Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.

Taip F. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš metus Bendrovė biudžetui sumokėjo 9 000 Eur pelno mokestį. Sutinka su 80 000 Eur nuostoliu, prašė mokėjimą išdalinti dalimis. Rodė VMI, kad gavo sutartį už 80 000 Eur pelno, bet VMI vis tiek nesutiko ir iškėlė bankrotą, nors įmonė galėjo atiduoti skolą. Skolas įmonė galėjo grąžinti, nes buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios užmokestis buvo 80 000 Eur. Pinigai nebuvo gauti iškėlus bankrotą. Sutartis buvo pasirašyta lapkričio mėn., pristatyta į VMI, kuri nesutiko su mokėjimo išdėstymu ir gruodžio mėn. iškėlė bankroto bylą. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. sausio 24 d., o ne nuo 2022 m. gruodžio mėn. Apie statybos rangos sutartį nurodė VMI, kai buvo teiktas prašymas dėl mokėjimo išdėstymo dalimis 5 metams. Įmonės vadovu jis buvo (duomenys neskelbtini) metus. Bankroto byla Bendrovei buvo iškelta pagrįstai. Dėl bankroto bylos nesikreipė, nes galvojo, kad išsisuks. Bendrovė yra sena, turi savo klientus, klientai nenori turėti kontaktų su kitomis naujomis įmonėmis. Bendrovė užsiėmė (duomenys neskelbtini). Statybos rangos sutartis buvo pasirašyta 2023 m. lapkričio mėn. Kai buvo iškelta bankroto byla, rangos sutartis buvo nutraukta. Gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją, gyvena kartu su (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini). Jei teismas skirtų piniginę nuobaudą, prašo skirti minimalią baudą ir išdėstyti baudos mokėjimą maksimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 8 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 58 072,12 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)” pagal VMI pareiškimą. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2024 m. vasario 29 d. F. K. vadovavimo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo) Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė: 17498 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) bauda ir 10,36 Eur PVM delspinigiai pagal 2022 m. liepos 29 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo terminas 2022 m. rugpjūčio 1 d.), deklaruotas 37521,35 Eur PVM (mokėjimo terminas 2022 m. gruodžio 27 d.), 2000,52 Eur PVM delspinigiai, deklaruotas 77,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 3,60 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokėjimo terminas 2023 m. vasario 15 d.), suformuotas pagal pakaitinę deklaraciją 903 Eur pelno mokestis už 2022 m. ir 58,29 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokėjimo terminas 2023 m. birželio 15 d.).

Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas F. K. savo kaltės nepripažino dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, tačiau tuo pačiu nurodė, kad dėl bankroto bylos nesikreipė, nes galvojo, kad išsisuks, Bendrovė yra sena, turi savo klientus, klientai nenori turėti kontaktų su kitomis naujomis įmonėmis. Tokios F. K. nurodytos aplinkybės nepašalina kaltės ir nepaneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir jos vadovo pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo ir nepanaikina jo, kaip vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo F. K. veika žinant apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą F. K., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į F. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė, kai jam nustatytas (duomenys neskelbtini) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai, kad F. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baustas administracine tvarka, tačiau jau po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, neteistas.

Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Teismo posėdžio metu F. K. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis maksimaliam terminui, nurodė, kad gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensiją, gyvena kartu su (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio išmokų mokėjimo kvito matyti, kad 2024 m. kovo 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus išmoka F. K. sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Be to, iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. K. nustatytas (duomenys neskelbtini). Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo vertinimu, F. K. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

F. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant F. K. kas mėnesį mokėti po 70 Eur (septyniasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-514-1034/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.