- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- II-57-506/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03538-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. U. (toliau ir – pareiškėjas) ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Renatui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nurodžiusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo pareigūno 2020-10-13 nutarimo Nr. 10-ANR_N-23931-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo pareigūno 2020-10-13 nutarimu Nr. 10-ANR_N-23931-2020 A. U. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 75 eurų dydžio bauda, tai yra, už tai, kad jis, 2020-02-21 17.36 val. vairuodamas automobilį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 104 punkto reikalavimus.
A. U., nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodė, kad įvykio dieną jo vairuojamu automobiliu važiavo jo brolis M. U., mama J. U., sesuo R. S., visi jie dėl įvykio pateikė rašytinius paaiškinimus 2020-02-22. Pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda, įsitikinęs, kad eismo įvykis nebuvo tinkamai ištirtas, jis nėra kaltas dėl eismo įvykio.
Šalies argumentai
A. U. 2020-02-21 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu pirma eismo juosta apie 50 km/val. greičiu, buvo įjungti artimųjų šviesų žibintai. Prieš šviesoforą, kuris degė žalia šviesa, kelyje nubrėžta punktyrinė linija, tarp automobilių buvo 2-3 metrų atstumas. Iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis, kurio vairuotojas staigiai įvažiavo į pirmą juostą, nepraleisdamas jo vairuojamo automobilio ir sukeldamas pavojingą situaciją, todėl jam (A. U.) teko persirikiuoti į antrą juostą, kad išvengtų avarijos. Prasilenkdamas panaudojo garsinį signalą, kitas vairuotojas taip pat signalizavo garsu, padidino greitį ir pasivijo jį. Jis (A. U.) pirmas persirikiavo į antrą juostą, o vairuotojas, atvažiavęs iš šalutinio kelio didesniu greičiu, jį iš galo prispaudė prie bordiūro, kliudė jo galinio bamperio kampą ir važiavo jį prispaudęs apie 5 metrus (21 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. U. skundą palaikė, paaiškino, kad prieš šviesoforą ir per šviesoforą pravažiavo antra juosta, susidūrimo metu buvo antroje juostoje. Jį kitas automobilis taranavo gal tris kartus prisiglaudęs prie šaligatvio iš kairės pusės, įvažiavo jam į galinį kairį bamperį kampu, užkabino galinį sparną, dureles. Tas automobilio vairuotojas pakišo jam savo automobilio galinę dalį, pastarajam automobiliui nubrozdintas priekinis dešinės pusės buferis ir veidrodėlis. Jam (A. U.) pavyko išvengti susidūrimo iš dešinės pusės, jis stabdė ir persirikiavo į antrą juostą, o kitas automobilis jį pavijo, antroje juostoje trenkė jam buferiu į šoną. Kai jis rikiavosi iš pirmos juostos į antrą, tą kitą automobilį aplenkė, iki tol jis buvo visai šalia jo automobilio. Su eismo įvykio schema nesutinka, nes abu automobiliai stovėjo antroje juostoje, pirmas buvo kitas automobilis, o jo automobilis antras. Prašė jo nebausti, nes apkaltintas melagingai.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. U. parodė, kad įvykio metu sėdėjo priekinėje keleivio vietoje brolio automobilyje. Jie leidosi nuo kalno, iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis tiesiai į jų juostą, o ne į pagreitėjimo juostą, todėl A. U. signalizavo garsu ir persirikiavo į antrą juostą. Prie šviesoforo A. U. automobilis buvo antroje juostoje, o kitas „Renault“ automobilis buvo už brolio automobilio. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui prie sankryžos brolis važiavo, o „Renault“ automobilis įlindo į tarpą tarp bordiūro ir antros juostos ir užkabino brolio automobilio galą. Šiek tiek atsiplėšus „Renault“ staigiai stabdė ir grįžo į savo juostą.
Tyrimo metu M. U. 2020-03-03 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. U. važiavo pagrindiniu keliu, kai iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Renault“, kurio vairuotojas, nestabdydamas ir nežiūrėdamas, užlindo prieš brolio automobilį, brolis stabdė ir persirikiavo į antrą juostą, po ko prasilenkė su „Renault“ ir pasignalizavo garsu, o „Renault“ vairuotojas atsakė tuo pačiu. „Renault“ vairuotojas juos pasivijo ir neatsilikdamas važiavo paskui juos antra eismo juosta apie 200-300 metrų. Artėjant prie šviesoforo priekyje važiavo dvi mašinos apie 20 km/val. greičiu. A. U., norėdamas aplenkti priekyje važiavusias mašinas, rikiavosi į pirmą eismo juostą, persirikiavus „Renault“ vairuotojas, prisispaudęs prie bordiūro, pirmą kartą taranavo brolio automobilį į bamperį, antrą kartą į galinį kairės pusės sparną, trečią kartą į galines kairės pusės dureles, ir nestabdydamas brolio automobilį stūmė tolyn, dėl ko brolio automobilis pradėjo mėtytis kelyje, brolis po truputį stabdė, kad nekliudytų kitų automobilių (18 b. l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja J. U. parodė, kad įvykio metu sėdėjo A. U. vairuojamame automobilyje galinėje vietoje dešinėje. A. U. važiavo pirma ir antra juostomis, trečioje juostoje automobilių nebuvo. Kai buvo antroje juostoje, prie šviesoforo dešinėje pusėje matė stovinčią mašiną. Išgirdo trenkimosi garsą, atsisuko į kairę pusę, pamatė mašiną, prisiglaudusią prie A. U. automobilio galo. Ta mašina tai priartėja prie jų automobilio lango, tai atsitraukia, dingsta. Mašina buvo priartėjusi taip, kad galinis langas, prie kurio ji sėdėjo, susiliejo su kitos mašinos priekiniu langu, po to kita mašina bandė juos aplenkti, suartėjo abiejų mašinų priekiniai langai, bet pralenkti nepavyko. Kitos mašinos vairuotojas stūmė sūnaus automobilį į pirmą juostą. Prie šviesoforo sūnaus automobilis sustojo prie šaligatvio, kita mašina sustojo šalia. Kontaktas su kita mašina įvyko prie šviesoforo.
Tyrimo metu J. U. 2020-03-03 pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sūnus A. U. važiavo pirma eismo juosta, jam iš dešinės į priekį „užlindo“ kita šviesi pilka mašina. Išgirdo, kaip sūnus pasignalizavo garsu ir pavažiavęs į priekį apie 100 metrų persirikiavo į antrą juostą. Važiuojant antra eismo juosta išgirdo maždaug po 3 minučių keistą garsą kaip dunkstelėjimą. Pasidairė, atkreipė dėmesį, kad priekyje važiuoja balta mašina su galiniais pailgais kvadratiniais langais. Nuleido galvą į telefoną ir vėl išgirdo keistą garsą. Pakėlusi galvą pamatė, kad tebevažiuoja antra juosta, iš dešinės važiavo mašina, iš kairės į priekį lėkė šviesi pilka mašina. Pamatė žalią šviesoforo signalą, visos mašinos greitai važiuoja pro šviesoforą, išgirdo ratų cypimą. Pro galinį langą pamatė, kad pasiveja šviesi pilka mašina, labai arti, langas prie lango prisiglaudusi, po to ši mašina atsiliko. Kelių sekundžių bėgyje pro galinį langą iš vairuotojo pusės pamatė iš galo prisiglaudusią mašiną, važiuojančią į priekį, išgirdo lūžtančias skardas. Kuo labiau į priekį važiavo pilka mašina, tuo labiau traškėjo sūnaus mašinos skardos. Sakė sūnui daryti ką nors, o sūnus atsakė, kad negali, nes jį stumia į priekį. Jis stipriai laikė vairą, kad nenustumtų į pirmą juostą. Taip stūmė, kol pravažiavo šviesoforą. Pravažiavus šviesoforą, prasidėjo kelio susiaurėjimas, mašina nuo sūnaus mašinos „atsikabino“. Sūnus pavažiavo apie 6 metrus ir sustojo (19 b. l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. parodė, kad važiavo brolio A. U. automobilyje, sėdėjo už vairuotojo. Privažiavus pirmą juostą, iš dešinės pusės šalutinio kelio išvažiavo mašina, rikiavosi į pirmą juostą, tad brolis pristabdė ir persirikiavo į antrą juostą, o po to A. U. vėl grįžo į pirmą juostą, kitas automobilis važiavo iš paskos pirmąja juosta. Kai mašina išvažiavo iš šalutinio kelio, A. U. signalizavo garsu. Kai artėjo prie šviesoforo, A. U. važiavo antra juosta, į pirmą jis negrįžo, o kitas automobilis važiavo pirma juosta, tai priartėdavo, tai atsilikdavo, priartėjo tris kartus, o paskui pradėjo taranuoti iš kairės pusės A. U. automobilį, važiuodama pirma juosta kita mašina trenkėsi kaire puse. Mašinos sustojo penkių metrų atstumu viena nuo kitos, pirma sustojo A. U. mašina, už jos – kita mašina.
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimo metu D. T. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-02-21 apie 18 val. vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Pilaitės prospektu link Karoliniškių 40 km/val. greičiu antra eismo juosta. Artėjo prie šviesoforo degant žaliam signalui, pamatė, kad į jį pradėjo rikiuotis automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį savo galine šonine kairės pusės dalimi į jo priekinę dešinę pusę. Jo automobilio priekinio bamperio dešinys šonas buvo kliudytas pirmu smūgiu, kartu ir priekinis dešinys žibintas, arka, durys, užsilenkė veidrodėlis (20 b. l.).
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą, nurodė, kad A. U. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, protokolas jam buvo įteiktas, bet pasirašyti jis atsisakė, todėl papildomai buvo išsiųsta protokolo kopija registruotu paštu. A. U. nurodymo neįvykdė, 2020-10-13 atvyko į bylos nagrinėjimą. Su kaltinimu nesutiko, buvo priimtas nutarimas ir A. U. įteiktas. Atsiliepime nurodyta, kad iš įvykio nuotraukų matyti, jog abu automobiliai po susidūrimo stovi antroje eismo juostoje, pirmas A. U. automobilis „Audi 80“, už jo D. T. vairuotas automobilis „Renault Laguna“. Institucija prašė nutarimą palikti nepakeistą, skundo netenkinti.
Institucijos atstovas Renatas Ivanauskas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, nurodė, kad iš į byląpateiktų nuotraukų matyti, jog abu automobiliai stovi toje pačioje antroje eismo juostoje, automobilio „Renault“ apgadinimai dešinėje pusėje, „Audi“ apgadintas kairės pusės galas. Tai rodo, kad rikiavimosi manevras buvo atliekamas, A. U. neneigia, kad atliko rikiavimosi manevrą į antrą juostą. Jei vertinti pagal paaiškinimuose ir parodymuose nurodytas įvykio aplinkybių versijas, automobiliui „Audi“ važiuojant antra eismo juosta ir automobiliui „Renault“ tyčia priartėjus, būtų nustatyti kitokie apgadinimai, todėl yra akivaizdus krypties keitimas, ir pagal apgadinimus galima spręsti, kad važiavimo kryptį keitė „Audi“ automobilis. „Renault“ po įvykio stovi tiesiai antroje eismo juostoje, jam apgadintas dešinės pusės priekis. Techniškai neįmanoma, kad įvykiui įvykus pagal A. U. versiją, atsirastų tokie apgadinimai. A. U. keitė važiavimo kryptį, atliko manevrą nesaugiai. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).
ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. U. vairuojamas automobilis „Audi“ ir D. T. vairuojamas automobilis „Renault Laguna“ susidūrė antroje eismo juostoje Vilniuje, Pilaitės prospekte. Iš pateiktų byloje esančių nuotraukų (24-30 b. l.), papildomų duomenų apie eismo įvykį (17 b. l.) matyti, kad automobilyje „Audi“ apgadintos užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, o automobilyje „Renault Laguna“ – priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, dešinės pusės sparnas. Apgadinimų dislokacija ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad automobilio „Audi“ vairuotojo A. U. kaltė dėl eismo įvykio yra akivaizdi, nes jis, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją eismo juostą, šį manevrą atliko nesaugiai, nedavė kelio antrąja eismo juosta važiuojančiam automobilio „Renault Laguna“ vairuotojui, ir taip pažeidė KET 104 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą A. U. eismo įvykio versiją, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas D. T. sąmoningai tyčia vijosi jo vairuojamą automobilį „Audi“, tris kartus „taranavo“ jį iš galo ir iš kairės pusės. Šią versiją paneigia paties A. U. iškviestų liudytojų – M. U., J. U. ir R. S. – parodymai ir paaiškinimai, nes, nors jie visi buvo automobilio „Audi“ keleiviai, tačiau jų parodymai skiriasi nuo A. U. parodymų. Pastarasis neigė, kad buvo grįžęs į pirmą eismo juostą, tuo tarpu tiek M. U., tiek R. S. parodė priešingai. Apie „taranavimo“ aplinkybes visi minėti asmenys taip pat duoda gana skirtingus paaiškinimus. Kita vertus, paaiškinimai apie „taranavimą“ iš viso yra itin abejotini. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog eismo įvykis įvyko mieste, Pilaitės prospekte, tokiu paros metu, kai šiame kelyje yra gana intensyvus eismas, tad sąmoningai ir tyčia „taranuoti“ kitą automobilį taip, kaip tą nurodė A. U. ir jo liudytojai, būtų ne tik nelogiška, bet ir apskritai neprotinga.
Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiamu nutarimu A. U. administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjui už jo padarytą nusižengimą paskirta sankcijoje numatyto dydžio baudos vidurkį atitinkanti bauda nepažeidžia administracinės nuobaudos rūšies ir baudos dydžio parinkimo kriterijų. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus, nei tai padarė nutarimą priėmusi institucija, todėl skundas netenkinamas, o nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo pareigūno 2020-10-13 nutarimą Nr. 10-ANR_N-23931-2020 palikti nepakeistą ir A. U. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.