Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. P.. M. P. testamento sudariusi nebuvo. M. P. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra. M. P. mirties dieną turėjo nekilnojamojo turto, kurį faktiniu valdymu paveldėjo po savo sesers J. D. mirties (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 29 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. P. po savo sesers J. D. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo į sesers palikimą išdavimo į notarą M. P. nesikreipė. J. D. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, tačiau, ji yra nurodyta kaip naudotoja nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, tvarto, garažo, kluono, ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Asmens nuosavybės fondo Gyvenamojo namo techniniame pase savininke nurodyta D. J., J. Minėtas nekilnojamasis turtas yra valstybinėje žemėje. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios M. P. palikimą neužvesta. Iš karto po motinos mirties pareiškėjas pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Jis siekia įsiteisinti savo vardu motinos M. P. palikimą, tačiau dėl to, kad po jos mirties palikimą priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, to padaryti negali, todėl būtina nustatyti juridinį faktą teisme. Taip pat nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno kartu su savo motina M. P. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurią ji paveldėjo iš savo sesers J. D., gyvenusios kartu su jais. Mirus mamai, jis ir toliau liko gyventi šioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlęs. Šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini) m. yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Mirus M. P., jam liko visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, žemės ūkio padargai, gyvuliai ir pan. Po motinos mirties ūkiniame pastate augino kiaules, paukščius, daržinėje laikė pašarus, garaže laikė jam priklausantį automobilį, įvairius rakandus, kurie liko po mamos mirties, tvarte laikė malkas, anglis, kadangi gyvenamas namas šildomas kietuoju kuru. Prie namų turi daržą, jame užsiaugina daržovių, taip pat prižiūriu užveistą sodą. Sodyba ribojasi su jam priklausančiu žemės sklypu, kurį įsigijo iš valstybės, į šį žemės sklypą įeina ir jo motinos anksčiau naudotas sklypas. Jis yra atlikęs ne vieną gyvenamojo namo einamąjį remontą, sudėjo grindis, pakeitė visus gyvenamojo namo langus, perdažė lubas bei sienas, apšiltino gyvenamojo namo išorę, apkalė dailylentėmis, remontavo ir ūkio pastatus, kurie jo darbo bei priežiūros dėka yra visi naudojami pagal paskirtį. Gyvendamas minėtoje sodyboje, rūpinosi viso gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu. Mokėjo už suvartotą elektros energiją, tačiau yra išlikę mokėjimai tik nuo 2010 m., nes prieš tai buvo pakeistos mokėjimo knygelės, kurios neišliko. Vanduo naudojamas iš šulinio, už šiukšlių išvežimą nėra mokama, nes tokia paslauga jam neteikiama, šiukšles išsiveža pats. M. P. buvo susilaukusi tik vieno vaiko – pareiškėjo K. P.. Pareiškėjo tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo gimimo liudijime motinos vardas nurodytas Marijona, yra akivaizdu, kad M. P. ir M. P., kaip nurodyta jo gimimo liudijime, yra vienas ir tas pats asmuo.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje pateiktas mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle (mirusiosios sutuoktinis V. P.) (2024 m. gegužės 2 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, V. P. mirties liudijimas). Pareiškėjas K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios sūnus, ką patvirtina 2024 m. gegužės 2 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, K. P. gimimo liudijimas. Iš 2024 m. gegužės 2 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad mirusioji turėjo tik vieną vaiką – K. P. (pareiškėją). 1999 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746/ 1999 nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, kad M. P. po savo sesers J. D. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė. Iš byloje pateikto mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. D., gimusios (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Apie kitų pastatų (tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini)) daiktinių teisių įregistravimą šiame išraše duomenų nėra. Žemės kadastro nekilnojamojo turto registro kadastro valstybinės įmonės Kauno filialo byloje aukščiau minėto turto savininke nurodyta J. D., J.. Minėtas nekilnojamasis turtas randasi valstybinėje žemėje. Prieš mirdama pareiškėjo motina M. P. testamento sudariusi nebuvo, ką patvirtina 2024 m. gegužės 6 d. Testamentų registro išrašas. Po M. P. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, garažas, kiti ūkiniai pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat, pareiškėjo nurodymu, liko ir visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, žemės ūkio padargai, gyvuliai ir kt. Pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurią jo motina M. P. paveldėjo iš savo sesers J. D., gyvenusios kartu su jais. Pareiškėjas minėtu adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1975 m. gruodžio 9 d., ką patvirtina 2024 m. gegužės 7 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. 2007 m. rugpjūčio 1 d. Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. pažyma patvirtina, kad notaro biure paveldėjimo byla į mirusiosios M. P. palikimą neužvesta.

Pareiškėjo nurodymu, jis po motinos mirties ūkiniame pastate augino gyvulius, paukščius, garaže laikė jam priklausantį automobilį, įvairius rakandus, atlikęs ne vieną gyvenamojo namo einamąjį remontą, taip pat remontavo ir ūkio pastatus, darže augino daržovių, prižiūrėjo sodą, taip pat rūpinosi viso gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu. Pareiškėjo pateikti įrodymai (kliento atmintinė, sąskaitos ir kvitai už elektros energiją), patvirtina, kad pareiškėjas mirusios motinos turtą (namą ir ūkinius pastatus) priėmė, jais rūpinosi, valdė ir juos prižiūrėjo kaip savo. Priešingų duomenų byloje nėra gauta. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, interesų konflikto nenustatyta, kitų įpėdinių bylos duomenimis nėra.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad K. P. tuoj po (duomenys neskelbtini)mirusios savo motinos M. P. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikėjo turtą valdė kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis.

Dėl palikimo priėmimo po M. P. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 2000 m. CK normos. Kaip jau minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – K. P. nuo M. P. mirties (duomenys neskelbtini) momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais abejoti ar nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų ir nenurodė tokius parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Taigi, byloje esančiais duomenimis spręstina, kad pareiškėjas po motinos M. P. mirties likusiu palikimo sudėtį sudarančiu turtu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Pareiškėjas siekia paveldėti likusį po savo motinos M. P. mirties turtą, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos M. P. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė (procesiniai dokumentai siųsti per EPP), todėl jų atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnus K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.