Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2S-920-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2S-920-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19742-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“, SIA „GRUNDFOS PUMPS BALTIC“
Civilinė byla Nr. e2S-920-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19742-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-29888-962/2020 pagal pareiškėjų SIA „GRUNDFOS PUMPS BALTIC“ LIETUVOS FILIALO ir uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. patvirtino pareiškėjų SIA „GRUNDFOS PUMPS BALTIC“ LIETUVOS FILIALO (kreditorė) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ENERSTENA“ (skolininkė) 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą taikos sutartį.

Šalies argumentai

2. Kreditorė SIA „GRUNDFOS PUMPS BALTIC“ LIETUVOS FILIALAS 2021 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodė, kad skolininkė nesumokėjo taikos sutartyje numatytos 2021 m. sausio 29 d. įmokos ir yra skolinga kreditorei 30 000 Eur. Prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 30 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 60 000 Eur ir 121 Eur sumos nuo taikos sutarties patvirtinimo iki 60 000 Eur ir 121 Eur sumos kreditorei sumokėjimo.

3. Skolininkė UAB „ENERSTENA“ teismui pateikė duomenis apie tai, kad pagal taikos sutartį 2020 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo kreditorei 30 121 Eur (30 000 Eur skolos dalį ir 121 Eur skolos išieškojimo išlaidas), prašė nagrinėti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo žodinio proceso tvarka, sudarant galimybes šalims išsiaiškinti visas įmanomas galimybes taikos sutarties vykdymui, gerų santykių tarp šalių išsaugojimui, o teismui nusprendus nenagrinėti prašymo žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad likusi mokėtina suma bus sumokėta artimiausiu metu, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Skolininkė taip pat nurodė, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos ir dėl jos atsiradusių veiklos vykdymo apribojimų, ekonominių ir finansinių sunkumų, praėję 2020 m. ir 2021 m. pradžia verslui buvo sudėtingi. Dėl susidariusios sudėtingos įmonės finansinės situacijos padengti visos skolos skolininkė galimybės neturėjo. 2020 m. gruodžio mėn. bendrovė pasirašė sutartį su UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“, kuria įmonei buvo paskirta investicija, minėtos finansinės priemonės užtikrins finansinį stabilumą. Artimiausią finansavimo dalį bendrovė planavo gauti 2021 m. kovo antroje pusėje, gavus finansavimo dalį planavo atsiskaityti su kreditore. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalimi, šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ir pasekmių atsiradimui, o sudarydama taikos sutartį skolininkė negalėjo numatyti ir kontroliuoti pirmiau minėtų aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė kreditorei vykdomąjį raštą pagal 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29888-962/2020 patvirtintos 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą taikos sutartį dėl nesumokėtos 30 000 Eur skolos bei palūkanų priteisimo pagal taikos sutarties 3, 6 punktus.

5. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad siekiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėti teisingai, visapusiškai ir objektyviai, būtina jį nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo pakankami prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

6. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartį šalys pasirašė 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. COVID-19 pandemijos metu, todėl skolininkės argumentus apie tai, kad dėl pandemijos kilusių finansinių sunkumų skolininkė negali vykdyti taikos sutarties, laikė nepagrįstais.

7. Teismas konstatavo, kad pasirašydama taikos sutartį skolininkė turėjo ir privalėjo įvertinti savo finansines galimybes šią sutartį vykdyti, nes skolininkė yra privatus verslo subjektas, rinkoje veikiantis nuo 2002 m. balandžio 2 d.

8. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių kreditorės nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog skolininkė taikos sutarties tinkamai nevykdė, todėl išdavė kreditorei vykdomąjį raštą pagal 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3, 6 punktus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „ENERSTENA“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skolininkės manymu, neskyrus bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, šalims nebuvo sudarytos visos galimybės gera valia išsiaiškinti objektyvias priežastis dėl piniginių lėšų neperdavimo, galimybės šalims įvykdyti taikos sutartį gera valia nepradedant priverstinio vykdymo proceso. Bylos neskyrus nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš dalies buvo suvaržytos skolininkės galimybės išvengti vykdomojo rašto išdavimo jos atžvilgiu, rasti abiem šalims tinkamą būdą dėl skolos dengimo ir taikos sutarties įvykdymo, išlaikyti gerus šalių santykius. Žodiniame teismo posėdyje skolininkė būtų pateikusi teisiškai reikšmingos informacijos dėl taikos sutarties vykdymo eigos, atsiskaitymo terminų, kuri lemtų, kad vykdomasis procesas nebūtų pradėtas, vykdomieji raštai nebūtų išduoti.

1.2. Sudarant taikos sutartį skolininkė įvertino savo galimybes taikos sutarties pasirašymo dieną, tačiau po taikos sutarties sudarymo dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos įplaukos nebuvo gautos pagal suplanuotus pinigų srautus. Skolininkė negalėjo kontroliuoti minėtų aplinkybių, jų numatyti, todėl, vadovaujantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, skolininkė šiuo atveju nėra laikytina kaltąja šalimi, dėl kurios nevykdoma sutartis, dėl to ji neturėtų mokėti palūkanų. Patenkinus kreditorės prašymą buvo pažeisti teisingumo ir protingumo principai.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė SIA „GRUNDFOS PUMPS BALTIC“ LIETUVOS FILIALAS prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

2.1. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo teismo patvirtintos taikos sutarties pasirašymo dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki skolininkės prašymo (2021 m. kovo 1 d.) atsitiko kažkokie įvykiai, kurie objektyviai trukdo skolininkei vykdyti taikos sutartyje numatytus mokėjimus.

2.2. Skolininkė nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma aprašyti procesiniuose dokumentuose. Skolininkės apsisprendimas buvo teikti jos poziciją pagrindžiančius įrodymus (buhalterinius duomenis apie apyvartos sutrikimus, UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ finansavimo dokumentus) ar apsiriboti deklaratyviais samprotavimais, skirtais tik formaliam atskirojo skundo pateikimui, vilkinant vykdomojo rašto išdavimo eigą.

2.3. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo teismo patvirtintos taikos sutarties pasirašymo dienos iki skolininkės prašymo ji turėjo realių planų gauti įplaukas ir kad būtent jų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta kreditorei išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29888-962/2020 patvirtino kreditorės ir skolininkės 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad skolininkė skolą, kuri nurodyta taikos sutarties 2 punkte, kreditorei įsipareigoja sumokėti pagal grafiką: 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. sausio 29 d. sumokėti po 30 000 Eur dydžio įmokas, o 5 punkte skolininkė įsipareigoja iki 2020 m. gruodžio 23 d. sumokėti kreditorei 121 Eur dėl skolos išieškojimo organizavimo, naudojimosi advokato teisine pagalba paruošiant šią taikos sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu skolininkė nesilaikys šios taikos sutarties 3 punkte numatyto mokėjimo grafiko, kreditorė kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo visai taikos sutarties 2 ir 5 punktuose nurodytai (ar atitinkamai mažesnei, jei dalis sumos buvo sumokėta) sumai, 6 procentų dydžio metinėms palūkanoms (skaičiuojamoms nuo nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos). Šalių susitarimu taikos sutartis įsigaliojo nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo ji patvirtinta, įsiteisėjimo dienos (12 punktas).

15. Skolininkė pagal taikos sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką atliko pirmąją įmoką, tačiau nesumokėjo taikos sutartyje numatytos 2021 m. sausio 29 d. įmokos. Tuo pagrindu kreditorė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl likusios pagal taikos sutartį neapmokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės prašymą patenkino ir išdavė jai vykdomąjį raštą. Dėl šios nutarties skolininkė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neskyręs kreditorės prašymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš dalies suvaržė skolininkės galimybes išvengti vykdomojo rašto išdavimo, nes nebuvo sudarytos visos sąlygos gera valia išsiaiškinti objektyvias priežastis dėl piniginių lėšų perdavimo, galimybės šalims įvykdyti taikos sutartį gera valia nepradedant priverstinio vykdymo proceso. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė turėjo visas galimybes pateikti teismui visus, jos manymu, svarbius duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius negalėjimą vykdyti taikos sutartį, bei raštu nurodyti visus su tuo susijusius argumentus tiek teikdama pirmosios instancijos teismui duomenis apie atliktus mokėjimus, kurių pareikalavo teismas, gavęs kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek ir atskirajame skunde, tačiau tokių duomenų nei įrodymų nepateikė, apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje kilusius sunkumus, kurių, pažymėtina, taip pat nepagrindė jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, neskirdamas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, skolininkės galimybių išsiaiškinti objektyvias priežastis dėl piniginių lėšų perdavimo neapribojo. Sutiktina ir su kreditorės atsiliepimo argumentais, kad skolininkė nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma aprašyti procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, jog prieš tai, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį ir tenkino kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkė, teikdama duomenis teismui, kurie teisme buvo gauti 2021 m. kovo 2 d., buvo nurodžiusi, kad yra gavusi finansavimą iš kitos įmonės ir 2021 m. kovo mėnesį galės atsiskaityti su kreditore. Nuo šios datos praėjo jau du mėnesiai, tačiau duomenų, jog skolininkė nors iš dalies būtų įvykdžiusi taikos sutarties sąlygas, byloje nėra pateikta.

17. Apeliantė atskirajame skunde taip nurodo, kad po taikos sutarties sudarymo dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos įplaukos nebuvo gautos pagal suplanuotus pinigų srautus, nors skolininkė įvertino savo galimybes taikos sutarties pasirašymo dieną; remiasi CK 6.212 straipsnio 1 dalimi laikydama, kad nėra kaltoji šalis, dėl kurios nevykdoma sutartis, todėl neturėtų mokėti palūkanų.

18. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininkas patiria finansinius sunkumus dėl šalyje susiklosčiusios padėties.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

21. Nagrinėjamu atveju taikos sutartis buvo sudaryta 2020 m. gruodžio 7 d., COVID-19 pandemija Lietuvoje prasidėjo 2020 m. pradžioje ir šiuo metu yra lydima antro nuo 2020 m. lapkričio 7 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančio karantino, taigi sudarant taikos sutartį skolininkei reikėjo įvertinti ne tik planuojamas gauti įplaukas, bet ir tas aplinkybes, jog būtent dėl pandemijos ir paskelbto karantino tų įplaukų gali ir negauti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, jog apeliantė, besiremdama force majeure, neįrodinėja visų skolininkės atžvilgiu egzistuojančių šios nutarties 19 pastraipoje nurodytų nenugalimą jėgą kvalifikuojančių požymių (sąlygų), atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog skolininkė neturėtų mokėti palūkanų, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vien formaliai remtis šalyje esančia padėtimi dėl COVID-19 pandemijos šiuo atveju nepakanka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017).

23. Kreditorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti iš skolininkės 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikia 2021 m. kovo 29 d. PVM sąskaitos faktūros AJM Nr. 1307 ir 2021 m. kovo 30 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą kopijas. Nurodo, kad kreditorės ir advokato sudarytoje atstovavimo sutartyje numatyta, jog ikiteisminį skolos išieškojimą organizavusi UAB „Coface Credit Management Services“ apmoka advokato sąskaitą (taip vyko apmokėjimas ir dėl taikos sutarties paruošimo, advokato išrašyta sąskaita įmonei UAB „Coface Credit Management Services“ dėl kreditorės ir skolininkės taikos sutarties buvo apmokėta įmonės UAB „Coface Credit Management Services“). Atsižvelgiant į tai, jog kreditorė nepateikė duomenų apie 2020 m. gruodžio 4 d. atstovavimo sutartyje numatytus susitarimus su UAB „Coface Credit Management Services“ (Coface grupės įmonėmis) dėl pastarosios sumokėtų bylinėjimosi išlaidų sumų kompensavimo bei apmokėjimą pastarajai įmonei už šios advokatei apmokėtą sąskaitą, kurių pagrindu prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas negali įvertinti ir spręsti dėl faktiškai kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Pirmosios instancijos teismas pagal šalių taikos sutarties sąlygas pagrįstai sprendė, jog apeliantei laiku nesumokėjus nustatytos sumos, kreditorė įgijo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl nesumokėtos taikos sutartyje numatytos sumos, tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė