- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-2439-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- M. R., D. M., R. R., G. Z., notarei G
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Z., atstovaujamo advokato Rimgaudo Černiaus atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3931-802/2015, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovams M. R., D. M., R. R., G. Z., notarei G. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. Z. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų D. M., M. R. ir R. R. 1.515,96 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančiais G. Z. vardu surašytus ir notarės G. S. patvirtintus 2014-12-15 pareiškimą dėl 2005-05-19 įgaliojimo Nr. 5167 ieškovui panaikinimo ir 2014-12-15 įgaliojimą Nr. 5085 atsakovui D. M.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti D. M. veikti G. Z. vardu pagal notarės G. S. patvirtintą 2014-12-15 įgaliojimą Nr. 5085, išsiunčiant teismo nutartį UAB (duomenys neskelbtini), uždrausti R. R. disponuoti G. Z. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, išsiunčiant teismo nutartį AB SEB bankui, bei skirti ieškovą atsakovės G. Z. turto administratoriumi. Nurodė, jog neuždraudus įgaliojimu D. M. tvarkytis ieškovo žmonos turtu savo nuožiūra, ieškovas negalėtų balsuoti akcininkų susirinkime ir savo nuožiūra disponuoti akcijomis bei jų duodamais dividendais. Be to, jam būtina turėti galimybę disponuoti žmonos pinigais, todėl reikalinga uždrausti R. R. teisę disponuoti žmonos sąskaita. Jį paskyrus sutuoktinės turto administratoriumi, ieškovas turėtų sąlygas bendrauti su ja, tvarkytis namų ūkyje. Dabar to daryti negali, nes namai yra jo žmonos nuosavybė.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad išreikalavus reikšmingus šio klausimo sprendimui įrodymus, apklausus byloje dalyvaujančius asmenims, nebuvo nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė. Teismas nustatė, kad ieškovas savo nuožiūra pageidautų tvarkytis šiuo turtu: sutuoktinės G. Z. AB SEB banke turima banko sąskaita, į kurią reguliariai kas mėnesį pervedamos jai kaip neįgaliajai skirtos socialinės išmokos, sutuoktinei priklausančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, šalių nurodomos bendrąja jungtine nuosavybe valdomos UAB (duomenys neskelbtini) 50 proc. akcijų ir tai pačiai bendrovei išnuomotu žemės sklypu. Iš byloje esančio įgaliojimo turinio matyti, kad ieškovo sutuoktinė įgaliojo savo brolį, bendaatsakovą byloje D. M. tvarkytis tik su jai nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu turtu – bendrovės akcijomis. Laikydamas save konkretaus turto bendrasavininku ieškovas turi teisę įgyvendinti teises savo nuožiūra ir pasirinkimu. Be to, teismo nuomone iš paties ieškovo paaiškinimų, taip pat atsakovo D. M. nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad artimiausiu metu priimti sprendimų, susijusių su akcijomis, nereikės, tas bus daroma tik kitais metais akcininkų susirinkime. Byloje nėra jokių duomenų, kad akcijas būtų ketinama perlesti, kas nepatvirtina būtinybės laikinąsias apsaugos priemones taikyti nedelsiant, juolab, kad įgaliojimas apima ne tik D. M. teisę veikti G. Z. vardu tvarkantis su jos turtu, tačiau užtikrina ir kitų G. Z. teisių įgyvendinimą – atstovavimą, sutarties su advokatu sudarymą, korespondencijos gavimą ir pan., kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nustatė, kad į G. Z. priklausančią banko sąskaitą yra periodiškai pervedamos jai skirtos socialinės išmokos, kurios būtinos atsakovės sveikatinimui, maisto produktų ir kitų būtinų reikmenų įgijimui. Ieškovas neginčijo, kad jis žmona nesirūpina, tą daro jos artimieji. Be to, šalys nurodė, kad teisme yra užvesta kita byla dėl K. ir G. Z. santuokos nutraukimo, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir G. Z. iš sutuoktinio priteistas laikinas išlaikymas. Institucijos išvadoje nurodoma, jog G. Z. paaiškino, kad artimieji ja rūpinasi tinkamai. Teismo vertinimu išreikalautos gydymo įstaigos pažymos nepatvirtina, kad G. Z. turėtų psichikos sveikatos sutrikimų, jos neįgalumas yra fizinio pobūdžio, neturintis įtakos jos sprendimų priėmimui. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo dėl uždraudimo R. R. disponuoti G. Z. banko sąskaita, nenustačius laikinosioms apsaugos priemonėms būtinų taikyti pagrindų ir sąlygų. Teismas sprendė, kad iš nustatytų aplinkybių taip pat seka, kad nesant pagrindams uždrausti įgaliotiniams veikti pagal įgaliojimus G. Z. vardu, nėra pagrindo spręsti ir G. Z. priklausančio turto administravimo nustatymo klausimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie galimai patiriamus nuostolius, kurių teigimas yra labiau deklaratyvus, nei patvirtinantis būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nuomone taikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas ir proceso ekonomiškumo principas (žymiai padidėtų bylinėjimosi išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, antstolių darbo ir pan.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovas K. Z., atstovaujamas advokato Rimgaudo Černiaus prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Šiuo atveju teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė nepagrįstai. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. M. suteikto įgaliojimo pagrindu veikė sutuoktinių Z., kaip UAB (duomenys neskelbtini) 50 procentų akcijų savininkų, vardu net ir esant raštu išreikštam ieškovo, kaip akcijų savininko, prieštaravimui bei esant išreikštai G. Z. valiai, kad tos akcijos yra bendra sutuoktinių Z. nuosavybė. Aplinkybė, kad atsakovas D. M. neplanuoja toliau naudotis įgaliojimu, nereiškia, kad jis tuo įgaliojimu realiai nepasinaudos. Jei minėtas įgaliojimas jam jau nebereikalingas, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtent ir atitiks visų proceso dalyvių interesus, užtikrins teisinės situacijos stabilumą. Jei G. Z. iškiltų būtinybė veikti per atstovą neturtiniuose klausimuose, tai laikinosios apsaugos priemonės netrukdo jai veikti tais klausimais ir per įgaliotinį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nesirūpina sutuoktinės turtiniu išlaikymu ar negalėtų tinkamai tvarkyti sutuoktinių turto. D. M. veikė ir disponavo taip pat kitu sutuoktinių Z. bendru turtu – dalimi UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat dėl jo naudojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) už nuomą gaunamomis pajamomis. Šios aplinkybės rodo ne tik grėsmę ieškovo interesams, teismo sprendimo įvykdymui, bet konkrečius ieškovo teisių tęstinio pažeidimo faktus. Teismas nepagrįstai susiaurino aktualaus turto ratą, be jokių motyvų į jį neįtraukdamas UAB (duomenys neskelbtini) išnuomoto sutuoktinių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovės G. Z. finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui ir šio bendro turto hipotekos, sutuoktinės gaunamų pajamų, galimybės įgyti naujų turtinių teisių ir pareigų, kurios bet kuriuo atveju reikšmingos abiejų sutuoktinių turtinei padėčiai. R. R. G. Z. banko sąskaitos pinigus naudojo visiškai neefektyviai, ne pagal slaugos poreikius. Tokiu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai veikdami G. Z. vardu mažino sutuoktinių turtą. Ieškovui būtina turėti įgalinimus veikti sutuoktinių vardu, kadangi bylos nagrinėjimas užtruks ne vienerius metus ir per šį laikotarpį reikės spręsti tiek turto, tiek turtinių įsipareigojimų tvarkymo klausimus. Institucijų išvados, kad G. Z. psichiškai sveika, kad ji gali suprasti ir valdyti savo veiksmus, kad ja nesirūpina ieškovas, vertintinos kritiškai ir tik kaip preliminarios, nes jos yra abstrakčios, nenurodomos aplinkybės, kurių pagrindu tos išvados padarytos, kokie metodai buvo taikyti ir pan.
Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naują įrodymą – G. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškovo atskirąjį skundą atsakovės G. Z. ir notarė G. S. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė G. Z. nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismui net laikinai sustabdžius įgaliojimo veikimą, būtų pažeistas atsakovės laisvo pasirinkimo principas, ji taptų visiškai priklausoma nuo savo sutuoktinio, kuriam iškelta byla dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad įgaliojimas pažeidžia atsakovės teises ar kad teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip nors negrįžtamai pakeistų ieškovo padėtį. Tuo tarpu atsakovei įgaliojimas, kurio pagrindu tvarkomas jos turtas, yra gyvybiškai būtinas, o bet koks jo veikimo apribojimas sukurtų neigiamas pasekmes be galimybės kitaip spręsti savo turtinius klausimus, nei nori ieškovas. Atsakovė notarė G. S. pritarė, kad atskirojo skundo argumentai yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skirtingai nei teigia ieškovas, iš išreikalautų įrodymų (gydymo įstaigos pažymos) neseka, kad G. Z. turėtų psichikos sveikatos problemų, jos neįgalumas fizinio pobūdžio, neturintis įtakos jos sprendimų priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą šioje civilinio proceso stadijoje sudėtinga preliminariai įvertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes klausimui, ar asmuo, 2014-12-15 pasirašydamas pareiškimą dėl įgaliojimo atšaukimo ir išduodamas naują įgaliojimą, suprato savo veiksmų reikšmę, išspręsti, be byloje esančių duomenų vertinimo, reikalinga skirti teismo psichologinę – psichiatrinę ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti ir pakankamai pagrįstos išvados, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau būtina atsižvelgti, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir teisingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), kurie reiškia, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą (CPK 145 str. 2 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turėtų siekti šalių teisėtų interesų pusiausvyros, gindamas vienos šalies teises nepaneigti kitos šalies teisėtų interesų. Teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti, siekti, kad laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš proceso šalių nesuteiktų perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str.).
Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės įgaliotinis D. M. imtųsi atsakovei nenaudingų ar jos interesams priešingų veiksmų, ar kaip nors ribotų ieškovo teisę naudotis, valdyti ar disponuoti jam tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovė G. Z. įgaliojo savo brolį D. M., tvarkytis tik su jai nuosavybės teise priklausančiu konkrečiu turtu (bendrovės akcijomis) . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas teigia, jog turėdamas 2014-12-15 įgaliojimą atsakovas D. M. veikė ir taip pat disponavo kitu sutuoktinių Z. bendru turtu – dalimi UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamo žemės sklypo, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat dėl jo naudojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) už nuomą gaunamomis pajamomis, kas rodo ne tik grėsmę ieškovo interesams, bet ir teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien šie apelianto samprotavimai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. M., veikdamas pagal ginčijamą įgaliojimą, ėmėsi ar imtųsi ateityje kokių nors nesąžiningų veiksmų tiek atsakovės (atstovaujamosios), tiek apelianto atžvilgiu. Apeliantas taip pat nenurodo, kokias konkrečias neigiamas pasekmes tiek G. Z., tiek apeliantui galėtų sukelti įgaliotinio D. M. veiksmai pagal ginčijamą įgaliojimą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė R. R., turėdama G. Z. 2013-01-24 išduotą įgaliojimą disponuoti lėšomis, G. Z. priklausančiomis AB SEB banko sąskaitose, gauti iš sąskaitų pinigines lėšas ir t.t., nuima iš sąskaitos pinigus, kuriuos, ieškovo teigimu, naudoja atsakovai be jokios apskaitos ir tikslo, dar nesudaro pagrindo išvadai, jog įgaliotinis D. M. pagal 2014-12-15 išduotą įgaliojimą ar R. R. pagal 2013-01-24 išduotą įgaliojimą elgiasi nesąžiningai, o ieškovas turėtų būti paskirtas G. Z. priklausančio turto administratoriumi.
Atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog neužkirtus kelio atitinkamų veiksmų pagal ginčijamą 2014-12-15 įgaliojimą atlikimui ir nepaskyrus jo turto administratoriumi gali būti atliekami neteisėti ir nenaudingi veiksmai tiek G. Z., tiek jo atžvilgiu, nes apeliantas nepateikė tam įrodymų, o iš atskirojo skundo argumentų bei jau aptartų aplinkybių negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti atliekami neteisėti ir nenaudingi veiksmai sutuoktinių Z. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto prašyme taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, neįvardyta konkrečių faktinių duomenų, nepridėta įrodymų apie prašyme hipotetiškai nurodytas grėsmes, kad atsakovas D. M. pagal jam išduotą įgaliojimą galėtų veikti prieš G. Z. interesus, taip pat pažeisti apelianto interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė G. Z. nėra pripažinta neveiksnia, jos veiksnumas neapribotas, tuo tarpu prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės reikštų atsakovės veiksnumo ribojimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei G. Z. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kadangi yra netekusi 75-100 procentų darbingumo, jai diagnozuota išsėtinė (dauginė) sklerozė, atsakove rūpinasi ne ieškovas, o kiti artimieji, teisme yra užvesta kita byla dėl Z. skyrybų, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir G. Z. iš sutuoktinio priteistas laikinas išlaikymas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog uždraudus D. M. ar R. R. atlikti atitinkamus teisinius veiksmus pagal išduotus įgaliojimą ir paskyrus jį turto administratoriumi, bus apsaugoti esminiai tiek ieškovo, tiek atsakovės poreikiai bei interesai, visiškai užtikrinta atsakovės globa ir priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga apribota atsakovės galimybę turėti įgaliotą asmenį.
Apeliantui neįrodžius būtinybės taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino aktualaus turto ratą. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ir dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.