- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- II-476-336/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00137-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens I. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-936-2021, kuriuo I. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti 2021 m. kovo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. G. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-936-2021 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį. Su šiuo protokolu jis nesutiko, jam nebuvo leista pateikti paaiškinimus ir bylai reikšmingus dokumentus, jam nebuvo išaiškintos teisės, kurias reglamentuoja ANK 577 straipsnio 2 dalis. Praėjus kelioms minutėms, buvo priimtas nutarimas, kad, neva jis, 2020 m. gruodžio 1 d., 10 val. 30 min., tyčia šaudydamas pneumatiniu šautuvu „C-TT BB caliber L4,5“, (duomenys neskelbtini), išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, tuo nukentėjusiajai G. V. padarydamas 42,24 Eur dydžio turtinę žalą. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta 100 eurų dydžio bauda. Be to, nėra aišku, kokias įrodymais vadovavosi skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, kadangi jam inkriminuoto nusižengimo jis neįvykdė ir niekada neprisipažino jį padaręs. Tikėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis tik nukentėjusio asmens parodymais. Jis buvo įsigijęs pneumatinį šautuvą, tačiau jis buvo įsigytas tik 2021 m. kovo 24 d., todėl lango išdaužti šiuo pneumatiniu pistoletu jis negalėjo. Be to, tuo metu jis jautėsi blogai, saviizoliavosi, 2020 m. gruodžio 2 d. jam buvo atliktas Covid-19 testas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau - ir Institucija) teismui per nustatytą terminą atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012, kt. ).
Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju I. B. nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje padarymo klausimą, teigdamas, jog nusižengimo ir žalos nukentėjusiajai G. V. jis nepadarė, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Byloje nėra surinkta jo kaltės įrodymų, todėl prašo panaikinti, jo manymu, nepagrįstai priimtą nutarimą. Taip pat nurodo, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą, nebuvo supažindintas su jam surašytu protokolu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjui buvo surašytas protokolas (administracinio nusižengimo bylos lapas 7) pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 1 d., 10 val. 30 min., tyčia šaudydamas pneumatiniu šautuvu „C-TT BB caliber L4,5“, (duomenys neskelbtini), išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, tuo nukentėjusiajai G. V. padarydamas 42,24 Eur dydžio turtinę žalą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, I. B. nurodė, kad atsisako jį pasirašyti, nes yra tikras, kad to nepadarė. Taip pat nurodė, kad pneumatinį šautuvą įsigijo iš parduotuvės, kurios pavadinimo neprisimena. Tą pačią dieną, 10 val. 32 min., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja S. G. nutarimu (b. l. 9-10) administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-936-2021 I. B. pripažino kaltu padarius protokole nurodytą veiką ir paskyrė jam 100 eurų dydžio baudą. Šiuo nutarimu pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas nukentėjusiajai G. V. atlyginti padarytą žalą. Pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiame pareiškime ir paaiškinime (b. l. 13, 15-16), nukentėjusioji G. V. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), socialiniame būste. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 6 val. 30 min., prabudęs jos vaikas L. jai pasakė, kad girdėjo, jog namuose kažkas nukrito. Ji nieko neįtardama pagalvojo, kad tai daugiabutyje esančio lifto garsas. Apie 10 val. ir 30 min., atėjusi į virtuvę pastebėjo, kad virtuvėje esantis lango paketas iš lauko pusės yra įskeltas.
2020 m. gruodžio 8 d. tarnybinėje ataskaitoje (b. l. 19) policijos pareigūnė G. I. nurodė, kad tikslinant įvykio aplinkybes, liudytojų galinčių suteikti naudingos informacijos nenustatyta. Namo prieigos nėra filmuojamos. Administracinio nusižengimo byloje jokių kitų duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, nėra.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo supažindintas su protokolu, jo nepasirašė, jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės. Pažymėtina, kad vadovaujantis anksčiau išdėstyto teisės akto nuostatomis, laikytina, jog pareiškėjas su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu buvo supažindintas tinkamai, kadangi pats savo valia nutarė jo nepasirašyti.
Vertinant paties priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumą, pažymėtina, kad, pirmiausia, jį priėmusi policijos pareigūnė akivaizdžiai nepagrįstai pareiškėjui inkriminavo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. T. y. tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad to nebuvo. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, protokolo surašymo metu pareiškėjas neigė savo kaltę padaręs nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas praėjus 3 minutėms po paties protokolo surašymo, nėra tikėtina, kad pareiškėjas taip staiga pakeitė savo nuomonę ir persigalvojo, pripažindamas savo kaltę. Juo labiau, kad jo pozicija neigiant savo kaltę buvo nuosekli iki pat teisme vykusio posėdžio.
Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-476-336/2021 esančių duomenų, kurioje tas pats pareiškėjas skundžia kitą jo atžvilgiu priimtą nutarimą matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. iš pareiškėjo buvo paimtas pneumatinis pistoletas „C-TT BB caliber“, du balionėliai ir šovinių dėžutė. Pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė pirkimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 24 d. iš parduotuvės buvo įsigytas pneumatinis pistoletas, balionėlis ir šratai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tai yra tas pats pneumatinis pistoletas, kurį iš pareiškėjo paėmė policijos pareigūnai. Tačiau byloje nėra ir priešingų duomenų, paneigiančių pareiškėjo versiją. Be to, tai, kad 2021 m. kovo 26 d. iš pareiškėjo buvo paimtas pneumatinis pistoletas, nesant kitų tai patvirtinančių duomenų, savaime neleidžia daryti išvados, jog 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas minėtu pneumatiniu pistoletu šaudė į nukentėjusios langus. Bylą tyrę pareigūnai neužfiksavo nukentėjusios lango apgadinimų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio praėjo jau daugiau negu 5 mėnesiai, šiuo metu jau nėra jokios galimybės nustatyti, ar apgadinimai padaryti būtent tuo pačiu pneumatiniu pistoletu, kuris buvo paimtas iš pareiškėjo.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti I. B., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. Antra, ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Trečia, ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Ketvirta, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020 konstatuota, kad tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, jog norint nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai padaryti apylinkės teismui yra sunku, administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinama tyrimą atlikusiai institucijai.
Apibendrinus teismo anksčiau išnagrinėtų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, visumą, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad I. B. 2020 m. gruodžio 1 d., 10 val. 30 min., tyčia šaudydamas pneumatiniu šautuvu „C-TT BB caliber L4,5“, (duomenys neskelbtini), išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, tuo nukentėjusiajai G. V. padarydamas 42,24 Eur dydžio turtinę žalą ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Šių skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys, galimi liudytojų parodymai ar paaiškinimai, taip pat ir kitos byloje esančios aplinkybės. Todėl, administracinio nusižengimo bylą tyrusiai institucijai neatlikus įvykio vietos ir sugadinto turto apžiūros, nenustačius kaltojo asmens ir jo kaltę patvirtinančių duomenų, pareiškėjui I. B. neigiant savo kaltę ir teismui sprendžiant, kad administracinis nusižengimas padarytas buvo, spręstina, kad šiuo atveju reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą nustatant kaltą dėl padaryto nusižengimo asmenį, o teismui tai padaryti yra per sunku. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-936-2021 naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
pareiškėjo I. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-936-2021 ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.