Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.

susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-47980445-16, kuriame nurodoma, jog S. K. 2016-01-07 apie 18.35 val., Saltoniškių g. 9, esančioje prekybos centro aikštelėje, vairavo transporto priemonę galimai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo.

Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad jis įvykio dieną atvyko į PC „Panoramą“ požeminę aikštelę, ten pasijuto blogai, norėjo savo vairuojamą automobilį pastatyti taip, jog netrukdytų kitiems vairuotojams, tačiau to padaryti nebesugebėjo, nes jam prasidėjo hipoglikemijos priepuolis, daugiau nieko neatsimena. Nurodė, kad jis serga diabetu, ir tokie sveikatos sutrikimai jam kartais nutinka. Kaip minėjo, kas įvyko po to, kai savo automobilyje pasijuto blogai, nepamena, sąmonę atgavo tik tuomet, kai policijos pareigūnai jį pristatė į namus. Namuose tuo metu buvo jo marti P. K., kuri jį įleido į namus ir iškvietė greitosios pagalbos medikus. Atvykę greitosios pagalbos medikai, jam suleido vaistų, po kurių jis pasijuto geriau, ir, pasijutęs geriau, iškart kartu su sūnumi nuvyko į Kelių policiją. Nuvykęs į Kelių policiją prašė leisti pasitikrinti alkotesteriu blaivumą, alkotesteris parodė, kad jis visiškai blaivus (0.00 prom.).

Teismas susipažinęs su S. K. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, kad nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, leidžiantys objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti nutarimą.

LR ATPK 260 str. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756 -135/2008). Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad netinkamai parengtai administracinio teisės pažeidimo medžiagai, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: subjekto, pažeidimo sudėties, protokolas su medžiaga grąžintinas protokolą surašiusiai institucijai, kad papildytų (pataisytų) medžiagą.

Teismas papildomai pažymi, kad Konstitucinis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus. Iš ATPK 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad įtarus, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsisakė pasitikrinti blaivumą, ir tokiais veiksmais galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats S. K. nurodė, jog įvykio metu jam buvo hipoglikeminė koma, dėl ko jis elgėsi neadekvačiai, nesitikrino neblaivumo. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog įvykio metu (2016-01-07 apie 18.35 val.), S. K. negalėjo pastovėti ant kojų, svirduliavo, atsisėdęs į tarnybinį automobilį užmigo, nors tos pačios dienos vakarą patikrinus S. K. alkotesteriu (22.37 val.), nustatyta, kad jis yra blaivus - 0.00 prom.

2016-01-07 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog „vairavimo faktas užfiksuotas apsaugos vaizdo kamera. Dėl filmuotos medžiagos, liudijančios S. K. vairavimo faktą, būtina užklausa“, tačiau teismui nėra pateikta nei filmuota medžiaga, nei užklausa, iš kurios būtų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo aplinkybes tyrę pareigūnai būtų kreipęsi dėl filmuotos medžiagos gavimo. Be to, 2016-01-07 duodamas paaiškinimus S. K. nurodė, jog jis į policiją atvyko iškart po greitosios pagalbos apžiūros namuose, tačiau, vėlgi, įvykio aplinkybes aiškinęsi pareigūnai nesikreipė į BPC dėl duomenų apie greitosios pagalbos iškvietimą gavimo, neapklausė greitosios pagalbos brigados, kuri apžiūrėjo S. K., nepateikė užklausos dėl S. K. apžiūros dokumentų. Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, jog po to, kai jis dėl pablogėjusios sveikatos būklės nesugebėjo pasitikrinti blaivumo ir vairuoti automobilio, jį policijos pareigūnai pristatė į namus, kur į namus jį įleido marti P. K., tačiau minėtas asmuo tiriant administracinį teisės pažeidimą apklaustas nebuvo. Taip pat atliekant aplinkybių tyrimą nebuvo apklaustas ir S. K. sūnus, su kuriuo 2016-01-07 vakarą jis atvyko į Kelių policiją.

Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus, o vėliau ir nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Jie reiškia, kad kiekvienoje byloje turi būti surinkti visi pažeidimo įvykiui ir pažeidimo sudėčiai konstatuoti svarbūs įrodymai

Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, teismui nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, bylos aplinkybių tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai ir aplaidžiai, tyrimo metu padarytos išvados, iš esmės grįstos tik tyrimą atlikusių pareigūnų prielaidomis, neparemtomis jokiais duomenimis, todėl teismui perduota administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta teismo nustatytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams šalinti bei papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Kartu teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju už administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusius pareigūnus. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu. Akivaizdu, kad teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti pareigūnų nuo pareigos surinkti bent jau būtiną administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimui medžiagą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad tiriančio bylą asmens padarytos klaidos ir trūkumai būtų taisomos to paties pareigūno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. J. nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.