Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-797-383-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
1A-797-383-2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01651-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Olegas Šibkovas, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
V. G., H. G. K.
Nukentėjusysis
E. B.
Advokatai
Ramutė Budrytė, Alvyda Medišauskienė
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-797-383-2013

Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01651-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 1.2.4.5.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algimanto Smolsko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, nuteistajam V. G., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistojo H. G. K. gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo E. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kurio:

- V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto;

- V. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- H. G. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per tris laisvės apribojimo mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – iš viso 155,60 Lt.

Iš V. G. nukentėjusiojo E. B. naudai priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Henriko G. K. nukentėjusiojo E. B. naudai priteista 155,60 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai – 4455,64 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2011-12-13 apie 10.30 val. prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 190 2-os laiptinės, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavė kumščiu smūgį E. B. į veidą, tuo padarydamas E. B. odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės antro danties nuskėlimą, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

H. G. K. nuteistas už tai, kad 2011-12-13 apie 10.30 val. prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 190 2-os laiptinės, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam E. B. ne mažiau dešimt smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, rankomis nustūmė E. B. nuo už nukentėjusiojo nugaros buvusio laiptinės borto, ko pasekmėje E. B. nukrito ir patyrė dešinio žastikaulio kaklelio lūžį, sukėlusį nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nes jo nepadarė. Jo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis buvo neblaivus, nes šios aplinkybės nepatvirtina bylos duomenys. Apeliantas teigia smūgių nukentėjusiam nesudavęs, turėjęs gintis, nes nukentėjusysis jį puolė. Tai patvirtino ir kaltinamasis H. G. K.. Teismas, nuteistojo teigimu, neatsižvelgė į tai, kad jis negalėjo suduoti ranka, nes jos nevaldo.

Nukentėjusysis E. B. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti: pripažinti V. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, iš nuteistųjų solidariai priteisti 2442,40 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo naudai, iš H. G. K. priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimui už nukentėjusiojo garbės ir orumo įžeidimą viešoje vietoje, iš V. G. priteisti 100 Lt turtinės žalos atlyginimui už jo asmeniškai padarytą nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 1 dalis), paskirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes teismo nuožiūra, paskiriant papildomai sumokėti baudą į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, pasisakyti teismo nuosprendyje dėl ieškinio užtikrinimui areštuotino turto, imtis teisinių priemonių dėl 2011-12-13 viešo nukentėjusiojo garbės ir orumo įžeidimo ir teismo nuožiūra teisingai H. G. K. nubausti už šią neteisėtą veiką.

Šalies argumentai

Skunde nukentėjusysis nurodo, kad teismas, pašalindamas iš kaltinimo bendrininkų grupę, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, kadangi užpuolikai veikė dviese, užpuolimą vykdė abu drauge, nei vienas iš užpuolikų nedrausmino vienas kito, užpuolimo metu net jausdami tam tikrą pranašumą vienas kitą skatino. Apelianto manymu, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nuteistasis V. G. 2013-12-13 pirmas jam sudavė smūgius į veidą, dėl šios aplinkybės nuosprendyje nepasisakė, tačiau ši aplinkybė turi turėti įtakos teismo nuosprendžiui.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepilnai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai V. G. išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nors nuosprendyje teismas nurodė, kad nė vienas liudytojas nematė, kaip nuteistasis pakėlė nuo grindinio po stogeliu iškritusią 100 Lt kupiūrą, tačiau neįsigilino į faktines aplinkybes, kad liudytojai to ir negalėjo matyti, kadangi arba per vėlai atvyko į įvykio vietą, arba įvykio vietą matyti jiems trukdė laiptinės stogelis.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas H. G. K. veiką turėjo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi aplinkybę, kad H. G. K. plūdosi necenzūriniais žodžiais teismas nustatė nuosprendyje. Nukentėjusiojo manymu, teismo posėdžio metu paaiškėjus naujai nusikalstamai veikai tiek teismas, tiek valstybės kaltintojas turėjo papildyti kaltinamąjį aktą arba atlikti naują ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apelianto manymu, teismas priėmė per švelnų nuosprendį ir nepilnai įvertino aplinkybes, jog nuteistieji veikė dviese, jog jie buvo neblaivūs, kad kaltinamasis H. G. K. nukentėjusįjį išplūdo necenzūriniais žodžiais, kad kaltinamieji kaltės nepripažino, nesigailėjo, nesistengė atlyginti žalos ir neatsiprašė. Teismas, skirdamas bausmę, nukentėjusiojo teigimu, neatsižvelgė į tai, kad jie yra bausti už administracinius tesiės pažeidimus.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pilnai netenkino jo pareikšto civilinio ieškinio, kadangi ieškinys yra pagrįstas dokumentais, turinčiais tiesioginę sąsają su 2011-12-13 patirta trauma, per 121 dieną užtrukusį gydymosi laikotarpį patirtomis tiesioginėmis išlaidomis, turtine ir neturtine žala. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė jam patirtų transporto išlaidų atlyginimo, kadangi šios išlaidos tiesiogiai sietinos su patirta trauma ir traumos padarinių šalinimu. Civiliniame ieškinyje teismo buvo prašoma priteisti turtinę žalą dėl patirtų tiesioginių išlaidų nuo 2012-12-13 iki 2012-04-11 už 121 dieną pagerintam maistui pirkti, tai įrodo pateikti dokumentai. Teismas šios žalos nepriteisė, remdamasis ekspertizės aktu, kuriame minima, kad dieta skirta nebuvo, tačiau toks teismo požiūris yra nepagrįstas, kadangi visiems yra žinoma, kad patyrus traumą reikalingas didesnį kiekį vitaminų bei baltymų turintis maistas. Teismas taip pat nepagrįstai sumažino priteistiną sumą už įsigytus vaistus, nesiremdamas visiems žinomomis aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti teisme. Apylinkės teismas, apelianto teigimu, ne tik nepagrįstai nepriteisė jo patirtų išlaidų darant medicininių dokumentų kopijas, bet ir apskritai apie tai nepasisakė. Nukentėjusysis taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgdamas į tai, kad jo gydymas buvo sudėtingas, jis patyrė skausmą, buvo priklausomas nuo aplinkinių, turėjo atsisakyti kelionės bei negalėjo dirbti. Teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo pateikto papildomo 10000 Lt dydžio ieškinio už garbės ir orumo įžeidimą, kurį nukentėjusysis patyrė, kai buvo H. G. K. viešai išplūstas necenzūriniais žodžiais.

Apelianto teigimu, teismas skyrė nuteistiesiems per švelnias bausmes. Jo manymu, siekiant pasiekti bausmės tikslus, nuteistiesiems reikalinga skirti įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, kur registracijos metu būtų tikrinamas nuteistųjų blaivumas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, nukentėjusiojo skundą prašė atmesti. Nuteistojo H. G. K. gynėja prašė nukentėjusiojo skundą atmesti. Prokurorė prašė atmesti abu apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo E. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Iš nuteistojo V. G. skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo išvada, jog jo kaltė yra įrodyta ir teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė jį buvus neblaivų. Nukentėjusysis E. B. ginčija nuteistojo V. G. veikos perkvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei išteisinimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, civilinių ieškinių dydį bei bausmių individualizavimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas V. G. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o H. G. K. – kaltu pagal 138 straipsnio 1 dalį, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog V. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir parodymais teismo posėdyje, liudytojų G. B., H. D., J. L., M. S., A. Z. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2011-12-13 prie namo laiptinės kilusio konflikto metu sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje apklausti liudytojai nurodė, jog tarp vyriškių kilo konfliktas, to neneigė ir patys kaltinamieji. Nukentėjusiojo teigimu, pirmasis jam į veidą sudavė V. G., dėl ko jam buvo praskelta lūpa ir nuskilo dantis, įvyko susistumdymas tarp V. G. ir E. B., tada nukentėjusįjį puolė H. G. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai, remdamasis šiais nukentėjusiojo parodymais, taip pat liudytojų, mačiusių kaip H. G. K. sudavė E. B., o V. G. tuo tarpu stovėjo toliau, pagrįstai kaip neįrodytą pašalino aplinkybę, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkų grupė, ir perkvalifikavo V. G. veiką pagal jos padarinius, tai yra, kaip nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-400/2011). Nagrinėjamu atveju nustatytos bylos aplinkybės nepagrindžia tarp kaltinamųjų buvus susitarimą veikti bendrai. V. G. sudavė pirmas, o H. G. K. veiksmai sekė po to, kai nukentėjusysis susistumdė su V. G., jis teigė gynęs V. G.. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilo būtent dėl H. G. K. veiksmų.

Nuteistojo skundo argumentas, jog neįrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, yra nepagrįstas. Aplinkybę, jog prieš įvykį V. G., kartu su H. G. K. bei E. B. tėvu vartojo alkoholį, patvirtino tiek pats V. G., apklausiamas teismo posėdyje, tiek ir kitas kaltinamasis bei nukentėjusysis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę pripažino V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nukentėjusysis skunde nesutinka su teismo išvada, jog V. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. G. pagrįstai išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, jog ši nusikalstama veika buvo padaryta. Apelianto teiginiai, jog H. G. K. turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat vertintini kaip nepagrįsti, kadangi H. G. K. buvo kaltinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį, o vien necenzūrinių žodžių išsakymas nukentėjusiojo atžvilgiu nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė tik tokio dydžio turtinės žalos, kuri buvo tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo gydymu ir pagrįsta byloje esančiais dokumentais, atlyginimą. Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 672/13(02) matyti, kokių vaistų, maisto papildų ir kitų sveikatingumo priemonių paskyrimas E. B. yra tiesiogiai susijęs su 2011-12-13 jo patirta trauma (t. 3, b. l. 36-40). Teismas pagrįstai šiuo ekspertizės aktu vadovavosi ir priteisė tik tą dalį nukentėjusiojo prašomų priteisti išlaidų, kurios buvo tiesiogiai susiję su jam padaryto sveikatos sutrikdymo gydymu. Tuo tarpu nukentėjusiojo kelionės išlaidos, išlaidos maistui pirkti, dokumentų kopijavimo išlaidos nebuvo tiesiogiai susiję su nusikalstamos veikos padarinių pašalinimu, todėl jų atlyginimas pagrįstai nepriteistas iš kaltinamųjų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir nustatė teisingas, atitinkančias teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos iš abiejų kaltinamųjų sumas.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – pagrįstai nustatė sunkinančią aplinkybę, atsižvelgė į kaltinamųjų asmenybes, amžių, darbingumo lygį ir pagrįstai paskyrė kaltinamiesiems laisvės apribojimo bausmes su tinkamais bausmės tikslams pasiekti įpareigojimais.

Kaip nurodyta nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nepasisakė dėl laikino H. G. K. nuosavybės teisės apribojimo, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Iš byloje esančio prokuroro nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises (t. 2, b. l. 76) matyti, kad ši procesinė prievartos priemonė paskirta 2012-04-04. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjimo teisme metu šios procesinės prievartos taikymo terminas būtų buvęs pratęstas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, šis terminas pratęstas nebuvo, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymas nutrūko.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo E. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai: Algimantas SmolskasOlegas Šibkovas