Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-169-555/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
2S-169-555/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21083-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
Š.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-169-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21083-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-28194-921/2017 pagal ieškovės Š. žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui A. Š. dėl žemės sklypų nuomos sutarties nutraukimo ir dėl žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Š. žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. sausio 4 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. Š. ir ieškovės Š. Žemės ūkio bendrovės dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarčių pabaigos negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ir pripažinti negaliojančiomis šešias žemės sklypų nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens J. P. – R..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nustatytas ieškovei Š. žemės ūkio bendrovei septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, be kitų ieškinio trūkumų, taip pat nustatė, kad ieškinys neatitinka ir CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo pateikti duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį ir nurodė, kad ieškovė yra pareiškusi atsakovui septynis neturtinius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl už kiekvieną reikalavimą mokėtinas 200,00 Eur žyminis mokestis, t. y. ieškovė ginčija septynis sandorius, už kuriuos turi būti sumokėtas 1 400,00 Eur žyminis mokestis (200,00 Eur*7 = 1 400,00 Eur). Ieškovė sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio, todėl turi primokėti trūkstamą 1 200,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Š. žemės ūkio bendrovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį dalyje dėl teismo nustatyto ieškinio trūkumo, kuriuo ieškovė įpareigota sumokėti 1 200,00 Eur dydžio žyminio mokesčio priemoką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės išvestinis prašymas pripažinti negaliojančiomis neteisėtas sutartis ginčo kontekste nėra laikytinas savarankišku reikalavimu, apmokestinamu žyminiu mokesčiu. Neteisėtas nuomos sutartis atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė po to, kai suklastojo dokumentą – 2016 m. sausio 4 d. sutarties pagrindu neteisėtai nutraukė visas teisėtas sutartis, sudarytas tarp V. Š. bei ieškovo. Taigi suklastotos sutarties pagrindu atsakovė nepagrįstai nutraukė visas teisėtas sutartis, o tuomet su trečiuoju asmeniu sudarė šešias neteisėtas sutartis dėl žemės sklypų nuomos. Taigi, šiuo atveju teisines pasekmes sukėlė vienas konkretus sandoris – suklastota sutartis.Teismui tenkinus pagrindinį (savarankišką) ieškovės reikalavimą – pripažinus suklastotą sutartį dėl teisėtų sutarčių pabaigos negaliojančia nuo sudarymo momento, yra akivaizdu, jog visos be išimties teisėtos sutartys būtų galiojančios, t. y. ieškovei nereikėtų reikšti atskirų reikalavimų dėl dvylikos teisėtų sutarčių galiojimo. Be to, jei atsakovas nebūtų sudaręs suklastotos sutarties, kitos neteisėtos sutartys apskritai nebūtų sudarytos. Taigi, tik vienas konkretus sandoris sukėlė teisines pasekmes, o visos neteisėtos sutartys kompleksiškai yra vertintinos išskirtinai suklastotos sutarties, kaip neteisėto sandorio, kontekste. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju yra kilęs už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimas.Žyminis mokestis yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) yra mokamas 200,00 Eur žyminis mokestis.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Š. žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. sausio 4 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. Š. ir ieškovės Š. Žemės ūkio bendrovės dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarčių pabaigos negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ir pripažinti negaliojančiomis šešias 2016 m. liepos 19 d. žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens J. P. – R.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumas pašalinti, tame tarpe ir sumokėti papildomą 1 200,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kadangi laikė, jog ieškiniu yra pareikšti septyni savarankiški reikalavimai, todėl kiekvienas jų turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl nustatyto žyminio mokesčio dydžio, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentu, jog reikalavimai pripažinti šešias nuomos sutartis negaliojančiomis yra susiję su pagrindiniu ieškiniu reikalavimu – pripažinti 2016 m. sausio 4 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarčių pabaigos negaliojančia, todėl negali būti savarankiškais ieškinio reikalavimais. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovui nesudarius suklastotos 2016 m. sausio 4 d. sutarties nebūtų nutrauktos teisėtos nuomos sutartys, o neteisėtos nuomos sutartys išvis nebūtų sudarytos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų.CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.Kadangi paprastai byloje reiškiama keletas reikalavimų, dažnai kaip ir nagrinėjamu atveju, kyla klausimas, kuris reikalavimas laikytinas savarankišku, o kuris nesavarankišku. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ieškiniu yra pareiškusi septynis reikalavimus, vienu iš jų yra ginčijama 2016 m. sausio 4 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovo A. Š. ir Š. žemės ūkio bendrovės dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarčių pabaigos, negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio), o kitais šešiais reikalavimais yra ginčijamos šešios 2016 m. liepos 19 d. tarp atsakovo A. Š. ir J. P. – R. sudarytos žemės nuomos sutartys. Kaip matyti iš šių ieškinio reikalavimų pobūdžio, kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes skirtingiems byloje dalyvaujantiems asmenims – ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui. Vadinasi, ieškovė, siekdamas apginti skirtingas bei savarankiškas savo turtines teises bei siekdamas skirtingų teisinių padarinių, turi už kiekvieną iš šių savarankiškų reikalavimų sumokėti atskirą žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančias nuomos sutartis neapmokestinimo žyminiu mokesčiu atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 straipsniai).Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas