Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-08 · Byla Nr. N-756-1798-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-08
Bylos Nr.
N-756-1798-06
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N16 – 1798/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 26.2; 32 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutarties I. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. balandžio 26 d. I. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, minėtą dieną vairuodamas transporto priemonę kelyje Vilnius - Ukmergė, viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 93 km/val. greičiu. Nustatytą greitį viršijo 23 km/val. Tuo I. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnio pastaboje.

2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir 130² straipsnio pastabą skyrė I. Š. 200 Lt baudą, pažeidimą įvertinant 4 balais. Atsižvelgdama į tai, kad I. Š. per metus surinko 10 balų, Institucija skyrė jam galutinę nuobaudą – 200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių.

Šalies argumentai

I. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nuobaudą, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jis pragyvenimui užsidirba dirbdamas UAB „Arnavilis“ vairuotoju - ekspeditoriumi, todėl darbo reikalais turi nuolat važinėti. Nurodė, kad augina du nepilnamečius vaikus, žmona niekur nedirba.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu bei paties pareiškėjo paaiškinimais, konstatavo, kad pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį bei 130² straipsnio pastabą I. Š. pagrįstai nubaustas 200 Lt bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį yra baustas 2005 m. gegužės 16 d. bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais, 2005 m. spalio 9 d. – bauda, pažeidimą įvertinant 4 balais, taip pat 2006 m. sausio 15 d. už pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą baustas bauda, pažeidimą įvertinant 1 balu. Per vienerius metus pareiškėjui paskirtų balų suma lygi 13 balų, todėl teismas konstatavo, kad jam nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatų. Atsižvelgdamas į sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarytą tos pačios rūšies pažeidimą – teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

III.

Apeliaciniu skundu I. Š. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį bei Institucijos 2006 m. gegužės 11 d. nutarimą – skirti švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. I. Š. teigia, kad skirtingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, 2005 m. spalio 9 d. nutarimu jis buvo nubaustas už ATPK 124 straipsnio 2 dalies pažeidimą, įvertinant jį vienu balu. Todėl per metus skirta balų suma yra 10, o ne 13 balų.

Taip pat apeliantas nurodo, kad jis neprašo visiškai neskirti nuobaudos, o tik prašo pakeisti specialios teisės atėmimą lengvesne nuobauda, pvz., bauda. I. Š. nurodo, kad ATPK 130² straipsnyje numatyta kvalifikuota pažeidimo sudėtis, todėl pakartotinumas šiuo atveju neturėtų būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Pareiškėjas paaiškina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą padarė manevruodamas perpildytoje aikštelėje, kitas pažeidimas buvo jo vairuojamai transporto priemonei užbuksavus nestabiliame smėlio grunte, todėl teismas neturėtų to vertinti formaliai kaip pažeidimų, bet turėtų atsižvelgti į jų padarymo aplinkybes. Apelianto nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad jis, būdamas vairuotoju, objektyviai yra baudžiamas dažniau už KET pažeidimus, nei asmuo, kurio darbas nesusijęs su pastoviu transporto priemonės vairavimu. Paaiškina, kad paskutinį pažeidimą padarė būdamas labai susijaudinęs, kadangi sužinojo, jog jo uošviui staiga pablogėjo sveikata, o jis vežė būtinus vaistus. Taip pat apeliantas išdėsto ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo skundą atmesti. Institucija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad profesinė veikla ir darbo pobūdis negali būti priežastimi taikyti švelnesnę nuobaudą arba rūšį, ypač kai yra sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinės nuobaudos apeliantui paskirtos laikantis ATPK numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Nuobaudos parinktos atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir sankcijų, kurios numatytos už padarytus administracinius teisės pažeidimus, ribose. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui paskirtas pagrįstai. Skirti tokią nuobaudą jam yra privaloma pagal ATPK 130² straipsnį už pažeidimus dėl surinktų balų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skiriant ATPK 130² straipsnyje numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sunkinančia aplinkybe neturi būti laikomi tie pažeidimai, už kuriuos anksčiau yra skirti baudos balai, tačiau apeliantas per metus yra padaręs ir kitus KET pažeidimus, už kuriuos jam buvo skirtos nuobaudos (b. l. 21 – 24) tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas jokių išvadų iš anksčiau jam skirtų nuobaudų nepadarė, taigi skirtos baudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje nustatytų nuobaudos tikslų. Institucija I. Š. paskyrė nuobaudą, artimą sankcijoje nustatytam minimumui, tad laikytina, kad į visas svarbias bylos aplinkybes buvo atsižvelgta, nuobauda apeliantui individualizuota.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Tokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Apelianto nurodomos aplinkybės: šeiminė padėtis ir darbo siejimas su būtinybe vairuoti transporto priemones nėra pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apeliantas už anksčiau per metus padarytus analogiškus KET pažeidimus jau buvo surinkęs 6 balus, taigi aiškiai suvokė, kad vėl viršydamas nustatytą greitį gali tam tikram laikui netekti teisės vairuoti transporto priemones. Per vienerius metus apelianto I. Š. padaryti KET pažeidimai buvo įvertinti 10 balų, tad jo veika pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuota pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei situacijos nepateisina sistemingo teisės normų pažeidinėjimo. Nenustačius jokių kitų administracinius teisės pažeidimus padariusio asmens atsakomybę ypatingai švelninančių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnyje numatyti teisingumo ir protingumo kriterijai neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turi būti netaikoma sankcijoje numatyta nuobauda.

Teisėjų kolegija atkreipia Vilniaus apygardos administracinio teismo dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog ,,oficialiai skelbiant teismo nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) argumentai (ar jų dalis) negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs nuosprendį (kitą baigiamąjį teismo aktą) teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. /.../ Pabrėžtina, kad minėti reikalavimai dėl nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto), jo argumentavimo, paskelbimo, terminų mutatis mutandis taikytini ne tik baudžiamajam procesui, bet ir kitoms teisenoms.“

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, 2006 m. birželio 15 d. po bylos išnagrinėjimo surašė ir viešai paskelbė tik teismo nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis. Kada konkrečiai buvo surašytos aprašomoji ir motyvuojamoji nutarties dalys, spręsti nėra galimybės. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ją apskųsti apeliantas turėjo galimybę įstatymo nustatytu terminu, apeliacinis skundas negrindžiamas visos teismo nutarties nepaviešinimo argumentu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šią nutartį naikinti vien dėl to, kad nebuvo tinkamai laikytasi minėtame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytų nuostatų, netikslinga. Priešingu atveju, šioje byloje būtų dirbtinai vilkinamas bylos išnagrinėjimo procesas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė