- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2034-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02571-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- G. G.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. G. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1999-05-20 pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp jo ir ŽŪB „Savičiūnai“, įgijo nuosavybės teisę į žemės ūkio technikos garažą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2013-09-30 trūkumams pašalinti nurodydamas, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kad tokie reikalavimai reiškiami ne ypatingąja, o ginčo teisena, ir pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą ne su pareiškimu, o su ieškiniu dėl garažo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, galiojančia ir kt.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, nepašalinus trūkumų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo teismo nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, t.y. įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu Vilniaus rajono savivaldybę. Ieškinio, atitinkančio CPK 135 straipsnio reikalavimus, pareiškėjas nepateikė, kaip nurodo – todėl, kad nėra ŽŪB „Savičiūnai“ teisių perėmėjo. Teismo nuomone, pagrindas bylą nagrinėti ypatingąja teisena yra ne atsakovo (jo teisių perėmėjo) buvimas/nebuvimas, o CPK 444 straipsnio 1 punkte ir CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos ir pagrindai juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Pareiškėjas, tiek pirminiame pareiškime, tiek patikslintame pareiškime teigia, kad Likvidacinės komisijos posėdžiu buvo nutarta parduoti jam garažą ir kad jis sumokėjo nurodytą sumą, tačiau jokių aplinkybių apie tai, kad buvo sudaryta garažo pirkimo - pardavimo sutartis nenurodė. Teismas iš LŽŪB „Savičiūnai“ Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolo Nr. 12 nustatė, kad komisija ne tik nutarė parduoti protokole minimą turtą, tačiau ir įgaliojo komisijos narę R. Ž. paruošti dokumentus turto išregistravimui ir sudaryti turto pirkimo - pardavimo sutartis (protokolo 2 p.). Sandoriui sudaryti buvo būtina ne tik sumokėti pirkimo kainą, bet ir sudaryti turto pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis su pareiškėju buvo sudaryta, kad pareiškėjas turėjo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir kad jie dingę, todėl nėra CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka, t.y. pagal pirkimo – pardavimo sandorį, kuris nėra iki galo įformintas. Pareiškėjas neturi duomenų, ar vykdant LŽŪB „Savičiūnai“ Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolą Nr. 12 buvo parengtos pirkimo – pardavimo sutartys. Buvęs garažo savininkas ŽŪB „Savičiūnai“ yra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir nėra jo teisių perėmėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 444 straipsnio sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ŽŪB „Savičiūnai“ Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolu Nr. 12 nutarė parduoti pareiškėjui ginčo garažą už 8 750,00 Lt. Pareiškėjas teigia visą nurodytą sumą sumokėjęs 1999-05-20, nuo šios datos garažas jam faktiškai perduotas ir pareiškėjo naudojamas iki šiol, tačiau pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo iki galo įformintas, pareiškėjas neturi duomenų apie Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolo Nr. 12 2 punkte įtvirtinto įpareigojimo R. Ž. paruošti visu dokumentus turto išregistravimui ir sudaryti parduodamų pastatų turto pirkimo - pardavimo sutartis tinkamą įvykdymą.
Reikalavimams nekilnojamojo daikto sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatyti turi būti taikomos galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos (toliau – CK) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnis). Pagal 1964 m. CK 255 straipsnį, nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią (CPK 255 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sandorio įforminimas pabaigtas nebuvo. Iš galiojusio teisinio reglamentavimo matyti, kad notariškai nepatvirtinus ir ginčo garažo perleidimo (pirkimo - pardavimo) sandorio ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jo neįregistravus registro įstaigoje, pareiškėjas nuosavybės teisės į sandėlį pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu negalėjo įgyti, kadangi nebuvo įvykdytos visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti.
1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis numatė, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalis). Tačiau pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.
Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad ŽŪB „Savičiūnai“ Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolu Nr. 12 nutarta parduoti pareiškėjui ginčo garažą už 8 750,00 Lt. Pareiškėjas į bendrovės kasą nurodytą pinigų sumą įmokėjo. Šiuo atveju buvo sutarta dėl visų esminių sutarties sąlygų. Pardavėjas ŽŪB „Savičiūnai“ iki jo likvidavimo notarine tvarka ginčo garažo pirkimo - pardavimo neįformino. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo prašomas juridinis faktas negali būti nustatytas, nes nėra visų būtinų sąlygų tokio fakto nustatymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog jis kitu būdu turi teisę ginti savo teises ir įteisinti nuosavybę ginčo teisenos instituto pagalba, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl garažo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, galiojančia ir kt., o pareiškėjui šia teise nepasinaudojus, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjas, pasirinkdamas savo teisių gynybos būdą, galėtų apsvarstyti galimybę pateikti teismui pareiškimą pagal CPK 530-533 straipsniuose nustatytas taisykles dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, todėl priimta teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.