Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 6 kl. išsilavinimo, vedęs, teistas 2011-02-19 Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. L. 2012 m. sausio 16 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, tarpusavio konflikto su broliu A. L. metu, tyčia 2-3 kartus smogė metaliniu virduliu nukentėjusiajam A. L. į ranką ir petį bei 1 kartą į galvą, taip padarydamas savo broliui A. L. sunkų sveikatos sutrikdymą - galvos kairės momeninės srities sumušimą, lydimą kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų sukrėtimo.

Apklaustas teismo, kaltinamasis S. L. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad su savo vaikais, mama ir broliu M. gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, o brolis A. gyvena atskirai vagonėlyje kitoje kelio pusėje. Tą naktį jis girtavo vagonėlyje kartu su broliu A., gėrė alų ir vyną. Atėjusi mama liepė eiti namo, ir jis po kurio laiko grįžo. Parėjęs namo, pradėjo bartis su jaunesniuoju broliu M. dėl to, kad pastarasis neįsuko perdegusios elektros lemputės. Kaip toliau viskas vyko, gerai nepamena. Kažkuriuo momentu namuose atsirado A., kurį tikriausiai pakvietė mama. Nepamena, kaip įvyko konfliktas su A.. Prisimena, kad mušė brolį virduliu, virtuvėje sudavė jam virduliu du kartus į petį ir vieną kartą į galvą. Po smūgių broliui nugriuvus, jis išėjo iš namų, grįžo po pusvalandžio, tada brolį išvežė greitoji pagalba, o jį sulaikė policija. Mano, kad brolį sumušė dėl girtumo, dėl to labai gailisi, brolis jam atleido ir jie susitaikė. Vartoja vaistus nuo galvos ligų, žino, kad gydytojai yra uždraudę vartojant šiuos vaistus gerti alkoholį. Yra nervingas, jeigu jį kas ima erzinti, kyla noras muštis ir negali suvaldyti savo veiksmų.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad vakare pas jį atėjo jau išgėręs brolis S., jis irgi buvo išgėręs. Jie toliau girtavo, gėrė alų ir vyną, kiek pamena, išgėrė butelį vyno ir butelį alaus. Žinojo, kad brolis vartoja vaistus ir negali gerti alkoholio, todėl jaučia kaltę dėl girtavimo su broliu. Po to atėjo mama ir liepė broliui eiti namo, šis netrukus ir išėjo. Po kiek laiko atėjo mama ir pasakė, kad S. siautėja. Jis su mama nuėjo į jos namus, S. blaškėsi po trobą, šūkavo, norėjo sudaužyti kompiuterį. Jis bandė S. raminti, bet nesėkmingai, neleido daužyti kompiuterio ir ranka sudavė S., po ko šis pagriebė nuo viryklės arbatinuką ir keletą kartų trenkė (viso 3-4 kartus) juo į ranką, petį, o paskutinis smūgis buvo į galvą. Po šio smūgio nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo dar namuose, bet tuojau buvo išvežtas į ligoninę. Po sužalojimo sveikata atsistatė, jokių nusiskundimų neturi, su broliu susitaikė ir nuo to įvykio daugiau nebekonfliktavo, prašo brolio griežtai nebausti.

Liudytojas M. L. parodė, kad brolis S. grįžo namo apie 22 val. girtas ir pradėjo priekaištauti dėl neįsuktų perdegusių elektros lempučių, jie susiginčijo. Pamatęs, kad brolis darosi agresyvus, jis išėjo į lauką, o mama nuėjo pakviesti į pagalbą brolį A.. Atėjus A., kambaryje kilo triukšmas, tačiau jis į vidų nėjo ir nematė, kas ten vyko, vėliau iš namiškių sužinojo, kad S. sužalojo A.. Jie iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė sužalotą A., ir policiją, kuri sulaikė S.. Šiuo metu S. nebegeria, dirba pas ūkininką, santykiai su juo normalūs. Laiko, kad ir pats netinkamai elgėsi, konfliktuodamas su broliu, kadangi žinojo, jog girtas jis būna agresyvus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, kurio kambaryje ant grindų rastas ir apžiūrėtas metalinis 16 cm skersmens 17 cm aukščio virdulys, kuriuo buvo mušamas nukentėjusysis (b. l. 5-7).

Specialisto išvadoje Nr. G 56/12(07) konstatuota, kad A. L. galimai 2012-01-15 vakare kieto buko daikto poveikyje vieno smūgio pasekoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kairės momeninės srities sumušimas, lydimas kairio momenkaulio įspaustinio lūžio su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų sukrėtimo (b. l. 16-17).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad GMP A. L. kviesta 2012-01-16 01.04 val. (b. l. 21-24).

Asmens blaivumo testu S. L. 2012-01-16 03.58 val. nustatytas 1,09 promilės girtumas (b. l. 58).

Teismo psichiatrijos – psichologijos komisijinės ekspertizės akte Nr. 85TPK-109/2012 nurodyta, kad nenustatyta, jog S. L. dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės, bet dėl lengvo protinio atsilikimo (įgimtos silpnaprotystės), primityvių emocijų, sutrikusios impulsų kontrolės S. L. veiksmų valdymas yra apsunkintas. Nepaisant defektinio intelekto, konkretaus mąstymo, S. L. gali dalyvauti procese, duoti paaiškinimus į užduodamus klausimus. S. L. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir priklausomybės alkoholiui sindromas. Priverstinis gydymas jam nereikalingas (b.l. 83-85). S. L. psichinės sveikatos būklė detaliai apibūdinta ir išrašuose iš medicininių dokumentų (b. l. 133-134). Psichiatrijos ligoninės pažymoje nurodyta, kad S. L. ligoninėje paskutinį kartą gydytas 2012-10-11 – 2012-10-31, išrašymo vakarą pastebėtas neblaivus, nustatytas 1,22 promilės girtumo laipsnis (b. l. 132). Ekspertizės aktui paaiškinti ir patikslinti bei teisme gautiems aukščiau paminėtiems S. L. medicininiams dokumentams įvertinti teisme apklaustas teismo psichiatras ekspertas D. Tamašauskas paaiškino, kad teisme gauta ir jam pateikta susipažinti papildoma medicininė dokumentacija ekspertų išvados esmės nekeičia. Išvardintos diagnozės nėra naujiena, lyginant jas su ekspertų tirta S. L. medicinine dokumentacija, išrašuose iš medicininių dokumentų tik papildomi klinikiniai duomenys ir teikiami pasvarstymai, daugiau skirti santykiams tarp gydymo įstaigų ir ligonių kasų, t. y. pateikiamos medicininiu požiūriu ne visai pagrįstos diagnozės, kurios yra reikšmingos, ligonių kasoms finansuojant gydymą. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad S. L. stebimi valios pakenkimai, trukdantys pilnai valdyti savo veiksmus, todėl, ekspertų komisijos nuomone, yra nustatytas riboto pakaltinamumo medicininio kriterijaus buvimas. Taip pat yra susiformavusi kaltinamojo priklausomybė nuo alkoholio, kuris yra toksinė medžiaga, trukdo smegenims normaliai veikti ir turi įtakos bet kokiems žmogaus veiksmams, iškreipia žmogaus gebėjimą atspindėti išorinį ir vidinį pasaulį. Tačiau kaltinamasis turi pakankamai patirties vartojant alkoholį, ir prieš vartodamas alkoholį prisiima atsakomybę už galimas alkoholio poveikio pasekmes. Ekspertų komisijos įsitikinimu, ambulatorinė ekspertizė buvo pakankama atsakyti į visus ekspertams užduotus klausimus, skirti papildomą ambulatorinę ar stacionarinę ekspertizę nėra pagrindo.

Aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis S. L. kilusio tarpusavio konflikto su broliu A. L. metu tyčia sudavė pastarajam 3-4 smūgius metaliniu virduliu, tame tarpe vieną iš šių smūgių sudavė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo būdu nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarė kaltinamasis. Akivaizdu, kad suduodamas stiprų (ką patvirtina sužalojimų pobūdis) smūgį metaliniu virduliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (galvą), kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių, nors jų ir nedetalizavo (t. y. kaltinamajam buvo tas pats, kokio sunkumo laipsnio sužalojimus patirs nukentėjusysis), taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl kaltinamojo S. L. veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis sunkus savo artimojo giminaičio (brolio) sužalojimas. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo giminystės ryšys įrodytas apklaustų asmenų parodymais, giminystės ryšys atitinka BK 248 str. 1 d. pateiktą artimųjų giminaičių sąvokos išaiškinimą. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas parodymus padėjo išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. L. nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto išvadų, eksperto paaiškinimų teismui matyti, kad dėl lengvo protinio atsilikimo (įgimtos silpnaprotystės), primityvių emocijų, sutrikusios impulsų kontrolės S. L. gebėjimas valdyti savo veiksmus nusikaltimo padarymo metu buvo apsunkintas. Eksperto teigimu, S. L. psichinės sveikatos būklė dėl nurodytų sutrikimų atitiko medicininius riboto pakaltinamumo kriterijus. Kaltinamojo psichinės sveikatos sutrikimus, apsunkintą jo veiksmų valdymą patvirtina ir apklaustų asmenų parodymai bei teismui papildomai pateikti medicininiai dokumentai. Byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog kaltinamasis, iš vienos pusės, dėl savanoriško apsisvaiginimo alkoholiu, o iš kitos pusės – dėl aukščiau aptartų psichinės sveikatos sutrikimų, kurie nėra pakankami jį pripažinti nepakaltinamu, kilusio konflikto su broliais metu negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų ir konflikto metu elgėsi neadekvačiai situacijai – dėl mažareikšmio ginčo su broliu M. ėmė siautėti namuose, o prieš bandžiusį jį nuraminti brolį A. panaudojo neadekvatų situacijai ir pavojingą nukentėjusiojo gyvybei fizinį smurtą. Aptarti kaltinamojo psichinės sveikatos sutrikimai, esmingai apsunkinę kaltinamojo galimybę kilusio konflikto (kurį, beje, kaltinamasis dėl girtumo pats ir išprovokavo) metu valdyti ir kontroliuoti savo veiksmus, duoda pagrindą pripažinti, kad inkriminuotą nusikaltimą S. L. padarė, būdamas ribotai pakaltinamu (BK 18 str. 1 d.), ir laikyti tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 18 str. 3 d., 59 str. 1 d. 11 p.).

Kaltinamasis S. L. padarė tyčinį labai sunkų smurtinį nusikaltimą prieš artimą jam asmenį (brolį), kurio metu padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai bei sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Tik dėka nukentėjusiajam operatyviai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos nusikaltimas nesukėlė dar sunkesnių pasekmių. Kaltinamasis nusikalto bausmės, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos už kitą tyčinį smurtinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, taigi yra recidyvistas, jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir anksčiau, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš mažamečius (b. l. 53, 84). Tiek šiame nuosprendyje aptariamą, tiek ir ankstesnį nusikaltimą S. L. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Nors kaltinamasis pripažįsta žinantis, jog gydytojai jam griežtai uždraudė vartojant vaistus nuo psichinės sveikatos sutrikimų kartu vartoti ir alkoholį, jis toliau girtauja ir po nusikaltimo padarymo, 2012-10-31 aptiktas girtas netgi psichiatrinės ligoninės stacionare. Iš seniūno charakteristikos ir pažymos matyti (b. l. 71, 115-119), kad kaltinamasis nedirba ir nesimoko, darbo biržoje neužsiregistravęs, pragyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, neadekvačiu elgesiu kelia konfliktus šeimoje. Kita vertus, kaltinamasis, jo žmonai palikus šeimą, kartu su savo mama, padedamas ir seniūnijos darbuotojų, rūpinasi dviem nepilnamečiais savo vaikais, kurių vienas yra neįgalus.

Įstatymas numato galimybę, remiantis BK 62 str. nuostatomis, skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, baumę. O taip pat teismas nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę remdamasis BK 54 str. 3 d. nuostatomis.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 str. 1 d. gali būti taikoma, jei yra įstatyme išvardytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų - atvykimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką, ko kaltinamasis savo noru nepadarė, todėl BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymas jo atžvilgiu negalimas.

BK 62 str. 2 d. taikymas galimas tik tada, kai nustatomos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Be to, papildomai nustatyta bent viena iš sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, t.y. 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, vienas iš kurių yra neįgalus, vienok nenustatyta, kad kaltinamasis juos išlaikytų, kadangi pats pragyvena tik iš neįgalumo pašalpos. Seniūno išduotoje pažymoje nurodyta, kad vaikai išlaikomi iš neįgalumo bei socialinių pašalpų, paramos maisto produktais. Seniūno išduota pažyma, apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad vaikais rūpinasi ir kaltinamojo mama bei broliai (mažamečio L. L. neįgalumo lygio pažymoje jo atstove pagal įstatymą nurodyta kaltinamojo motina V. L., o ne pats kaltinamasis), be to, vaikai turi mamą, duomenų, kad jai kokiu nors būdu būtų apribotos motinystės teisės, byloje nėra. Pažymėtina ir kita svarbi aplinkybė, jog kaltinamasis sistemingai girtauja, daro tyčinius smurtinius nusikaltimus, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir psichinės sveikatos sutrikimų dažnai gydomas psichiatrijos ligoninėje, kaltinamojo nuolatinis svaiginimasis alkoholiu, didele dalimi sąlygojantis neadekvatų jo elgesį, kelia realią grėsmę aplinkinių, tame tarpe ir mažamečių kaltinamojo vaikų saugumui, ir yra nesuderinamas su mažamečių vaikų priežiūros interesais. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nei viena iš BK 62 str. 2 d. 1-2 punktuose numatytų sąlygų nenustatyta (kaltininkas mažamečių vaikų ar neįgalių asmenų neišlaiko, nes pastarieji gauna pašalpas, o jis pats nedirba, be to, mažamečius vaikus gali ir turi pareigą prižiūrėti jų mama, o faktiškai vaikais rūpinasi ir kaltinamojo mama), todėl ir pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas nuteistajam R. Š. negalimas.

BK 54 str. 3 d. nustatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis skirti švelnesnę bausmę, nenustatyta.

Remiantis išdėstytu, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, alternatyvių galimybių BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti teismas nenustatė, pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, nepateisindamas teismo jam parodyto pasitikėjimo ir demonstruodamas nenorą keisti savo antivisuomenišką elgesį. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaikė, greta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamasis turi psichinės sveikatos sutrikimų, iš dalies nulėmusių jo nusikalstamą elgesį, teismas laiko galimu skirti jam ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį, artimesnę sankcijos minimaliam dydžiui bausmę, ir ją tik dalinio sudėjimo būdu subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 26-34), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 1273 litų 46 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jos vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityti 1 dieną, išbūtą sulaikyme (2012-01-16). Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo S. L. 1273 litus 46 ct. A. L. gydymo išlaidų atlyginimui Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.