Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-25 · Administracinė byla Nr. I-151-739/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
I-151-739/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00353-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-151-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00353-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. D. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio AVPK), priteisti 1000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Rokiškio policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Rokiškio PK areštinė, ir areštinė), atlyginti (b. l. 2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. buvo laikomas Rokiškio PK areštinės kameroje Nr. 16 netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, tai yra, kameroje netinkamai buvo įrengtas praustuvas, jis buvo įrengtas virš tualeto; kameroje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes kamerų duryse yra įrengta stebėjimo akutė per kurią pareigūnai (jų tarpe buvo ir moterų) stebėdavo; kameroje buvo blogas apšvietimas, dėl to pareiškėjui susilpnėjo akys, jis pradėjo blogiau matyti; kameroje nebuvo jokios ventiliacijos, langai neatsidarinėdavo, kameroje jautėsi drėgmė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jis yra nerūkantis asmuo, tačiau jis areštinės kameroje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, kai buvo patalpintas į areštinės kamerą Nr. 16, pareigūnai neklausė jo, ar jis yra rūkantis ar nerūkantis asmuo, nors jis pats minėjo pareigūnams, kad yra nerūkantis, tačiau pareigūnai atsakę, kad tokių kamerų nėra. Pareiškėjas nurodė, kad visą laiką, kai buvo laikomas areštinėje, jis konfliktuodavo su kitais kameroje esančiais asmenimis, pastoviai būdavo susinervinęs, skaudėdavo galvą, jis jautėsi kankinamas. Visa tai sudaro patirtą neturtinę žalą, kurią ir prašė pareiškėjas atlyginti (b. l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. buvo laikomas Rokiškio PK areštinės kameroje Nr. 16 vienas arba su vienu – dviem asmenimis. Panevėžio AVPK nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Rokiškio PK areštinės kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareigūnai pro stebėjimo langelį nemato sanitarinio mazgo ir sulaikytieji, atlikdami gamtinius reikalus, nėra stebimi. Be to tvirtino, kad langeliai duryse įrengti siekiant užtikrinti deramą elgesį ir saugumą kamerose, o ne siekiant kaip nors įžeisti, ar žeminti sulaikytuosius. Nurodė, kad kriauklė sanitariniame mazge yra įrengta šalia klozeto, tačiau tai nepažeidžia jokių asmens teisių. Dėl pareiškėjo argumentų apie rūkančių asmenų laikymą kartu su nerūkančiaisiais nurodė, kad teisės aktuose numatyta, kad areštinėje laikomiems asmenims rūkyti yra draudžiama, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teisės aktai nenumato, kad areštinės pareigūnai laikytųsi kokios nors specialios tvarkos skirstant rūkančius asmenis ir nerūkančius į kameras, tačiau jei tokia galimybė yra, visada stengiamasi atsižvelgti į asmenų prašymus. Teigė, kad specialus registras dėl rūkančiųjų asmenų nėra sudaromas, todėl paneigti ar patvirtinti, kad pareiškėjas yra rūkantis ar nerūkantis galimybių nėra. Pažymėjo, kad nusiskundimų ar prašymų iš pareiškėjo dėl rūkymo kamerose nebuvo gauta. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog areštinės kamera netinkamai vėdinama ir nepakankamai apšviečiama iš dalies yra teisingi, nes Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus patikrinimo aktuose buvo nustatyti minimi pažeidimai, tačiau atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvimo Rokiškio PK areštinėje metu skundų dėl laikymo sąlygų pateikęs nebuvo, todėl mano, kad pareiškėjas galimai nejautė sukeliamų neigiamų padarinių arba tokie nekilo, tai yra, pareiškėjas tuo metu, kada galėjo patirti žalos realiai jos nepatyrė arba ji buvo tokia nežymi, kad jam nekilo pagrįstų minčių ginti pažeidžiamas teises. Tvirtino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Rokiškio PK areštinėje nustatyti pažeidimai kaip nors pakenkė pareiškėjo sveikatai, padarė ilgalaikį, gilų, neigiamą poveikį. Mano, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašė pareiškėjo skundą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjasskundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Rokiškio PK areštinėje, atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. vasario 4 d. ir nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) kameroje Nr. 16, iš viso 18 parų (b. l. 7, 10).

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK)6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009) (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta tuo, kad kameroje Nr. 16 sanitariniame mazge netinkamai buvo įrengtas praustuvas, nes jis buvo įrengtas virš tualeto; be to, šioje kameroje įrengtas sanitarinis mazgas yra atviras, todėl jis buvo priverstas tualetu naudotis orumą žeminančiomis ir jo privatumo neužtikrinančiomis sąlygomis, kadangi buvo stebimas areštinės pareigūnų ir pareigūnių per kamerų duryse įrengtus stebėjimo langelius.

Sanitarinių mazgų įrengimą areštinėse ginčo laikotarpiu reglamentavo HN 37:2009 20 punktas. Jame buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Veiklos taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Iš atsakovės atstovo pateikto Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus2015 m. spalio 5 d. patikrinimo akto Nr. HR-96 nustatyta, kad kameroje Nr. 16 yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris 1,2 aukščio pertvara yra atskirtas nuo gyvenamosios paskirties patalpos, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė. Toks sanitarinio mazgo įrengimas iš esmės atitinka galiojusios HN 37:2009 20 punkto nuostatas. Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyrius 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo metu nustatė, kad kameroje Nr. 16 virš sanitarinio mazgo yra įrengta neefektyvi mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos anga, tačiau pažeidimų dėl sanitariniame mazge esančio praustuvo ir sanitarinio mazgo pertvaros nenustatė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas neužtikrino jo privatumo, nes leido pareigūnams stebėti jį, besinaudojantį tualetu, atsižvelgė į tai, kad HN 37:2009 20 punktas neįtvirtino reikalavimo areštinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas.Be to, teismas sprendžia, kad areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja reikalavimai užtikrinti kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Kamerose esančių asmenų stebėjimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymas Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), o ginčo laikotarpiu dar galiojo ir dabar netekęs galios 2012-10-10 įsakymas Nr. 5-V-677, kurio 39 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir nuolatinė jų priežiūra. Remiantis Instrukcijos 40 punkto nuostatomis, (o nuo 2015-02-12 galiojusiai Instrukcijos redakcijai, 38 punktas) policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma, be kita ko, nuolat juos stebint, atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Instrukcijoje nustatyti reikalavimai policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugai užtikrinti, kurie susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu. Spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, jog areštinėje nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu, kadangi buvo stebimas policijos pareigūnų, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą aiškinimą, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus. Todėl dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015). Rokiškio PK areštinės pareigūnas, byloje teikęs tarnybinį pranešimą, nurodė, kad areštinės kameroje Nr. 16 sanitarinis mazgas įrengtas dešinės pusės priekiniame kampe, todėl pro kameros durų langelį nesimato ir sulaikytieji asmenys nėra srebiami, kaip atlieka gamtinius reikalus (b. l. 10). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjui pakankamu mastu buvo užtikrinta galimybė sanitariniame mazge tualetu pasinaudoti privačiai ir netrukdomai bei tuo pačiu metu garantavo areštinėje laikomo asmens priežiūrą ir kontrolę. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu areštinėje dirbę pareigūnai, tarp jų - ir pareigūnės, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą, sudaryti jam nepakeliamas ir nežmoniškas sąlygas.Pareiškėjas skundų dėl šių aplinkybių Rokiškio PK areštinės administracijai taip pat neteikė.Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, kad Rokiškio PK pareigūnai būtų pažeidę Veiklos taisyklių 7.13 punktoir HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.

Dėl laikymo sąlygų

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė ir tai, jog areštinės kameroje Nr. 16 apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, šioje kameroje nebuvo tinkamos ventiliacijos, langai neatsidarinėdavo, kameroje jautėsi drėgmė.

HN 37:2009 23 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 24 punkte nustatytos pakankamos oro judrumo normos.Reikalavimus policijos areštinės kameros apšvietimui nustatė 21 ir 22 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o šiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, policijos įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areštinės kameros apšvietimo ir vėdinimo sąlygas, o areštinėje laikomų asmenų galimybės gauti natūralios šviesos ir oro vertintini kaip svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo elementai.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie netinkamą Rokiškio PK areštinės kamerų vėdinimą, apšvietimą atsižvelgė į Panevėžio AVPK atsiliepime nurodytus paaiškinimus, kuriais iš esmės pripažįstama, kad Rokiškio PK areštinėje tinkamos vėdinimo ir apšvietimo sąlygos ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinamos bei Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte Nr. HR-58 ir 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo akte Nr. HR-96 padarytas išvadas dėl higienos normų laikymosi Rokiškio PK areštinėje (b. l. 11-16). Panevėžio visuomenės sveikatos centras atlikęs areštinės patikrinimą konstatavo, kad areštinėje iš 16 kamerų, praktiškai naudojamos 11 kamerų, esančios II ir III aukštuose. Visų kamerų langai – dvigubi, neatidarinėjami, daugelio kamerų supuvę langų mediniai rėmai. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose nėra jokių natūralios ventiliacijos ortakių, todėl natūralios ventiliacijos kamerose nėra; areštinėje sumontuota neefektyvi ir pasenusi mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, jokios mechaninės pritekamosios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos nėra; oro judėjimo greitis pagal 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr. F-S-M-116 duomenis vietoje leistino 0,15-0,5 m/s šiltuoju metų periodu pagal Higienos normos 24 punktą, ties pačia mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos anga areštinės kameroje Nr. 16 buvo 0,02-0,01 m/s. Dėl nurodytų argumentų konstatuojama, kad Rokiškio PK areštinės administracija kameroje Nr.16neužtikrino tinkamųkameros vėdinimo sąlygų, tuo pažeidė HN 37:2009 23, 24 punktų reikalavimus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat, daroma išvada, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės pertekliaus kameroje yra pagrįsti, nes šie nepatogumai glaudžiai susiję su nustatytais pažeidimais dėl netinkamos ventiliacijos, galimybės išsivėdinti kameras.

Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai ir aukščiau nurodyti patikrinimo aktai patvirtina, kad kameroje Nr.16, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo per mažas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patikrinimo aktuose nurodyta, jog pagal 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus natūralios apšvietos matavimo protokolo Nr. F-S-A-122 matavimo duomenis (matuota taip pat šviesiu metų laiku) natūralaus apšvietimo koeficientas visose kamerose yra mažesnis nei 0,5 %, o kameroje Nr.16 , kurioje buvo laikomas pareiškėjas, - 0,16 %, t.y. mažiau nei leistina pagal higienos normos reikalavimus. Bendras dirbtinis apšvietimas pagal dirbtinio apšvietimo matavimo protokolo Nr. F-S-A-122 duomenis siekia nuo 8 lx t.y. mažesnis nei leistinas 200 lx bendras dirbtinis apšvietimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Rokiškio PK areštinėje nebuvo užtikrintos tinkamos apšvietimo sąlygos, tuo pažeistas HN 37:2009 21 punktas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Rokiškio PK areštinė neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų areštinės kameroje Nr.16. Taigi pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę būti laikomam saugiosesveikatai gyvenamosiose patalpose.

Dėl rūkymo

Pareiškėjas kaip vieną iš neturtinę žalą sukėlusių veiksnių nurodė aplinkybes, kad areštinės kameroje buvo laikomas kartu rūkančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Veiklos taisyklių 10.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Toks pat draudimas buvo įtvirtintas ir HN 37:2009 13 punkte, numatančiame draudimą policijos areštinėse laikomiems asmenims rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, jog aukščiau nurodyti teisės aktai policijos įstaigas įpareigoja užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Teismo vertinimu, tokios sąlygos gali būti užtikrintos, esant asmens aiškiai išreikštam prašymui (pageidavimui) jį, kaip nerūkantį asmenį, areštinės kamerose patalpinti atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Rokiškio PK areštinėje nėra nustatyta kokia nors speciali tvarka skirstant rūkančius asmenis ir nerūkančius į kameras, tačiau jei tokia galimybė yra, visada stengiamasi atsižvelgti į asmenų prašymus.Policijos įstaiga nurodė, kad pareiškėjas prašymo patalpinti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis ar perkelti jį į tokią kamerą nėra pateikęs, iš jo skundų dėl rūkymo kamerose nebuvo gauta (b. l. 8). Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo patalpinimo kartu su rūkančiais asmenimis, teismas atsižvelgia, kad pareiškėjas aplinkybes apie šį pažeidimą išdėstė abstrakčiai, bei nepateikė duomenų apie savo pareikštą prašymą patalpinti į kamerą su nerūkančiais asmenimis ar Rokiškio PK areštinės pareigūnams teiktus skundus dėl laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenims ir policijos įstaigos priimtus sprendimus.

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, daro išvadą, kad nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, jog Rokiškio PK areštinės pareigūnai ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo teisę nebūti patalpose, kuriose jis būtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nenustatyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, žeminančius žmogiškąjį orumą, daroma išvada, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamo apšvietimo jam pablogėjo regėjimas, tačiau susipažinus su byloje atsakovės atstovo pateiktais ginčo laikotarpiui aktualiais Greitosios medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo išrašais, daroma išvada, kad šiame žurnale nėra jokių įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis būtent dėl jo skunde nurodytų nusiskundimų apie pablogėjusį regėjimą, ir kad šie sutrikimai jam būtų konstatuoti. Byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, jog dėl blogo apšvietimo pablogėjo jo regėjimas. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai apie pablogėjusį regėjimą vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad Rokiškio PK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteisiama 130 Eur suma laikoma adekvačia suma jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2015 m. vasario 2 d. - 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 9 d. - 2015 m. vasario 23 d. laikotarpiu, atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė