- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-438-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- I. F.
- Atsakovas
- H. L.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje pagal ieškovo I. F. ieškinį atsakovei H. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. F. pareiškė teisme ieškinį atsakovei H. L. . Prašo nepilnamečių vaikų Y. F. ir D. A. F. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartimi prašymą atmetė. Nutartyje nurodė, kad ieškinio dalykas yra būtent vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas galės nuspręsti, kuris iš tėvų piktnaudžiauja savo teisėmis, o šalių konfliktas nėra įrodymas apie grėsmę vaikų interesams ir todėl nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginį, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas galės ginti savo bei vaikų teises, nes ir tėvas ir motina turi teisę bei pareigą bendrauti su vaikais, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, taip pat gauti informaciją apie vaiką iš visų institucijų, susijusių su vaiku.
Šalies argumentai
Ieškovas padavė atskirąjį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinosios pasaugos priemonės patenkinti. Skunde nurodo, kad atsakovė, pažeisdama ieškovo teises vaikų atžvilgiu, ieškovui nežinant su vaikais išvyko iš Lietuvos. Ieškovas nurodo, kad abiejų vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2006-06-05 deklaruota Lietuvoje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija saugo vaikų teises. Ieškovas pažymi, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios, o ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos turi būti sprendžiamas vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą. Prašo skundą atmesti. nurodo, kad ir atsakovė, ir vaikai yra Izraelio piliečiai, o Lietuvoje gyveno tik gavę laikiną, vienerius metus galiojantį leidimą. 2006 m. spalio 23 d. nutraukus atsakovės darbo sutartį ji neteko įstatyminio pagrindo gyventi Lietuvoje ir su vaikais išvyko į Izraelį.
Nutartis paliekama nepakeista.
Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus (LR CK 3.65 str. 1 d.). Svarbiausia yra vaikų interesai (LR CK 3.3 str. 1 d.). Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl vaikų teisių gynimo, dėl jų interesų pirmumo ir dėl atsižvelgimo į vaikų norą yra teisingi tinkami sprendžiant bylą iš esmės. Tačiau atskirajame skunde nei įstatymu, nei argumentais ar įrodymais nepagrįsta būtinybė iki bylos išnagrinėjimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas nenurodo, kuo pažeidžiamos vaikų teisės neskiriant jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (ieškinio dalykas) turi būti sprendžiamas visapusiškai ištyrus visus reikšmingus faktorius. Spręsdamas prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo apylinkės teismas procesinės ir materialinės teisės normas pritaikė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 37 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.