2 „Dėl BUAB „Prekybos namai SPRUT“ priklausančio turto, kuris įkeistas AB bankui „Snoras“, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“, kuriuo buvo nutarta bankui įkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių, antrosiose varžytynėse pradinę parduodamo turto kainą nustatant 4 184 000 Lt, o joms neįvykus, skelbti trečiąsias varžytynes, nustatant 3 138 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą (12 b. l.). Varžytynės, kurios buvo paskirtos 2011 m. lapkričio 28 d., neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (15 b. l.). Kitos varžytynės nebuvo vykdomos, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2436-265/2011 (14 b. l.), buvo uždrausta BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ vykdyti 2011 m. spalio 6 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo nutarta AB bankui „Snoras“ įkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių (15 b. l.). Minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi (17 b. l.). 2012 m. sausio 17 d. buvo sušauktas dar vienas BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nutarta AB bankui „Snoras“ įkeistą turtą pardavinėti iš varžytynių, nustatant, kad pirmosiose varžytynėse pradinė parduodamo įkeisto turto kaina - 3 138 000 Lt, o neįvykus pirmosioms varžytynėms, skelbti antrąsias varžytynes, nustatant 3 012 480 Lt pradinę įkeisto turto pardavimo kainą (18-19 b. l.).

Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbtas AB banko SNORAS veiklos apribojimas ir paskirtas laikinasis administratorius, 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdyba nutarė pripažinti AB banką SNORAS nemokiu ir visam laikui atšaukė AB bankui SNORAS išduotą banko licenciją (įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-7791-611/2011, CPK 182 str. 2 p.). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį iškelti AB bankui „Snoras“ bankroto bylą (nutarties dalis, kuria nutarta bankui iškelti bankroto bylą, nebuvo apskųsta).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kreditorius) D. Z. ieškiniu, pareikštu atsakovui BUAB „Prekybos namai „SPRUT“, iš esmės pareiškė du materialinius teisinius reikalavimus: pirma, uždrausti BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto administratoriui iki trečiojo asmens BAB banko „Snoras“ kreditorių komiteto nutarimų, susijusių su banko bankroto administratoriaus (jo įgaliotojo asmens) atstovavimu BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ bankroto procese ir BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ priklausančio turto, įkeisto banko naudai, pardavimo, perdavimo ir kitokio disponavimo, įsiteisėjimo dienos parduoti, perduoti ar kitaip disponuoti BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ priklausančiais nekilnojamuoju turtu ir turtinėmis teisėmis, įkeistais BAB banko „Snoras“ naudai; antra, pripažinti negaliojančiais ab initio 2012 m. sausio 17 d. priimtus BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Ieškovas ieškinio reikalavimų pagrįstumą iš esmės grindė tuo, kad, pasak jo, BAB banko „Snoras“ bankroto administratorius (jo įgaliotas asmuo) neturėjo įstatyminės teisės dalyvauti ir balsuoti BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ 2012 m. sausio 17 d. kreditorių susirinkime. Ieškovo teigimu, banko administratorius įgaliojimus (atstovauti atsakovo bankroto procese; nustatyti bankui įkeisto ir atsakovui priklausančio turto pardavimo tvarką ir kainą atsakovo bankroto procese; nustatyti bankui įkeisto ir atsakovui priklausančio turto perdavimo banko naudai tvarką ir kainą; nustatyti kitokią disponavimo minėtu turtu tvarką ir kainą) galės gauti tik iš banko kreditorių komiteto (Bankų įstatymo 85 str. 6 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p., 23 str. 17 p., 25 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus ieškinį, skundžiama nutartimi nutarė ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatą, pareiga atstovauti bankrutuojančią įmonę tenka ne kreditorių komitetui, o administratoriui arba jo įgaliotam asmeniui, todėl įmonės administratoriui, atstovaujančiam bankrutuojančią įmonę teismuose, kreditorių susirinkimuose, įgaliojimo iš šio komiteto gauti nereikia. Teismas taip pat nustatė, jog BAB banko „Snoras“ darbuotojas A. L. buvo įgaliotas dalyvauti 2012 m. sausio 17 d. vyksiančiame BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių susirinkime, todėl pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog su šiomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 83 straipsnį bankų bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, tačiau pastarasis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja minėtiems bankų ir finansų įstaigų įstatymams.

Bankų įstatymo 85 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o banko organų įgaliojimai sustabdomi. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, banko organai toliau atlieka savo funkcijas.

Bankroto administratoriaus funkcijos yra nustatytos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Atlikdamas savo funkcijas bankroto procese, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatą, administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas. Administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus turi būti derinama su pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Taigi, bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Taigi, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatą, pareiga atstovauti bankrutuojantį banką tenka ne kreditorių komitetui, o administratoriui arba jo įgaliotam asmeniui, todėl administratoriui, atstovaujančiam banką teismuose, kreditorių susirinkimuose, įgaliojimo iš kreditorių komiteto gauti nereikia. Tai pagrįstai nagrinėjamu atveju konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, tarp administratoriaus funkcijų yra numatyta ir jo teisė bei pareiga ĮBĮ nustatyta tvarka valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoti, užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą. Taigi, administratorius, iš esmės būdamas bankrutuojančio banko atstovas ir gindamas tiek bankrutuojančio banko, tiek banko kreditorių interesus, organizuoja bankrutuojančio banko veiklą taip, kad būtų sukaupta kuo daugiau turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Nei ĮBĮ, nei Bankų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenumato, kad administratorius, kaip banko atstovas, turi gauti iš kreditorių komiteto įgaliojimus balsuoti dėl atsakovui priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos atsakovo bankroto procese ar išreikšti valią dėl minėto turto. Aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės normas kitaip, susiklostytų tokia situacija, kad neišrinkus BAB banko „Snoras“ kreditorių komiteto, būtų paralyžuoti ne tik banko, bet ir kitų įmonių, kuriuose bankas yra kreditorius, bankroto procesai, kas prieštarautų ĮBĮ nustatytam tikslui – kuo įmanoma operatyviau patenkinti kreditorių interesus ir užbaigti bankroto procedūras.

Apeliantas teigia, kad ĮBĮ reguliavimo dalykas yra teisiniai santykiai, atsirandantys konkrečios (atskirai paimtos) įmonės bankroto procese. Teisinis įvairių įmonių bankroto procesų „sujungimas“, o tuo labiau trečiojo asmens bankroto proceso ir atsakovo bankroto proceso „sujungimas“ yra kategoriškai neleistinas. Pasak apelianto, iki šios dienos trečiojo asmens bankroto administratorius (jo įgaliotasis asmuo) neturi visų reikalingų įgaliojimų atstovauti visų kitų juridinių asmenų (įmonių), išskyrus paties bankrutuojančio AB banko „Snoras“, bankroto procesuose.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog banko administratorius (jo įgaliotasis asmuo) neturi visų reikalingų įgaliojimų (neturi atitinkamos teisinės kompetencijos) atstovauti visų kitų juridinių asmenų (įmonių), išskyrus paties BAB banko „Snoras“, bankroto procese. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad administratoriui atstovaujant banko interesus kitos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose, įvyksta trečiojo asmens proceso ir atsakovo bankroto proceso „sujungimas“. Tai, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo teigti, jog administratorius, kaip banko atstovas, neturi teisės ginti banko (tuo pačiu ir banko kreditorių) interesus atsakovo BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimuose ar kitose atsakovo bankroto procedūrose. Nors ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte aiškiai nenurodyta, jog administratorius ar jo įgaliotas asmuo atstovauja bankrutuojančią įmonę (šiuo atveju banką) kitų įmonių bankroto procesuose, tačiau ši teisė (pareiga) kildinama administratoriaus teisės, iškėlus bankroto bylą, atstovauti bankrutuojančią įmonę, taigi ir bankrutuojantį banką, ginti tiek bankrutuojančios įmonės (banko), tiek jo kreditorių interesus, kaupiant kuo daugiau turto, iš kurio vėliau bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Teisėjų kolegija sprendžia, šioje byloje pareikštame ieškinyje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais 2012 m. sausio 17 d. priimtus atsakovo BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkimo nutarimus. Pirma, kaip jau nustatyta aukščiau, tam, kad banko administratorius (ar jo įgaliotas asmuo) galėtų banką atstovauti kitos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime, sprendžiant dėl bankui įkeisto daikto realizavimo tvarkos ir kainos, nebuvo (ir nėra) reikalingi kreditorių komiteto įgaliojimai. Antra, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, BAB banko „Snoras“ darbuotojas A. L. buvo įgaliotas dalyvauti 2012 m. sausio 17 d. BUAB „Prekybos namai „SPRUT“ kreditorių susirinkime (40 b. l.). Trečia, ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti, nepažeidžiant jų priėmimo tvarkos (ĮBĮ 24 str.).

Ieškovas atskirajame skunde atkartojo ieškinyje nurodytą argumentą, jog tai, kad pradinė įkeisto turto pardavimo kaina 2011 m. gruodžio 9 d. varžytynėse buvo 25 proc. mažesnė už pradinę jo pardavimo kainą kitose, 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusiose, varžytynėse, kelia grėsmę atsakovo kreditorių turtiniams interesams. Atsižvelgdama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog parduodamo iš varžytynių turto kainos sumažinimas yra natūrali reakcija į tai, kad 2011 m. lapkričio 28 d. varžytynėse nei vienas subjektas nepageidavo įsigyti parduodamą turtą už pradinę kainą.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas, pagal kurį kad bankrutuojančio banko kreditorių susirinkimas gali, tačiau neprivalo išrinkti kreditorių komitetą, neatitinka Bankų įstatymo 83 straipsnio ir 85 straipsnio 6 dalies nuostatų. Kaip jau minėta aukščiau, Bankų įstatymo 85 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kadangi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo yra bankas, ir akivaizdu, jog jis kreditorių turi daugiau, nei 50, todėl šiuo atveju banko bankroto procese visas kreditorių susirinkimo teises įgis kreditorių komitetas. Taigi, šiuo atveju kreditorių komiteto išrinkimas yra privalomas. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi dėl aukščiau jau aptartų aplinkybių ieškovo ieškinys yra atmestas pagrįstai.

Apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nes teismas apsiribojo trečiojo asmens (banko) 2012 m. sausio 16 d. įgaliojimo nuoroda, trijų teisės normų, esančių ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p., 25 str. 1 d. ir 2 d., nuoroda, sutrumpintu teisiniu argumentavimu ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų ir teisinio argumentavimo. Pasak apelianto, nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė nustatytų bylos aplinkybių, ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, bei argumentų, dėl kurių teismas atmetė ieškovo pateiktus įrodymus.

Atsižvelgdama į šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, jog kai teismas nutartyje išdėsto motyvus, tačiau jie yra neišsamūs, nepakankami arba nelogiški, savaime nereiškia, jog tokia teismo nutartis yra be motyvų. Šiuo atveju neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis Nr. 3K-3-603/2008; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010). Vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai nenurodė nustatytų bylos aplinkybių ir detaliai nepasisakė dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto argumento ir pateikto įrodymo, nereiškia, kad teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatė ir ieškovo argumentų bei įrodymų nevertino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl svarbiausių faktinių bylos aplinkybių ir išdėstė pagrindinius teisinius argumentus. Kadangi šia nutartimi teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas byloje iškilusį ginčą išsprendė teisingai, iš esmės teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti naikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (CPK 328, 338 str.).

Kiti apelianto argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei aukščiau padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė banko bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisDonatas Šernas