- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2-431-301/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03547-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- O. G.
- Trečiasis asmuo
- MB „R.“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB“ „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui O. G., trečiajam asmeniui MB „R“ dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ir jo atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.,6.261 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. bei 22 str., priteisti iš atsakovo O. G. 4289,68 Eur išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, 204,49 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisme ieškovo atstovė nurodė, kad 2017-07-08 ieškovė (draudikas) ir atsakovas (draudėjas) sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2017-07-08 iki 2018-07-07 buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FH13“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartis galiojo, bet 2017-07-08 nebuvo sumokėta nurodyta įmoka, o 2017-07-09, apie 21 val. atsakovo vairuojama krovininė transporto priemonė „Volvo FH13“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Ieškovė išmokėjo 4289,68 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro: 2800 Eur išmokėta likutinė transporto priemonės vertė (pateikti byloje dokumentai iš Vokietijos dėl remonto kaštų patvirtina, kad remonto kaina -6600 Eur būtų viršijusi automobilio likutinę vertę -3800 Eur); išlaidos ekspertams nustatant žalos dydį (remonto kaštus) 591,43 Eur; nukentėjusysis dėl žalos sureguliavimo kreipėsi į juristus ir patyrė 413,64Eur dydžio išlaidas; 25 Eur asmeninės nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su transporto priemonės pristatymu, vykimu; 459,61 Eur – tai 12% mokestis už žalos sureguliavimą. Ieškinį atsakovui reiškia dviem pagrindais ir grindžia šiais argumentais: 1) 2017-07-08 draudimo sutartis 2017-07-09 autoįvykio metu, dėl kurio kaltas atsakovas, nebuvo apmokėta nustatyta draudimo įmoka (o ir tokiu atveju nukentėjusiajam turi būti išmokamas draudimas), ji sumokėta tik 2017-07-18, todėl draudėjas privalo grąžinti draudikui nukentėjusiajam dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Nurodė, kad atsakovas gyvena Lietuvoje ir turi savo verslą – 6 metai verčiasi automobilių prekyba, todėl iš patirties jam yra gerai žinoma transporto priemonės draudimo sutarties sudarymo procedūra. Šiuo atveju draudimo sutartis buvo nufotografuota ir nusiųsta per Viber programą atsakovui, kuris tuo metu buvo V. ir nusipirko transporto priemonę Volvo FH13, kuria ir sukėlė autoįvykį; 2) atsakovas ieškovui apie draudimo įvykį nepranešė, o ieškovas apie jį (2017-07-09 įvykį) sužinojo tik po 2 mėnesių – tai yra 2017-09-13 iš užsienio žalų reguliavimo partnerių, todėl ieškovas turėjo pilnai atlyginti ir susidariusias papildomas išlaidas ( už teisines paslaugas ir kt.). Todėl atsakovas, kaip nepranešęs apie autoįvykį ieškovui, privalo grąžinti draudikui 20% nukentėjusiajam dėl padarytos žalos išmokėtos sumos. Pirmuoju pagrindu reikalaujama grąžinti draudikui nukentėjusiajam dėl padarytos žalos išmokėta suma (100%) apima antruoju pagrindu reikalautiną iš atsakovo grąžintiną nukentėjusiajam išmokėtą draudimo sumą (20%); 3) atsakovas privalo sumokėti ir 204,49 Eur kompensacinių palūkanų, o būtent: ieškovas 2017-09-28 pateikė atsakovui pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatė 15 d. terminą sumokėti 4289,68 Eur, tačiau atsakovas nereagavo, todėl nuo 2017-10-14 skaičiuotinos kompensuojamosios palūkanos už prievolės įvykdymo pradelsimą nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, viso 204,49 Eur (4289,68Eur x 0,05%:365 dienos x 348pradelstų dienų skaičius. Taip pat prašo priteisti ir 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė teisme nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo (atsakovo) nurodomą pranešimą apie autoįvykį brokeriui – MB „R“. Be to, toks pranešimas apie autoįvykį nėra tinkamas, nes pranešti būtina draudikui, o ne brokeriui.
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis (atsakovas) yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris jau 6-eri metai laiko gyvena Marijampolėje su šeima (sutuoktinė ir dukra), sutuoktinės vardu įsigytame nuosavame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir verčiasi automobilių prekyba. Jo (atsakovo) gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje – adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute yra registruota jo firma UAB “O“, veiklos pobūdis - prekyba automobiliai ( t.y. superka automobilius Vokietijoje ir veža parduoti į K.). Vairuotojo pažymėjimą turi jau 30-imt metų ir jau 30 metų pastoviai draudžia valdomas transporto priemones. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka šiais argumentais: a) eismo įvykio dieną – 2017-07-09 - jis buvo V., todėl draudimo sutartį dėl Vokietijoje nupirktos krovininės transporto priemonės „Volvo FH13“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė telefonu, o būtent: kalbėjosi su, jo nuomone, brokerio MB „R“ darbuotoju D, kuriam telefonu per Viber programėlę nusiuntė draudžiamos transporto priemonės techninio paso nuotraukas, o D atsiuntė per Viber nufotografuotą draudimo sutartį, kurios jis (atsakovas) neskaitė, o D jo neįspėjo, kad būtina sumokėti draudimo įmoką, todėl jis (atsakovas) draudimo įmoką sumokėjo tik 2017-07-18 (t.y. autoįvykio dieną 2017-07-09 įmoka nebuvo sumokėta). Be to, teigia, kad būtent jo pažįstamas D telefonu jam pasakė, jog draudimo įmoką jis galės sumokėti grįžęs į Lietuvą; b) po eismo įvykio apie jį pranešė ne draudikui - AB „Lietuvos draudimas“, o jo brokeriui MB „R“, nes, teigia, nežinojęs, kad pagal 2017-07-08 draudimo sutartį draudiku yra ieškovas. Į Lietuvą grįžo 2017-07-16, nuėjo į MB „R“, ten bendravo su D ir informavo apie įvykį, tačiau niekas jo neįspėjo, kad turi pranešti ieškovui. Teisme atsakovo atstovas nurodė, kad autoįvykio metu draudimo sutartis negaliojo, nes nebuvo sumokėta įmoka. Jeigu draudimo įmoka nebuvo sumokėta, o draudikas išmokėjo draudimo išmoką, tai draudikas veikė savo rizika. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl žalos dydžio, o nepranešimas apie įvykį neįtakoja pareigos išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens MB „R“ atstovė atsiliepimu ir teisme prašė ieškinys tenkinti. Teisme nurodė, kad atsakovas nuo 2016 metų yra nuolatinis klientas, nes būdamas verslininku, kuris prekiauja automobiliais, pastoviai draudė transporto priemones per juos (šį brokerį). Šiuo atveju 2017-07-08 draudimo sutartis buvo sudaryta per atsakovo draugą D. J., kuris MB „R“ nedirba: atsakovas nufotografavo ir per Viber programą atsiuntė draudžiamos krovininės transporto priemonės „Volvo FH13“ dokumentus, po to ir buvo sudaryta 2017-07-08 draudimo sutartis, kurią atsakovui nufotografavo ir nusiuntė taip pat per Viber programą, o atsakovas turėjo sumokėti įmoką. Nurodė, kad tokiu atveju, tai yra kuomet nors draudimo įmoka nesumokėta, - Policija, VĮ Regitra, automobilių techninio aptarnavimo centrai sistemoje mato, kad tokia transporto priemonė apdrausta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš šalių aiškinimu, bylos duomenų nustatyta, kad 2017-07-09, apie 21 val. atsakovo vairuojama krovininė transporto priemonė „Volvo FH13“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovėjusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-07-08 atsakovas per brokerį MB R apdraudė Vokietijoje nusipirktą transporto priemonę „Volvo FH13, o būtent: AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir atsakovas (draudėjas) 2017-07-08 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2017-07-08 iki 2018-07-07 buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FH13“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, tačiau autoįvykio metu 2017-07-09 nebuvo sumokėta nurodyta draudimo įmoka, kuri turėjo būti sumokėta iki 2018-07-08. Atsakovas, kuris buvo kaltas ir atsakingas už 2017-07-09 eismo įvykio kilimą, draudikui (ieškovui) apie draudimo įvykį nepranešė. Ieškovas apie 2017-07-09 eismo įvykį sužinojo praėjus 2 mėnesiams po jo, tai yra 2017-09-13 iš užsienio žalų reguliavimo partnerių. Draudikas (ieškovas) 2017-09-25 sprendimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 4289,68 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas 2017-09-28 pateikė atsakovui pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas 15 d. terminą grąžinti išmokėtą 4289,68 Eur dydžio draudimo išmoką. Nustatytas terminas baigėsi 2017-10-13, atsakovas ieškovui išmokėtos draudimo išmokos negrąžino. Byloje pateikti ieškovo dokumentai dėl žalos dydžio (2017-07-13 parengto ekspertų vertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) vertimas) patvirtina, kad atkuriamoji transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, remiantis Vokietijos transporto priemonių vertinimo programos duomenimis ir atsižvelgiant į vertintą įrangą bei vertę įtakojančius faktorius 2017-07-12 yra 6 600 Eur, o likutinė vertės 3800 Eur, todėl prašoma priteisti žala yra šio automobilio sugadinimo vertė 2800 Eur (6600Eur – 3800 Eur). Iš ieškovo pateiktų byloje rašytinių duomenų nustatyta nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoką be nurodytos 2800 Eur dydžio automobilio sugadinimo vertės sudaro ir 1489,94 Eur dydžio papildomos žalos sureguliavimo išlaidos (591,43 Eur dydžio išlaidos ekspertams nustatant žalos dydį, 413,90Eur dydžio nukentėjusiojo išlaidos advokatams dėl žalos sureguliavimo, 25 Eur asmeninės nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su transporto priemonės pristatymu, vykimu, 459,61 Eur tai 12% mokestis už žalos sureguliavimą).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).
TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).
TPVCAPDĮ 4 str.1 d. numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra registruota. To paties straipsnio 2 d. numato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo).
Nagrinėjamu atveju pagal 2017-07-08 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kurios pagrindu laikotarpyje nuo 2017-07-08 iki 2018-07-07 buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FH13“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, 1.3.1.p ir 1.3.2. p. atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti 2017-07-08, tačiau sumokėjo 2017-07-18, todėl dėl atsakovo kaltės 2017-08-09 kilusio eismo įvykio metu atsakovas nebuvo įvykdęs sutartinio įsipareigojimo - nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos. TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. reglamentuoja kad, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p. nustato, kad, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
TPVCAPDĮ 12 str. numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio raštu pranešti draudikui; taip pat pateikti privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Todėl dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką pagal nukentėjusiojo asmens pateiktus dokumentus, nes draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. TPVCAPDĮ 22 str. numato, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei pastarasis netinkamai vykdė šio įstatymo nustatytą pareigą informuoti apie įvykį draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 p. numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20% išmokėtos draudimo išmokos- jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 str. nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.
Nagrinėjamu atveju atsakovas per 3 dienas nepranešė ieškovui apie 2017-07-09 eismo įvykį. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui apie 2017-07-09 autoįvykį iš viso nepranešė, o ieškovas apie įvykį sužinojo praėjus 2 mėnesiams po jo, tai yra 2017-09-13 iš užsienio žalų reguliavimo partnerių. To pasekoje (t. y. praėjus tokiam ilgam laiko tarpui – 2 mėn.) autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės, kurios jis neginčijo, sugadintas automobilis buvo parduotas, draudikas negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes, negalėjo imtis priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamas su nukentėjusiu asmeniu ir iškart po eismo įvykio, todėl atsirado papildomos 1489,94 Eur dydžio žalos sureguliavimo išlaidos, sudarančios išmokėtos draudimo išmokos sumos dalį. Vertintina, kad tokią situaciją sudarė atsakovas, nepranešdamas draudikui apie autoįvykį, todėl jis ir turi prisiimti dėl to atsiradusius teisinius padarinius: tai yra atsiradusias papildomas žalos dydžio sureguliavimo išlaidas viso - 1489,94 Eur dydžio, nes ieškovui buvo užkirstas kelias, dalyvaujant sureguliavimo procese, jas sumažinti, pasitelkiant savo ekspertus ir/ ar jų išvengti betarpiškai bendraujant su nukentėjusiu asmeniu.
Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina nukentėjusiam asmeniui draudiko išmokėta 4289,68 Eur dydžio draudimo išmoka (CK 6.111 str., TPVCAPDĮ 11 str., 22 str., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie kreditoriaus nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistina ir 204,49 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017-10-14 (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę pagal pareikštą pretenziją neįvykdymo dienos) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (4289,68Eur x 0,05%:365 dienos x 348 pradelstų dienų skaičius), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK6.260 str., 6.261 str., 6.37 str., 6 .210 str.).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 101 Eur žyminio mokesčio, 85,37 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 177,11 Eur turėtų išlaidų už vertimus, iš viso 363,48 Eur.
Byloje susidarė 8,54 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 14 str., 260 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, naudai 4289,68 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 68 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 204,49 Eur (du šimtus keturis eurus 49 ct) kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 5 d. ( 2019-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo O. G. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 363,48 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo O. G. valstybės naudai 8,54 Eur (aštuonis eurus 54 ct) išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.