- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 2-115-451/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07620-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- S. Ž.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irenai Brinevičienei
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 111.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei K. M., jos atstovei advokatei Irenai Brinevičienei, atsakovo atstovei kuratorei Inai Kurauskienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. P., nedalyvaujant atsakovui S. Ž., išvadą duodančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucijos teikiančios išvadas byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. M. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nustatyti, kad S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; iš S. Ž. priteisti nepilnametės dukros A. M. išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant motiną K. M. (b. l. 3,4);
Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir atsakovas S. Ž. gyvenu kartu pas atsakovės senelius. Gyvenant ieškovui ir atsakovei kartu, atsakovas pradėjo girtauti. Vaiko tėvystės ieškovė K. M. neįregistravo, kadangi norėjo gauti didesnes pašalpas už vaiką. Kai ieškovė gyveno su atsakovu, atsakovas ieškovei padėjo rūpintis bendru ūkiu. Ieškovės teigimu, atsakovas mergaitę mylėjo, ja rūpinosi ir pripažino. Šiuo metu atsakovė gyvena su savo mama, stovi darbo biržoje, padeda pragyventi mama, atsakovė stovi eilėje socialiniam būstui gauti.
Ieškovės atstovė palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus bei paaiškinimus ir pagrindė juos teisiniais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė kuratorė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo gyvenamoji vieta šiuo metu nežinoma. Yra likę nuotraukos ieškovės kartu su atsakovu, kuriose matosi, kad ieškovė su atsakovu bendravo, palaikė ryšius. Atsakovo atstovė paaiškino, kad jeigu teismas laikys, kad įrodymai yra pakankami, tai neprieštarauja dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas, jo sveikatos būklę. Atsakovo atstovė palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime.
L. R. Milkevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė K. M. ir atsakovas S. Ž. gyvenu kartu kaime maždaug nuo 1998-1999 metų. A. M. yra R. M. krikšto dukra. Su atsakovu liudytojas yra bendravęs ne vieną kartą. Atsakovas, liudytojo teigimu, A. M. pripažino savo dukra, ja rūpinosi. Žmonių teigimu atsakovas yra išvykęs į užsienį, nuo tada, kai išvyko dukra Aušrine nesirūpino, yra jai skambinęs tik kartą. Dabar ieškovei padeda jos motina. Kiek yra žinoma liudytojui R. M., mergaitė bendrauja su atsakovo S. Ž. tėvais, nuvažiuoja į kaimą.
Liudytoja M. M., ieškovės mama, teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. Ž. yra A. M. tėvas. Ieškovė ir atsakovas susipažino kaime, ten vedė bendrą ūkį, kur pradžioje ir gyveno, paskui persikraustė gyventi į Kauną. S. Ž. M. A. pripažino savo dukra, ją pripažįsta ir atsakovo mama ir močiutė. Liudytoja buvo S. priregistravusi savo namuose, kai išvažiavo išregistravo. Išvykęs atsakovas iš Lietuvos, kurį laiką palaikė ryšius su ieškove, žadėjo grįžti. Lankydamos kapavietę, buvome sutikę atsakovo mamą ir močiutę, jos palaiko ryšius su atsakovu.
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateiktą išvadą byloje palaikė, klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad nepilnametės A. M., gim. m. (duomenys neskelbtini)
, motina K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą nėra ( b. l. 6).
Dėl tėvystės nustatymo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, J. T. vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Tiek pati ieškovė, tiek liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė K. M. ir atsakovas S. Ž. artimai bendravo, palaikė artimus ryšius. Šią aplinkybę dar kartą patvirtina tai, kad ieškovės ir atsakovo tėvai, A. M. seneliai, palaikė ir šiuo metu palaiko artimus ryšius su vaikaite. Tiek ieškovė, tiek apklausti teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad ir pats atsakovas S. Ž., gyvendamas kartu su ieškove, mergaitę pripažino, ja rūpinosi, kas, nenuginčijamai, pagrindžia atsakovo S. Ž. tėvystę A. M. atžvilgiu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, fotonuotraukų, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo artimą bendravimą, liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertindamas įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų nustatyti, kad atsakovas S. Ž. yra A. M., gim. m. (duomenys neskelbtini)tėvas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti bei šio straipsnio 2 d. valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, apsaugant 1989 m. lapkričio 20 d. J. T. vaiko teisių konvencijos 27 str. nustatytą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisei į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos A. T. 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti dukters išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad mergaitės A. M. išlaikymui išlaidos mėnesiui tenka: 300,00 Lt maistui, 100,00 Lt aprangai, 20,00 Lt vaistams ir vitaminams, 30,00 mergaitės ugdymui, 150,00 Lt būsto išlaikymui. Pagal šioje byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus, teismas vertina, kad teismui net ir pakoregavus atitinkamiems poreikiams skiriamas sumas, t.y. maistui skiriant mažiau, o drabužiams, avalynei, lavinimo priemonėms ženkliai daugiau, teismo nuomone, ieškovės nurodytos išleidžiamos sumos dukros išlaikymui, atsižvelgiant į dukros amžių, yra protingos, neišdidintos. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovui 36 metai, jis yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė).
Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos A. T. Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 400,00 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių (14 metų), A. M. sveikatos būklę, poreikius, yra pagrįstas ir neišdidintas. Be to, iš esančių byloje dokumentų matyti, kad ieškovės K. M. pajamos šiuo metu yra tik socialinė pašalpa, ieškovė turi dar du vaikus, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 400,00 Lt kas mėnesį dukros A. M. išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.) (CK 3.196 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnametės A. M. atstovė K. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus pilnai ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė K. M. yra 100 procentų atleista ir jai yra suteikta antrinė teisinė pagalba, 860,05 Lt dėl advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l.,84), viso 860,05 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei 15,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 860,05 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatą, viso – 1019,05 Lt (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra, o atsakovas S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-05 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovė K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 15,00 Lt (penkiolika litų) pašto išlaidų valstybės naudai, 860,05 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt litų, 05 ct) išlaidų antrinei teisinei pagalbai, iš viso – 1019,05 Lt (vieną tūkstantį devyniolika litų, 05 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.