- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-307/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 15 d. tarp 1 val. ir 5.30 val. Tauragėje Miško g. prie 7–ojo namo laiptinės tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė I. M. ranka vieną smūgį į galvą, nustūmė ją laiptais į rūsį, kuriame sudavė jai vieną smūgį kumščiu į sprandą ir vieną smūgį į galvą. Nuo šių smūgių I. M. nugriuvus, R. G. spyrė jai 3 – 4 kartus į įvairias kūno vietas. Taip nukentėjusiajai padaryti galvos ir veido bei galvos smegenų sumušimai ir sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia jo nuoširdžiu prisipažinimu ir visišku prisipažinimu pareiškus įtarimą dėl plėšimo. Jis teigia, kad prisipažino dėl plėšimo būdu iš I. M. pagrobtų 12 Lt, bet ne dėl sunkaus kūno sužalojimo, tačiau teismas kaltinimus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atmeta, o jį pripažįsta kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis pažymi, kad pagal BPK 52 straipsnį įtariamojo atsisakymas nuo gynėjo laikomas savanorišku ir pareikštu paties iniciatyva tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras užtikrina gynėjui realią galimybę dalyvauti procese. Jis teigia nežinojęs šių teisinių plonybių, aklai pasitikėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnais, kurie jį lengvai apgavo, pažeidė teisę į gynybą, nes gynėjo jam nepakvietė. Nagrinėjant bylą pažeistas BPK 7 straipsnyje numatytas rungimosi principas ir R. G., kaip kaltinamojo, teisė teikti įrodymus. Teismas prijungė prie bylos ir išklausė garso kasetę, kurioje yra girdimas jo ir I. M. pokalbis dėl pinigų, tačiau nuosprendyje šios kasetės kaip įrodymo buvimas neaptartas, išskyrus vieną sakinį argumentuojant nukentėjusiosios parodymų teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas dėl kasetės nepasisakė visiškai, taip pat nevertino, nors prijungė prie bylos, dokumentų apie jo patirtą traumą. Šie duomenys galėjo turėti įtakos sprendžiant bylą, kadangi paneigia nuosprendyje konstatuotą aplinkybę, kad 2004 m. sausio 15 d. jis dirbo ir nebuvo susižalojęs. Kasatorius nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, grindžiama teismų konstatuota aplinkybe, kad I. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl tiesioginio poveikio, nors to nekonstatavo net medicinos ekspertas, o yra tikima tik neblaivios I. M. paaiškinimais. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas pažeidžiant BPK 115 straipsnį, nepagrįstas ir neįrodytas. Pažeistas BPK 305 straipsnis, nes nuosprendyje nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo paskatos, išanalizuoti ne visi įrodymai.
Apibendrindamas R. G. nurodo, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, jog kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Dalis kasatoriaus iškeliamų argumentų, kuriais jis ginčija teismų sprendimus, yra susiję su faktų nustatinėjimu bei įrodymų vertinimu. Būtent tokie yra argumentai, kuriais siekiama paneigti R. G. parodymų, garso kasetės įrašo, dokumentų dėl R. G. patirtos traumos vertinimą. Tai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl šie skunde išdėstyti argumentai paliktini nenagrinėti.
Dėl padarytos veikos kvalifikacijos
Teismų sprendimuose konstatuota, kad pagal teismo medicinos specialisto išvadą I. M. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti kumštis ar batu apauta koja, padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisme specialistas patvirtino, kad nukentėjusioji vien nuo griuvimo tiek sužalojimų patirti negalėjo. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai nurodė R. G. jai suduotų smūgių seką: iš pradžių suduotą vieną smūgį į sprandą ir du smūgius į galvą, nuo kurių ji nugriuvo, tada padarytus tris ar keturis spyrius į įvairias kūno vietas. Šie duomenys teismų sprendimuose įvertinti kaip patvirtinantys, kad tarp nukentėjusiosios sužalojimų ir R. G. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismų sprendimuose konstatuotų šių ir kitų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad R. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas taikant BK 135 straipsnio 1 dalį yra teisingas.
Kasatoriaus iškeltas klausimas dėl buvusio kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuosprendyje aptartas nurodant, kad nukentėjusioji nepateikė patikimų duomenų apie turėtą tokią pinigų sumą, o duomenų, kad dėl jos dingimo kaltas R. G., nesurinkta.
Dėl teisės į gynybą
Nuteistasis R. G. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. vasario 26 d., kai jis surašė nuoširdų prisipažinimą ir buvo apklausiamas dėl pareikšto jam įtarimo, gynėjo atsisakė gynėjui realiai nedalyvaujant, todėl pažeista jo teisė į gynybą.
Kasatorius netiksliai traktuoja BPK normų, reglamentuojančių gynėjo dalyvavimą, nuostatas. 2004 m. vasario 26 d. R. G. surašė prisipažinimą, tą pačią dieną vyko jo apklausa, pareiškus įtarimą dėl plėšimo. Iš byloje esančio teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad, vadovaujantis BPK 44 straipsnio 8 punktu ir 50 straipsniu įtariamajam R. G. buvo išaiškinta jo teisę turėti gynėją. R. G. raštu pareiškė, kad apklausos metu gynėjas jam nereikalingas. Šie duomenys rodo, kad nebuvo nei sąlygų, numatytų BPK 51 straipsnyje dėl gynėjo būtinojo dalyvavimo, nei įtariamojo prašymo turėti gynėją, numatyto BPK 50 straipsnio 1 dalyje. Todėl gynėjo nebuvimas išaiškinant įtariamajam jo teises šioje konkrečioje situacijoje nepažeidė BPK nuostatų. Be to, R. G. gynėjo atsisakė ir 2004 m. birželio 1 d., kai buvo apklaustas įtariamuoju dėl svetimo turto pagrobimo ir sunkaus žmogaus sužalojimo dėl savanaudiškų paskatų. 2004 m. birželio 2 d. akistatos su nukentėjusiąja metu R. G. turėjo gynėją, bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko dalyvaujant R. G. gynėjui. R. G. dėl jo teisės į gynybą pažeidimo tolesniame procese nesiskundė ir šį klausimą iškėlė tik kasaciniame skunde, ginčydamas ne patį gynėjo atsisakymą, bet jo procesines sąlygas, jas aiškindamas neteisingai.
Kasatoriaus teiginių negalima paremti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija). Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai reiškia poziciją, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas turi būti taikomas ikiteisminio tyrimo metu priklausomai nuo atitinkamo proceso ypatybių ir bylos aplinkybių, o siekiant nustatyti, ar teisingas bylos nagrinėjimas yra pasiektas, turi būti atsižvelgiama į šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo proceso visumą. Teisės į gynybą aspektu ši nuostata išdėstyta, pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Imbrioscia prieš Šveicariją (1993 m. lapkričio 24 d. sprendimas). Bylos proceso kaip visumos įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad R. G. teisė į gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista. Dėl šios priežasties kasatoriaus teiginiai atmestini.
Dėl BPK 7 straipsnio nuostatų taikymo
BPK 7 straipsnis numato, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Kasatoriaus argumentai dėl BPK 7 straipsnio pažeidimo prieštarauja bylos dokumentų turiniui ir yra atmestini. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tenkino kaltinamojo R. G. ir jo gynėjo prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, liudytojų apklausos, dėl to atidėdavo posėdžius. Todėl, nors kasatorius nurodo, kad pažeistas BPK 7 straipsnis, bet iš esmės ginčija tam tikrų įrodymų vertinimą, kas nėra apskundimo ir bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra išsprendžiamas ir civilinio ieškinio klausimas. Nuosprendyje teismo išdėstytas sprendimas dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje priimtas nepažeidžiant BPK 115 straipsnio nuostatų. Nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimų.
Darytina bendra išvada, kad nuteistojo R. G. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą keisti ar naikinti šioje baudžiamojoje byloje priimtus teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.