Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo I. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinasANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog I. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu apylinkės teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, o sprendimą priėmė remdamasis tik niekuo nepatvirtintais faktais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šio teisinio reguliavimo plotmėje, pažymima, kad tik teismas vedinas vidinio įsitikinimo sprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymai ir kuriais įrodymais remiantis bus priimtas teismo baigiamasis aktas. Pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė ir siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti pagal šį ANK straipsnį, yra reikalinga nurodyti konkrečią teisės normą, kurią pažeidžiant buvo atliktas nurodytas administracinis nusižengimas. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šio teisinio reguliavimo plotmėje yra akivaizdu, jog I. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir elgdamasis neadekvačiai vaikų akivaizdoje, sukeldamas jiems neigiamas tiek emocines, tiek psichologines pasekmes bei stresą, pažeidė numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaikų interesams. CK 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. N-575-305-12). Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad I. P. atlikti veiksmai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors pats apeliantas savo kaltę neigia ir nurodo, jog jo veiksmuose nėra tyčios ir tokia situacija susiklostė tik dėl jo pablogėjusios sveikatos, šie apelianto argumentai yra paneigti bylos duomenimis. Konstatuojant šią išvada, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 25 d., apie 21.30 val., jai paskambino N. P. ir pasakė verkia vaikai, jie yra išsigandę. N. P. nurodė, jog vaikai jai pasakė, kad I. P. nukrito ant žemės, kažkas sudužo, o jis svirduliuoja. Ji nuėjo pažiūrėti kas vyksta, nuėjusi į kaimynų kiemą lauke laukė policijos ir greitosios pagalbos, kadangi bijojo eiti į vidų. Sulaukė policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos medikų. Policininkas jos paklausė ar ji galėtų paimti vaikus pas save, nes trijų mažamečių vaikų palikti su neblaiviu tėčiu negali. Ji sutiko, kadangi iš (duomenys neskelbtini) turėjo atvažiuoti N. P.. Parsivedė vaikus pas save, mergaitė jai pasakė, kad valgė makaronus, kuriuos pasiėmė iš krepšio, o šalia krepšio buvo didelis butelis, iš kurio tėtis gėrė. Vaikai buvo išsigandę verkė, neverkė tik jauniausias vaikas. Vėliau atvažiavo vaiko teisių specialistas M. D. ir jie kartu sulaukė, kol atvažiavo vaikų mama ir pasakė, kad vaikai važiuos su ja. Kol paėmė vaikus iš I. P., pastarasis kalbėjo nerišliai (b. l. 12-13). Tuo tarpu administracinėje byloje esantis nepilnametės J. P. paaiškinimas tik patvirtina liudytojos R. K. parodytas aplinkybes apie I. P. apsvaigimą ir butelio egzistavimą, kadangi J. P. paaiškinime nurodė, jog jos tėtis gėrė, krito du kartus, o ji verkė. Tada jos brolis I. paskambino mamai, o mama paskambino policijai, medicinos pagalbai ir kaimynei. Atvažiavus policijai ir medicinos pagalbai jie su kaimyne nuėjo pas ją. Po to atvažiavo mama ir tėčio mama. Ji matė, kad tėtis gėrė, nes pamatė, kad yra stiklinis butelis. Ji labai išsigando, pasiilgo tėčio, tačiau nori gyventi su mama (b. l. 10). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas M. D. parodė, kad 2018 m. sausio 25 d. apie 22:00 val., budėjimo namuose metu gavo telefoninį skambutį, jog adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas neblaivus I. P.. Vaikai yra nuvesti pas kaimynę. Atvykus vaikus rado pas kaimynę, vaikai buvo išsigandę, J. P. verkė ir sakė, kad tėtis gėrė alkoholį, o paskui nukrito.Tokiu būdu I. P. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog vaikai išsigando atvykusių tarnybų, o ne pačio fakto, kad jis elgėsi neadekvačiai, laikytini tik gynybine versija. Juo labiau iš nepilnametės J. P. paaiškinimų yra akivaizdu, jog jai buvo žinoma apie atvykstančias tarnybas, tačiau jos buvo iškviestos todėl, kad I. P. vartojo alkoholį ir elgėsi neadekvačiai, ko vaikai ir buvo išsigandę. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliantas skunde apygardos teismui nurodė, jog nėra nustatyta, kad jo elgesys būtų buvęs priešingas visų vaikų interesams, kadangi įvykio metu mažametis A. P. elgėsi ramiai, šios situacijos kontekste nekvestionuotini. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, jog A. P. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir dėl savo mažametystės negali pilnai vertinti bei suvokti susiklosčiusios situacijos, tačiau I. P. atlikti veiksmai, tiesiogiai buvo nukreipti prieš visus tris nepilnamečius vaikus, kadangi tuo metu vaikai gyveno kartu su juo ir jis buvo socialiai atsakingas už tinkamą jų priežiūrą ir saugios aplinkos užtikrinimą. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti Ž. B., D. K., patvirtino faktą, jog I. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir elgėsi neadekvačiai, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis ne kartą išmetė mobilųjį telefoną iš rankų, svirduliavo (b. l. ). Šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog I. P. atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kas tik sustiprina teismo manymą, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vengė neblaivumo nustatymo, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai neužfiksavo širdies ritmo pakitimų, dėl kurių, kaip teigė apeliantas jis vartojo širdies lašus, kurių sudėtyje yra tam tikra koncentracija alkoholio, kuri galėjo iššaukti tokią organizmo reakciją. Pažymėtina, jog I. P. yra medikas ir vertinant jo socialinę brandą bei turimas medicinines žinias, asmuo būdamas atsakingas, savo vaikų atžvilgiu, pajutęs negalavimus turėjo kreiptis į medikus, tačiau kaip apeliantas teigia, jis skambino savo mamai kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatskleidžia jo siekio savo vaikams suteikti saugią bei ramią aplinką. Be to jis atsisakė vykti su medikais netgi tada, kai atėjusi kaimynė paėmė jo vaikus, o kaip pats teigia dėl sveikatos problemų jautėsi blogai, tačiau tik kitą dieną kreipėsi į medikus savo darbovietėje. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantas savo atliekamais veiksmais, nepaisant to ar jie buvo alkoholio vartojimo rezultatas ar ne, neužtikrino savo vaikams psichologiškai, emociškai bei fiziškai saugios aplinkos ir būdamas brandi asmenybė tyčia veikė priešingai vaikų interesams nesiimdamas visų įmanomų priemonių socialinei, nepilnamečių vaikų, gerovei užtikrinti ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole turi būti įrašyti nukentėję asmenys, jei tokių yra, o vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas nagrinėja bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra pilnametis, o administracinio nusižengimo protokole nurodyti nukentėjusieji nepilnamečiai asmenys I. P., J. P., A. P. (b. l. 2). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagal savo kompetenciją turėjo teisę nagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą nepažeidžiant procesinės teisės principų. Aptartų duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia darytį abejonių nekeliančią ir pagrįstą išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės principų nepažeidė. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, priimtas išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Natūralu, kad apeliantui nepalankus pirmosios instancijos teismo nutarimas jo netenkina, tačiau tokia aplinkybė nėra pagrindas naikinti teisiškai pagrįstą apylinkės teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. P. kaltė padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną jo atžvilgiu nutraukti, skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio teismo rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą ir I. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.