- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-535-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00192-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. K. ir V. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. liepos 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021 m. kovo 9 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnioji specialistė (toliau – Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. paskyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų baudą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2021 m. sausio 23 d. 18:20 val., būdama (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. karantino metu paskelbto nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), tai yra nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdama Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais sukeldama pavojų išplisti COVID-19 ligai.
2. 2021 m. kovo 9 d. Institucija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. K. paskyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų baudą, pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. sausio 23 d. 18:20 val., būdamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. karantino metu paskelbto Nutarimo, tai yra nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai.
3. Nesutikdami su Institucijos 2021 m. kovo 9 d. priimtais nutarimais, V. K. ir A. K. atstovaudami atstovo advokato Eriko Rugieniaus minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydami juos panaikinti ir administracinio nusižengimo bylas jų atžvilgiu nutraukti. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi atstovo advokato skundo netenkino ir konstatavo, jog Institucijos priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. K. ir A. K. atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. K. ir A. K. atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde teigiama, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. yra uždarosios akcinės bendrovės „A. T. A.“, kuri verčiasi tarptautiniu krovinių pervežimu, direktorius. 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, administracinio nusižengimo byloje, Nr. (duomenys neskelbtini), vienam iš UAB „A. T. A.“ darbuotojų – vairuotojui Ž. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2021 m. sausio 23 d. (šeštadienį), kitam vairuotojui beruošiant anksčiau Ž. B. vairuotą krovininę transporto priemonę vykimui į užsienį (numatyta išvykimo data – 2021 m. sausio 25 d. (pirmadienis)), buvo pastebėta, kad minėto automobilio kuro kortelės yra likę pas Ž. B.. Atsižvelgiant į tai, jog A. K. yra minėtos įmonės direktorius bei į tai, kad pas Ž. B. likusias kuro korteles reikėjo atgauti skubiai, buvo nuspręsta vykti jų pasiimti, nepaisant to, kad Ž. B. gyveno kitos savivaldybės teritorijoje. Nagrinėjamu atveju, A. K. buvo įsitikinęs, kad vyksta į kitos savivaldybės teritoriją darbo reikalais, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, ribojimas kirsti savivaldybės ribą, jam netaikomas. Pasiėmęs kuro korteles iš Ž. B., A. K. vyko namo, į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, tačiau kelyje pradėjo gesti jo vairuojama transporto priemonė VW CADDY. Dėl šios priežasties, teko sustoti. Įvertinęs faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nuo jo buvimo vietos yra arčiau nei (duomenys neskelbtini), A. K. bandė susisiekti su (duomenys neskelbtini) veikiančiu servisu UAB „A.“, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, šis servisas šeštadieniais nedirba, todėl A. K. nusprendė paskambinti sutuoktinei ir paprašyti, kad jį pasiimtų. Po kiek laiko, V. K. su vaikais atvyko pasiimti A. K. ir šeima iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės vyko namo, į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kai policijos pareigūnų buvo sustabdyti patikrinimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytas, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų nurodytas įvykio versijas, pažymėjo, kad jas vertina „kaip vėliau, po įvykio sugalvotą ir prie realiai egzistuojančių aplinkybių priderintą gynybinę versiją, kuri pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės“ Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti negalima, pažymint, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų nurodytą įvykių versiją, be kita ko, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. Ž. B. parodymai, jog „2021 m. sausio 23 d. pas jį atvyko A. K. pasiimti sunkvežimio tris kuro korteles“. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021 m. sausio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, iš kurio matyti, jog A. K. vairuotai transporto priemonei buvo pakeista sankaba. Todėl įvertinus aukščiau pateiktas faktines aplinkybes, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys turėjo teisėtus pagrindus kirsti savivaldybės ribą, kadangi A. K. į kitos savivaldybės teritoriją vyko „darbo reikalais“, o V. K. „dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas“.
4.2. Skunde taip pat kritiškai vertinami ir pirmosios instancijos teismo argumentas, neva „toks išvykimas nelaikytinas ir neišvengiamai būtinu, kadangi esant tokiai susiklosčiusiai situacijai kai asmuo yra kitoje savivaldybėje neteisėtai, jis pirmiausiai turi ieškoti galimybių savarankiškai grįžti į savo savivaldybę, o to negalėdamas padaryti kreiptis pagalbos į Valstybės institucijas, o ne skatinti kitus asmenis daryti nusižengimą“. Pažymint, kad būtent toks, teismo nurodytas elgesio modelis, kai sugedus automobiliui būtų kviečiama trečiųjų asmenų pagalba, keltų didesnę grėsmę išplisti COVID-19 ligai, kadangi A. K., iškvietus taksi, techninę pagalbą kelyje ir pan., jis būtų priverstas bendrauti su kitų namų ūkio asmenimis, kas lemtų didesnę riziką už(si)krėsti COVID-19 liga, nei nagrinėjamu atveju iškvietus sutuoktinę. Priešingai, paskambinęs ir paprašęs atvykti sutuoktinės, A. K. pasielgė apdairiai ir rūpestingai, kadangi tokiu būdu buvo apribotas jo bendravimas su trečiaisiais asmenimis.
4.3. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentas, neva buvo „galimybė veiklą vykdyti ir neturint kuro kortelių, konkrečias kuro korteles buvo galima gauti ir paštu ar kitomis priemonėmis, o ne asmeniškai vykstant į kitą savivaldybę“. Kaip nurodyta aukščiau, faktas, kad minėtos kuro kortelės yra likę pas Ž. B., buvo nustatytas likus tik kiek daugiau nei dienai iki planuoto išvykimo. Negana to, tai buvo savaitgalis. Dėl šios priežasties, reikėjo itin skubiai susigrąžinti pas Ž. B. likusias kuro korteles, ko pasėkoje teko vykti į kitos savivaldybės teritoriją. Susiklosčius aukščiau nurodytoms aplinkybės, A. K. jokiu būdu nebūtų spėjęs reikiamu laiku gauti minėtų kuro kortelių, kadangi siuntų tarnybos savaitgaliais nedirba. Dėl šios priežasties galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. į kitą savivaldybę vyko „darbo reikalais“.
4.4. Skunde teigiama, kad tiek A. K., tiek V. K. veikose nėra jiems inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių, todėl administracinė teisena jų atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. A. K. ir V. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada dėl V. K. ir A. K. kaltės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apeliantų atstovas ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad A. K. į kitą savivaldybę vyko darbo reikalais, o V. K. dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą savivaldybę yra neišvengiamai būtinas, todėl tiek V. K., tiek A. K. veikose nėra jiems inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių ir administracinė teisena jų atžvilgiu turi būti nutraukta.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundo motyvus bei skundžiamą nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad visi byloje esantys įrodymai nutartyje yra aptarti atskirai, įvertinta jų visuma, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.
10. ANK 45 straipsnio 4 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyto įvykio metu) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.
11. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Iš Nutarimo preambulės matyti, jog šį Nutarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė remdamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos 2020-11-04 pasiūlymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariamas Vyriausybės Nutarimas yra skirtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui įgyvendinti, paskelbiant visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir nustatant specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir tokiu būdu ribojant COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą. Vadinasi, Nutarimas laikytinas vienu iš visuomenės sveikatos srities teisės aktų, už kurio pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnį. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas nepagrįstai susiaurintų ANK 45 straipsnio taikymo sritį ir sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimą tais atvejais, kai toks teisės aktas tiesiogiai nėra įvardytas minimo straipsnio dispozicijoje, nors pati aptariamo straipsnio formuluotė nepateikia baigtinio šios srities teisės aktų sąrašo.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 00:00 val., iki 2021 m. sausio 31 d., 24:00 val., buvo įvestas karantinas (Nutarimo 5 punktas). Minėto Nutarimo 2.1.7 papunktis reglamentuoja, kad „nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise” (redakcija nuo 2021 m. sausio 21 d., TAR, 2020-11-05, Nr. 23062).
13. Kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, aukščiau aptarto ribojimo V. K. ir A. K. nesilaikė atvykdami iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės į (duomenys neskelbtini) savivaldybę. Nors V. K. ir A. K. neneigia atvykę į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę, t. y. į (duomenys neskelbtini), tačiau apeliaciniame skunde tvirtina, kad į ją atvyko esant svarbioms priežastims. A. K. vyko darbo reikalais, o V. K. sugedus A. K. automobiliui vyko jo pasiimti, t. y. dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, vyko į kitą savivaldybę.
Šios V. ir A. K. buvimo ne savo gyvenamosios vietos savivaldybėje priežastys, kurios galėtų pateisinti V. K. ir A. K. judėjimą tarp savivaldybių buvo įvertinos apylinkės teismo, padarant išvadą, kad A. K. ir V. K. teisme nurodytos priežastys neva lėmusios judėti tarp savivaldybių dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių buvo sugalvotos tik gerokai po įvykio, priderinus gyvybinę versiją prie realiai egzistuojančių aplinkybių tam, kad būtų išvengta administracinės atsakomybės, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas iš naujo įvertinęs visą byloje esančią medžiagą.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 51) ir 2021 m. sausio 23 d. vyresniojo tyrėjo T. Š. tarnybinio pranešimo (b. l. 16) matyti, kad 2021 m. sausio 23 d. sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, kuriame važiavo ir jo žmona V. K. su vaikais, pastarieji policijos pareigūnui nepateikė jokių objektyvių duomenų ar dokumentų pateisinančių jų buvimą ne savo gyvenamosios vietos savivaldybėje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad priėjus policijos pareigūnui pakartotinai prie sustabdyto automobilio A. K. aiškino, jog važiuoja su vaikais „pabuvę, pažaidę, pabuvę darbo reikalais, viską pateiksim raštu, turim komandiruotes. Turim turto – turim savo mišką, buvom savo miške darbo reikalais“. V. K. tikslinosi dėl ko bus rašomas protokolas, kadangi automobilyje važiuoja vienas namų ūkis, taip pat klausė „kuris pareigūnas įleido“. Vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog A. K. jam nurodė, jog buvo miške bei sakė, kad jeigu reikės pasirašys komandiruotę, nes jis yra firmos savininkas. Iš 2021 m. vasario 25 d. vyresniosios tyrėjos I. A. tarnybinio pranešimo matyti, jog į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atvyko A. K. bei V. K. atstovaujantis advokatas Erikas Rugienius ir žodžiu pareiškė, kad jo klientas A. K. 2021 m. sausio 23 d. vyko į UAB „A.“ darbo reikalais, tačiau sugedo automobilis, kuriuo važiavo, todėl paskambino ir pasikvietė savo žmoną V. K., kad jį parvežtų namo. Policijos atstovei paprašius atstovo advokato pateikti klientų vykimo į kitą savivaldybę tikslą pagrindžiančius dokumentus, jis nurodė, kad jų neturi ir parašė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti bei nurodė, kad klientų vykimo tikslą į kitą savivaldybę pagrindžiančius dokumentus pateiks 2021 m. vasario 26 d. (b. l. 19). Tačiau jokių dokumentų pagrindžiančių atstovo advokato nurodytas aplinkybes pateikta nebuvo, todėl Institucija siekdama visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą apklausė atstovo advokato Eriko Rugieniaus nurodytos įmonės UAB „A.“ vadovą A. D., kuris 2021 m. vasario 25 d. paaiškino, jog jo įmonė esanti (duomenys neskelbtini) teikia autoserviso paslaugas, t. y. taiso sunkiasvores transporto priemones. Įmonė dirba kiekvieną darbo dieną, išskyrus savaitgaliais. 2021 m. sausio 23 d. įmonė nedirbo, su jokių firmų atstovais dėl automobilių remonto tą dieną tartasi nebuvo ir niekas neturėjo atvykti dėl paslaugų suteikimo (b. l. 20). Aukščiau aptartų duomenų pagrindu 2021 m. kovo 9 d. Institucija priėmė nutarimus, kuriais A. K. ir V. K. nubaudė 500 eurų baudomis už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
14. A. K. ir V. K. nesutikdami su Institucijos priimtais nutarimais, apskundė juos apylinkės teismui ir skunduose nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir jų atstovas advokatas Erikas Rugienius 2021 m. vasario 25 d. atvykęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijoje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme A. K. nurodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) vyko darbo reikalais, t. y. jis važiavo pas darbuotoją Ž. B. pasiimti kuro kortelių, kurios buvo likusios pas jį po to, kai 2021 m. sausio mėnesio pradžioje darbuotojui buvo atimta teisė vairuoti automobilį. Kuro korteles vyko pasiimti po tiek laiko dėl to, kad tik tada apsižiūrėjo, jog jų neturi, o pirmadienį jų reikėjo kitam vairuotojui. Jam būnant prie pat (duomenys neskelbtini) savivaldybės sugedo jo vairuojamas automobilis VW Caddy, kuris priklausė įmonei UAB „A. T. A.“ ir kurios direktorius jis yra. Dėl remonto iš pradžių jis skambino įmonės UAB „A.“ vadovui A. D., tačiau neprisiskambino, sužinojo, kad šeštadienį servisas nedirba, todėl skambino žmonai. Sustabdžius policijos pareigūnams ir paklausus kur važiuoja, jis juokais pasakė, kad į mišką. Tačiau po to jis pareigūnui rodė telefone esantį leidimą, leidžiantį įmonės vadovui kirsti savivaldybes, sakė, kad sugedo automobilis, kad skambino dėl remonto, norėjo parodyti skambučių išklotinę.
16. V. K. apklausiama teisme nurodė, jog jai paskambino vyras, kuris pasakė, kad sugedo automobilis. Atsikėlus vaikams ji nuvažiavo paimti vyro ir jiems važiuojant namo, juos sustabdė pareigūnai.
17. Apylinkės teisme buvo apklausiamas ir vyresnysis tyrėjas T. Š., kuris tą vakarą sustabdė A. K. vairuojamą automobilį ir kuris tiesiogiai su jais bendravo aiškindamasis jų buvimo ne gyvenamosios vietos savivaldybėje priežastis. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, jog jam paklausus kokiu tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini) A. K. sakė, jog buvo pasivažinėti miške, su išdėstytu pažeidimu jis nesutiko, minėjo, jog jei reikės, pasirašys, kad vyko į komandiruotę darbo reikalais, jokių dokumentų nepateikė, sakė neturi. Konkrečiai nieko nepaaiškino, neatsakė, kokiais darbo reikalais vyksta, V. K. nieko neaiškino, tik pasakė, kad vaikai nori valgyti ir jiems reikia greičiau važiuoti.
18. Teisme taip pat buvo apklaustas ir Ž. B., pas kurį, kaip nurodė A. K., įvykio dieną buvo nuvykęs darbo reikalais. Liudytojas parodė, kad 2021 m. sausio 23 d. A. K. paskambinęs atvyko pas jį po pietų su automobiliu VW Caddy pasiimti trijų sunkvežimio kuro kortelių, užtruko gal apie dešimt minučių, kur jis po to važiavo, nežino, daugiau A. K. jam neskambino.
19. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad būtent liudytojo Ž. B. parodymai bei 2021 m. sausio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, iš kurio matyti, jog A. K. vairuotai transporto priemonei buvo pakeista sankaba, patvirtina A. K. ir V. K. nurodytas aplinkybes, pateisinančias jų vykimo į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę priežastis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nei surašant administracinio nusižengimo protokolą nei V. K. bei A. K. atstovui advokatui atvykus į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą Institucijoje aplinkybės susijusios su vykimu pas Ž. B. darbo reikalais nurodytos nebuvo. Priešingai, tiek vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, tiek ir įvykio dieną vyresniojo tyrėjo T. Š. tarnybine pranešime nurodyta informacija patvirtina, kad jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių jų buvimą kitos savivaldybės teritorijoje nei A. K., nei V. K. nenurodė, nors jiems įteiktuose administracinio nusižengimo protokoluose pastarieji pažymėjo, kad paaiškinimus pateiks raštu, tačiau iki Institucijos priimtų nutarimų dienos jokie rašytiniai paaiškinimai ar dokumentai Institucijai pateikti nebuvo. Ir tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. ir V. K. atstovas žodžiu nurodė Institucijos atstovei aplinkybes susijusias su A. K. vykimu į UAB „A.“ darbo reikalais ir V. K. iškvietimu dėl sugedusio automobilio, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, patikrinus informaciją dėl A. K. vykimo darbo reikalais į UAB „A.“, ji nepasitvirtino, ko pasėkoje ir buvo priimti nutarimai skirti administracines nuobaudas. Tuo tarpu nagrinėjant A. ir V. K. skundus pirmosios instancijos teisme, kaip pateisinama priežastis buvo nurodytas A. K. vykimas pas darbuotoją Ž. B. darbo reikalais. Ir nors teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. B. – patvirtino, kad 2021 m. sausio 23 d. A. K. pas jį buvo atvykęs pasiimti kuro kortelių, tačiau apygardos teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kaip jo siekį padėti išvengti administracinės atsakomybės savo tiesioginiam darbdaviui, pažymint, kad Ž. B. apylinkės teismui praėjus beveik pusei metų tiksliai nurodė datą, kada pas jį lankėsi A. K., tačiau kokia tai buvo savaitės diena pasakyti negalėjo. Dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito susijusio su sugedusio automobilio taisymu, pažymėtina, kad jis nebuvo pateiktas su apeliaciniu skundu, jo nėra ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, tačiau net ir įvertinus tokią aplinkybę, kad automobilis iš tiesų 2021 m. sausio 29 d. buvo taisomas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis nusižengimo padarymo dieną buvo sudegęs, pažymint, kad apie sugedusį automobilį nei vaizdo įraše, nei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime tokių aplinkybių nėra. Institucijai šis rašytinis dokumentas priimant procesinius sprendimus taip pat pateiktas nebuvo, nors aukštesniojo teismo vertinimu administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys turėjo būti suinteresuoti teikti visus turimus įrodymus, reikšti paaiškinimus susijusius su 2021 m. sausio 23 d. aplinkybėmis nedelsiant po įvykio, o ne praėjus daugiau nei mėnesiui laiko pateikti savo įvykių versijas, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, o tik suponuoja pagrįstą išvadą, jog priežastys lėmusios V. K. bei A. K. judėjimą tarp savivaldybių dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių buvo sugalvotos tik po įvykio, priderinus gyvybinę versiją prie realiai egzistuojančių aplinkybių tam, kad būtų išvengta administracinės atsakomybės.
20. Aukštesnysis teismas įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymų nenuoseklumą, policijos pareigūno, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, nuoseklius ir vaizdo įrašą atitinkančius parodymus duotus tiek teisme, tiek iš karto po įvykio, V. K. bei A. K. neneigiant, kad jie buvo atvykę iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, tačiau nesant įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis judėti tarp savivaldybių Lietuvos Respublikoje galiojant karantino režimui buvimą, išskyrus įvykių versijas iškeltas nagrinėjant bylą teisme, kurios vertinamos, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, išskyrus bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, spręstina, kad V. K. ir A. K. pagrįstai pripažinti padarę administracinius nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
21. Pažymint, kad apygardos teismui padarius išvadą, jog A. K. ir V. K. kitos savivaldybės teritorijoje buvo, nesant jokių svarbių, pateisinančių ir tai įrodančių priežasčių, apeliacinio skundo argumentai susiję su apylinkės teismo išvadomis, jog kuro korteles A. K. galėjo gauti ir kitais būdais, o nevykstant į kitą savivaldybės teritoriją, o jam būnant neteisėtai kitoje savivaldybėje, jis turėjo ieškoti galimybių, kaip savarankiškai grįžti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba kreiptis pagalbos į Valstybines institucijas, o ne skatinti kitus asmenis daryti nusižengimą, plačiau nevertinami, kadangi aukščiau aptartais duomenimis neįrodyta, jog A. K. vyko į kitą savivaldybę būtent darbo reikalais, o V. K. sugedus A. K. automobiliui vyko į kitą savivaldybę dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių. Apeliantai yra įmonės vadovai, jie žinojo, kad uždraustas judėjimas tarp savivaldybių ir sudarytos išimtys tiems asmenims, kuriems judėti tarp savivaldybių yra būtina, ir kad asmenys su savimi turi turėti savo vykimą pateisinančius dokumentus, patvirtinančius kelionės tikslą, šių Vyriausybės nustatytų privalomų reikalavimų nevykdė, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jokių kelionės tikslą patvirtinančių dokumentų nei vienas iš apeliantų nepateikė, todėl taisykles jie pažeidė sąmoningai ir esant įrodytiems visiems nusižengimo požymiams, jie administracinėn atsakomybėn buvo patraukti pagrįstai.
22. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliantai, neturėdami jokio objektyvaus pagrindo, vyko į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pažeisdami Nutarimo 2.1.7 punkte nustatytą ribojimą asmenims judėti tarp savivaldybių. Kaip minėta, jokių išimčių, numatytų Nutarimo 2.1.7 punktuose ir leidžiančių apeliantams vykti į ne savo gyvenamosios vietos savivaldybę, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl konstatuotina, kad apeliantai pagrįstai pripažinti kaltais dėl Nutarimo 2.1.7 punkte nustatyto ribojimo pažeidimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
A. K. ir V. K. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.