- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-510-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00277-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimo, kuriuo A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimu A. P. už ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
A. P. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. 2014 m. vasario 15 d., apie 01 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) k., Utenos sen., Utenos r., atvykęs prie namo, kuriame gyvena jo nepilnametės dukros U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei žmona R. P., joms nepranešęs paėmė vaikams priklausantį šuniuką (maltos bišonų veislės), taip sukeldamas dukroms U. ir J. R. neigiamus išgyvenimus, psichologinį stresą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 3.155 str. 2 d., 3.159 str. 3 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 d., 21 str. 1 ir 2 d.
A. P. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimą, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog jis jo šeimai priklausantį šunį paėmė iš sodybos kiemo, tačiau apeliantas skundu pažymi, kad jis teisme nurodė ir paaiškino, jog jis šunį paėmė ne iš namo kiemo, o iš P. kaimo, esančio už vieno kilometro nuo jo sodybos. Nurodo, kad šunį paėmė dėl to, kad telefonu gavo panešimą, jog P. kaime prie Kultūros centro laksto galimai jo šeimai priklausantis šuo. Nuvykęs į P. kaimą prie Kultūros centro rado šunį, kuris buvo šlapias, sušalęs ir purvinas. Nurodo, kad paėmęs šunį, jį nuvežė į K. kaimą, 500 metrų atstumu nuo sodybos, ir ten jį paleido, kad jis parbėgtų į namus. Su juo, apeliantu, buvo ir J. A.. Kitą rytą jam vėl paskambino moteris, kuri neprisistatė ir pasakė pasiimti šunį, nes jis gali sušalti. Jis vėl su J. A. nuvyko į P. kaimą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė J. A. ir rėmėsi R. P. parodymais. Teigia, kad byloje esanti filmuota medžiaga nepatvirtina, jog jis lankėsi sodyboje ir kad kas nors paima šunį. Nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog privažiuoja taksi automobilis, išlipa asmuo ir pasilenkęs galbūt kažką paima. Nurodo, kad J. A. gali patvirtinti, jog šunį jis pasiėmė tik apie 6 val. 25 min. ir jį parsivežė į namus (duomenys neskelbtini), Utenoje, kadangi šuniui grėsė žūtis nuo bado ir sušalimo. Po to, paskambino R. P., kuri atvykusi šunį pasiėmė. Nurodo, kad tokiais veiksmais jis pakenkti savo dukroms nenorėjo.
Byloje atsiliepimas į apeliacinį skundą nepaduotas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 181 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už tai, kad 2014-02-15 atvykęs prie namo, kur gyvena jo vaikai, nepranešęs nepilnametėms savo dukroms, paėmė joms priklausantį šunį, taip sukeldamas dukroms neigiamus išgyvenimus, psichologinį stresą.
Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, apygardos teismas nesutinka, nes, teismo vertinimu, A. P. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla jo atžvilgiu nutraukiama ( ATPK 250 str. 1 p.).
Apygardos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad byloje nebuvo pagrindo pripažinti, jog A. P. turėjo tikslą panaudoti tėvo valdžią priešingai savo vaikų interesams ir tokio pobūdžio veiksmus atliko.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi tėvai privalo rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei laiku išaiškinti vaikui tinkamo elgesio taisykles. CK 3.159 str. 3 d. nustato, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 p. numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (21 str. 1 d.).
Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai jie piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį. Iš A. P. pareikšto kaltinimo pagal ATPK 181 str. 1 d. matyti, kad jo veiksmai dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams pasireiškė tuo, kad jis, nepranešęs dukroms, paėmė joms priklausantį šunį. Tačiau teismo vertinimu, toks A. P. elgesys teisiškai netinkamai įvertintas pagal ATPK 181 str. 1 d., byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apeliantas nurodytais veiksmais neatliko ar netinkamai atliko pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantas A. P. paėmė jo dukroms priklausantį šunį. Iš A. P. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jo 2014-03-24 paaiškinimo bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis pripažįsta paėmęs šunį ir jį 2014-02-19 grąžinęs R. P.. Tačiau apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su bylos įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad jis šunį paėmė atvykęs prie namo, kur gyvena jo dukros. Apeliantas tvirtina, kad jis šunį rado P. kaime, kai apie pabėgusį šunį jam pranešė paskambinusi moteris. Apeliantas pažymi, kad šunį jis paėmė, nes šuo buvo sušalęs.
Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esantis vaizdo įrašas ir R. P. paaiškinimai rodo, kad A. P. 2014-02-15 naktį atvyko taksi automobiliu prie R. P. ir dukrų namų, išlipo iš automobilio, paėmė šunį, įsėdo į taksi automobilį ir išvažiavo (b. l. 47-48). Tačiau teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, neabejoja R. P. nurodyta aplinkybe, kad šunį jis paėmė dėl to, jog jis buvo sušalęs. Tuo neleidžia abejoti byloje esantis vaizdo įrašas bei aplinkybės, kad bišonų veislės šuo, žiemos metu, sodyboje, sningant, apie 2 valandą nakties, buvo laikomas lauke.
Nors iš liudytojos R. P. parodymų ir byloje esančio 2014-03-17 J. R. P. paaiškinimo (b. l. 4), matyti, kad dukros dėl savaitgalį dingusio šuns pergyveno, verkė, jo kelias dienas ieškojo, byloje nėra duomenų, kad A. P. šunį būtų paėmęs vaikams matant bei vėliau nesutikęs šuns grąžinti. Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad jai paskambino A. P. motina ir pasakė atvažiuoti pasiimti šuns. A. P. šunį grąžino pats, liudytojai atvažiavus prie jo namo. Be to, kaip minėta, R. P. nurodė, jog ji, peržiūrėjusi namuose įrengtos kameros vaizdo įrašą matė, kad šunį paėmė būtent A. P. ir girdėjo, kaip jis atvažiavęs šunį pašaukė (b. l. 47-48). Todėl, teismo vertinimu, R. P., jau žinodama apie tai, jog šunį paėmė ne kas kitas, o būtent A. P., turėjo galimybę pasirūpinti tuo, kad šuo vaikams būtų grąžintas ir anksčiau, pvz. kitą dieną, o ne jo (šuns) kelias dienas ieškoti, įtraukiant į paiešką ir dukras. Todėl atsižvelgęs į tokias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vaikų patirti neigiami išgyvenimai ieškant šuns, negali būti tiesiogiai siejami su A. P. atliktais veiksmais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. P. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėtį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutarimą, kuriuo A. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., ir jam skirtas įspėjimas, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.