Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant nukentėjusiajam M. K.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus:

1) 2002 m. rugsėjo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2004 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimu;

3) 2005 m. vasario 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu;

4) 2005 m. kovo 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2007 m. vasario 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 178 straipsnio 4 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2009 m. gegužės 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 4 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimu;

7) 2010 m. gegužės 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

8) 2012 m. vasario 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

9) 2017 m. birželio 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintas ir vykdomas 2015 m. rugsėjo 11 d. Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendis pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 113 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnį, 250 straipsnio 1 dalies 1b punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnį, 53 straipsnį, atitinkančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį - 5 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2020 m. balandžio 6 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gegužės 16 d. apie 03.00 val., R. S., Kėdainių rajone, kelio Lančiūnava-Rudžiai 1,800 kilometre, būdamas neblaivus, nustatytas 0,70 promilių girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>, vairuodamas R. L. priklausantį automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), privalėdamas neviršyti leistino greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir šiam praradus tiesiaeigiškumą, nesugebėjo jo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio M. K. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1693/2020(02) M. K. konstatuota galvos dešinėje muštinė žaizda, odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, kairės pusės VII-XI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai tikėtina padaryti eismo įvykio metu. M. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 10-11).

Kaltinamajam R. S. 2020 m. gegužės 16 d. 03.39 val. nustatytas 0,70 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 21-22).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų pateikimo, apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale ir specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad R. S. įvykdė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir šiam praradus tiesiaeigiškumą, nesugebėjo jo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. R. S. nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimų, sukėlė eismo įvykį dėl ko nukentėjusiajam M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsiradę padariniai su R. S. veika sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika baigta. R. S. veikė neatsargia kaltės forma, o būtent nusikalstamu nerūpestingumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti. R. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas baigtas, nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą), į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę (2 t., b. l. 68-94): kaltinamasis teistas (už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, aplinkai, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai), paskutinį kartą Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiu, kuris pripažintas ir vykdytas Lietuvoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs; administracine tvarka nebaustas, nedirba, nuo įvykio pradžios iki šiol gydosi eismo įvykio metu patirtą traumą. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo neatsargiu nusikaltimu sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, už nusikaltimą transporto eismo saugumui teisiamas pirmą kartą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas administracine tvarka, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal teismų praktiką, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kaltinamasis būdamas neblaivus pasinaudojo svetimu automobiliu be savininko žinios, taip pat į tai, kad anksčiau kaltinamasis nebuvo baustas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus (vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, kaltinamajam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant mažesnį nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas – 2 metai.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 50-52), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kvapo pėdsakas, foninis kvapas, išsiųsti į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą (1 t., b. l. 37-38) ir mikrodalelės, vatos tamponas su nuoplova, perduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (1 t., b. l. 39-41), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti R. S. šiuos įpareigojimus:

- per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus: kvapo pėdsaką, foninis kvapą, išsiųstus į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybą bei mikrodaleles, vatos tamponą su nuoplova, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.