Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos, baudos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal 2011-03-21 paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovui 2856,52 Lt, pagal kurį ieškovas atsakovui perdavė pinigus, o atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2011-06-21. Laiku negrąžinus paskolos, atsakovas įsipareigojo sumokėti vienkartinę 400,00 Lt baudą už sutarties nevykdymą, bei už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,05 procentų delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos. Atsakovas savo įsipareigojimo nevykdė ir skolos iki šiol negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis).

Šalys yra sudariusios paskolos sutartį, savo turiniu ir forma atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870-6.871 straipsnių reikalavimus. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko prievolė, kilusi iš paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Skolos dokumento buvimas pas ieškovą yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis), todėl atsakovas, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai.

Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi byloje esantis rašytinis įrodymas – paskolos sutartis. Ji įrodo, kad ieškovas (paskolos davėjas) perdavė 2856,52 Lt atsakovui (paskolos gavėjui) nuosavybėn, o atsakovas (paskolos gavėjas) juos paėmė ir įsipareigojo grąžinti ieškovui (paskolos davėjui) tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Ši paskola pilnai nėra grąžinta ieškovui iki šiol, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti pagal paskolos sutartį likusius paskolintus 950,00 Lt.

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 str. 1 d.), jeigu paskolos grąžinimo terminas sutartyje nustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kito (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 str. 2 d.). 2011 m. birželio 21 d. atsakovui skolos dalies negrąžinus, ieškovas pareikalavo grąžinti skolą, tačiau atsakovas savo sutartinės prievolės nevykdė ir skolos ieškovui negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos (Prievolių teisė) I dalies III skyriuje reglamentuotas prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1, 2 dalys). Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad paskolos sutartis yra pas kreditorių (ieškovą), todėl darytina išvada, jog skola yra negrąžinta. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str.1 d.2 p., 6.205 str.). Bylos duomenimis įrodyta, ir atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad paskolos gavėjas D. G. 950,00 Lt paskolos dalies ieškovui D. D. negrąžino, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 950,00 Lt skola.

Dėl sutartinių netesybų

2011-03-21 paskolos sutarties 2.2 punktas numato, kad atsakovas, laiku negrąžinęs paskolos, įsipareigojo sumokėti vienkartinę 400,00 Lt baudą už sutarties nevykdymą, bei už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,05 procentų delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos. Atsakovas motyvuodamas sunkia finansine padėtimi prašo atleisti jį nuo netesybų mokėjimo.

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d.). Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo netesybų dydžio, teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 85,50 Lt delspinigių už paskutinius 6 mėnesius. Ieškovo prašoma priteisti bauda bei delspinigiai atsirado paskolos sutarties, sudarytos 2011-03-21 tarp D. D. ir D. G., pagrindu (b. l. 3). Pagal minėtą sutartį atsakovas ieškovui įsipareigojo iš viso sumokėti 2856,52 Lt, iki ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas buvo sumokėjęs 1906,52 Lt, liko skolingas 950,00 Lt. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas aptariamą sutartį, sutiko su jos sąlygomis, tuo pačiu ir su sutartyje numatyta bauda bei numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartį, bus reikalaujama sumokėti baudą ir skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai. Atsakovas, laisva valia prisiimdamas sutartines prievoles, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes.

Sutartinių netesybų atveju nėra konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Nagrinėjamu atveju atsakovo mokėtinų sutartimi nustatytų netesybų sumažinimu iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistos sutarčių nuostatos, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistinų delspinigių dydį ir baudą. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamos konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, prievolės praleidimo terminą, sutarties laisvės principą teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi aptartų netesybų, nes jos laikytinos atitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei šalių interesų pusiausvyrą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 400,00 Lt bauda ir 85,50 Lt delspinigiai.

Atsakovas pateikė prašymą leisti nemokėti baudos ir delspinigių, nes jo finansinė padėtis yra sunki. Teismui tenkinus šį atsakovo prašymą būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Įstatymas numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais. Tuo pačiu būtina nagrinėti kitas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindu turi būti išskirtinės ir išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymas nedelsiant yra neįmanomas. Nors atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau jokių jo finansinę padėtį įrodančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, ar jį atidėti, teismas neturi.

Dėl procesinių palūkanų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1435,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-03-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, šis prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 50,00 Lt bylinėjimosi išlaidos –žyminis mokestis, ir 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei(Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 259 -260 str., 272 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovui D. D. 950,00 Lt (devynių šimtų penkiasdešimties litų) skolą, 400,00 Lt (keturių šimtų litų) baudą, 85,50 Lt (aštuoniasdešimt penkių litų, 50 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 1435,50 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-03-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 50,00 Lt (penkiasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. G. 10,50 Lt (dešimties litų, 50 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.