Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko Einio Kudžmos 2016-06-16 nutarimu T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 4 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesių laikotarpiui už tai, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 19 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, suko į kairę ir nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai, taip priversdamas ją staigiai stabdyti transporto priemonę bei keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją, po to pastatė ir paliko automobilį stovėti taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui, šias savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150, 5, 8 punktų reikalavimus.2016 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gauta iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos persiųstas T. P. skundas, kuriame nurodo, kad sutinka, jog pastatė ir paliko automobilį stovėti taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui, tačiau nesutinka dėl pavojingos situacijos sukėlimo.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-05-30 nutartimi netenkino T. P. skundo ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą paliko nepakeistą.T. P. pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016-06-16 nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Likusią Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016-06-16 nutarimo dalį pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį pažeidėjas prašo palikti nepakeistą.Skunde apeliantas nurodo, kad sutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, nes paliko automobilį stovėti taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui, tačiau kategoriškai neigia, kad automobilį vairavo pavojingai, t.y. nepadarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nurodo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve prieš darydamas manevrą į kairėje esančią prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelę, matė, jog priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini). Įvertinęs situaciją, kad atstumas tarp automobilių yra pakankamas manevrui, nusprendė daryti posūkį į kairę. Įvažiavus į aikštelę, (duomenys neskelbtini) įvažiavo iš paskos ir pradėjo signalizuoti, todėl sustojo. Iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipo moteris, kuri jį koneveikė ir aiškino, jog sukėlė avarinę situaciją. Tačiau automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai nereikėjo nei staigiai stabdyti, nei keisti važiavimo krypties, nes avarinės situacijos nebuvo. Ilgai nesiaiškino, nes reikėjo iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiką. Automobilį paliko stovėti, o pats nuėjo į prekybos centrą. Išėjęs su vaiku iš prekybos centro, pamatė kaip gatve važiuoja vilkikas, vežantis automobilį. Kitą dieną nuvyko į policiją kartu su įvykį iš šalies mačiusiu liudytoju M. M..Skunde apeliantas kelia įrodymų vertinimo klausimą, manydamas, kad teismas nepagrįstai ypatingą reikšmę suteikė liudytojų E. P. ir jos sutuoktinio A. P. parodymams, kurie jį neteisingai apkalbėjo, situaciją įvertinę subjektyviai, o jo ir liudytojo M. M. parodymus teismas nepagrįstai atmetė kaip siekį išvengti atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo vairavimo stažas pakankamai didelis – 24 metai, todėl jis negalėjo klysti dėl situacijos vertinimo.T. P. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta avarinės situacijos vieta – sankryža, nors avarinė situacija įvyko ne sankryžoje, o ties įvažiavimu į prekybos centro Ryo aikštelę, kuris apie 50 metrų atstumu nuo įėjimo, prie kurio buvo liudytojas M. M.. Apeliantas nurodo, kad manevrą į kairę, t.y. į prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelę pradėjo daryti tuo metu, kai liudytoja savo automobiliu pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ir buvo ties pėsčiųjų perėja. Iš jo pateiktos nuotraukos (google maps Street view) matyti, kad atstumas tarp abiejų automobilių yra pakankamai didelis ir saugus. Byloje nėra atlikta jokia ekspertizė ar paskaičiavimai, jog minėtas atstumas nėra pakankamas ar saugus manevrui į kairę. Kiekvienas vairuotojas atstumus vertina skirtingai, t.y. mažiau patyrusiam vairuotojui toks atstumas gali atrodyti, kad nesaugus ir nepakankamas, tuo tarpu patyręs vairuotojas tą patį atstumą gali įvertinti priešingai. Šiuo atveju, apelianto manymu, nutartis pagrįsta subjektyviu E. P. vertinimu. Skunde apeliantas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, nurodo, kad byloje esančios abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami atsakomybės traukiamo asmens naudai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Apeliacinis skundas netenkinamas.T. P. apeliaciniame skunde kelia savo administracinės atsakomybės klausimą, tvirtindamas, kad pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, nėra padaręs. Akcentuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs pareigūnas, tiek jo skundą dėl šio nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas, vertindami įrodymus, buvo šališki. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. T. P. pagal minėtą straipsnį nubaustas už tai, kad jis, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, suko į kairę ir nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobilio vairuotojai, taip priversdamas ją staigiai stabdyti transporto priemonę bei keisti važiavimo kryptį.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nurodė motyvuotas išvadas, dėl ko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes vadovavosi vien tik jį kaltinančiais įrodymais, t.y. ypatingą reikšmę suteikdamas liudytojų E. P. ir jos sutuoktinio A. P. parodymams. T. P. manymu, teismas nepagrįstai atmetė tiek jo, tiek liudytojo M. M. parodymus, įvertinęs juos kaip siekį išvengti atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė remiantis byloje esančių duomenų visuma, t.y., įvertinęs pagal iškvietimą į įvykio vietą iškviestos policijos pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, pirminiu paties administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. paaiškinimu, jo ir atstovo parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų E. P., A. P. ir M. M. parodymais, kita byloje esančia rašytine bylos medžiaga. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė kokiais įrodymais grindžia savo išvadas ir kokius duomenis vertina kritiškai ir juos atmeta bei pateikė išsamius įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, apeliantas tiek teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinį skundą tvirtina, kad jokios pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, liudytojai E. P. ir jos sutuoktinis A. P. jį apkalbėjo arba galimai neadekvačiai įvertino situaciją. Tačiau, kaip nustatė apylinkės teismas, su kuo sutinka ir apygardos teismas, byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų pažinoję pažeidėją ir suinteresuoti, kad jis būtų nubaustas, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pažeidėjas skunde mini, kad jis yra patyręs, turintis gan didelį vairavimo stažą (24 metus), todėl, sukdamas į kairę, situaciją vertino adekvačiai kaip nepavojingą, nes šiam manevrui atlikti buvo pakankamai didelis atstumas iki atvažiuojančios automobilio. Tuo tarpu liudytoja E. P. subjektyviai vertindama situaciją, apelianto manymu, galėjo klysti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundo argumentui, kad vairuotojai turi skirtingą patirtį ir skirtingai gali vertinti konkrečią situaciją, tačiau tai nereiškia, kad vairavimo meną įvaldęs asmuo, gali vairuoti nenuspėjamai ir kelti stresą kitiems eismo dalyviams, tame tarpe ir neturintiems ilgametės patirties ar ką tik gavusiems teisę vairuoti transporto priemones. Toks pažeidėjo elgesys prieštarauja Kelių eismo taisyklėse iškeltam reikalavimui eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (9 punktas). Tai, kad šiuo atveju SEAT IBIZA automobilį vairavusi moteris buvo priversta stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, akivaizdžiai rodo, kad vairuotojo T. P. atliekamas manevras nebuvo saugus. Pavojingos situacijos buvimą patvirtina ir tolimesni E. P. ir jo sutuoktinio A. P. veiksmai, kai jie sustabdė Peuqeot vairuotoją, ištraukė iš automobilio užvedimo raktelį ir skambino policijai. Skunde nurodoma, kad turėjo būti atlikta ekspertizė ar paskaičiavimai, siekiant nustatyti ar atstumas iki priešpriešais atvažiuojančio automobilio buvo pakankamas saugiam manevrui į kairę. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir turi būti nutrauktas, esant galimybei pagal turimus duomenis konstatuoti pažeidimo buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju pagal byloje surinktą medžiagą teismui nekilo abejonių dėl T. P. kaltės, padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl papildomų įrodymų rinkimas šiuo atveju būtų buvęs betikslis ir procesą vilkinantis veiksmas. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Procesinio sprendimo, netenkinančio asmens lūkesčių, priėmimas neduoda pagrindo jį vertinti kaip šališką ar neobjektyvų. Apeliacinis skundas nepagrįstas, jį tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartį palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.