Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-181-503/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
1-181-503/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25947-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
A. A.
Nuteistasis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-181-503/2020Proceso Nr. 1-01-1-25947-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.1.8.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 4 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai,kaltinamajai L. S.,nukentėjusiajai A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nuteista Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį sumažinta, galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2019 m. birželio 20 d., apie 22.00 val., privačios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, ne mažiau du kartus sudavė rankoje laikyta metaline grandine A. A. į ranką ir nugaros sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kraujosruva dešinio žąsto - alkūnės - dilbio srityje, kraujosruva ir nubrozdinimais kairės mentės srityje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. S. kalta neprisipažino. Iš esmės nurodė, jog tai buvo savigyna, nes nukentėjusioji pirma paėmė lentą ir kurią į ją metė. Dėl to buvo sudraskyti jos rūbai, ant jos kūno buvo mėlynės. A. gyvena gretimame kaime. Anksčiau konfliktų nebuvę. Pas nukentėjusiąją nueiti buvo pretekstas, nes buvo pradėję eiti visokios kalbos. Ji nuvažiavo pas ją į sodybą pasikalbėti. Kažkuris iš jų (nukentėjusiosios artimųjų), jų neskiria, pradėjo pulti, po to nukentėjusioji užpuolė, metė lentą. Ji (kaltinamoji) pasitraukė. Tačiau nukentėjusioji ją griebė už rankos ir sudraskė marškinėlius. Po to ji neturėjo ką daryti. Rankoje turėjo šunio pavadėlį ir trenkė nukentėjusiajai. Ją (kaltinamąją) puolė asmenys išėję iš namo. Šiuos asmenis pažįsta iš seniai, jie jai pridarę daug žalos, T. R. yra nuomavęsis iš jos sodybą. Po įvykio jie jai grasino susidorojimu. Atsakė, jog nukentėjusiajai sudavė grandine šuniui vedžioti. Sudavė vieną kartą per nugarą. Antrą kartą buvo užsimojusi, bet nepataikė, jai (nukentėjusiajai) būtų kliuvę per veidą. Ji (nukentėjusioji) bėgo nuo jos, ji užsimojo ir trenkė šiai per nugarą. Ši bėgo, nes matė, kad ji užsimojo. Ši metė į ją lentą, ši sudraskė jos marškinėlius. Užsimojo ir sudavė nukentėjusiajai į nugarą. Nematė priežasties kreiptis dėl to į policijos įstaigą, medikus. Būtų kreipusis, jei būtų jos sužalojimai rimti, bet šioje situacijoje rimtumo nematė, kad dėl kelių mėlynių rašyti pareiškimą. Situaciją visi matė. Nežino, kas pas ją (nukentėjusiąją) namuose buvo, nes tų R. yra milijonas. Iš namo išbėgo pirmas vaikinas, po jo nukentėjusioji. Vaikinas galėjo matyti situaciją. Matė jos šeimos nariai, jie išėjo į lauką. Negali įvardinti kas matė, nes vyko veiksmas ir ji nesidairė kas, kur stovi. Buvo įmanoma su nukentėjusiąja susitarti, bet šioje situacijoje mato žmogaus norą pasipelnyti. Daugiau pas nukentėjusiąją nevažiavo, nes nenorėjo problemų. Mano galva, 200 eurų ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti pagrįstas. Su ieškiniu nesutinka, nes turi būti pasakyta konkrečiai už ką. Suprastų, jei nukentėjusioji būtų ėjusi į darbą ir realiai nebūtų galėjusi atlikti pareigas, bet apie nedarbingumą neminima. Nemato, už ką realiai turi atlyginti. Taip pat atsakė, jog negali tiksliai pasakyti su kuriuo R. norėjo pasikalbėti, žino, kad jis pravarde (duomenys neskelbtini). Grandinėlę turėjo, nes vedžiojo šunį, automobilyje buvo vilkšunis šuo. Grandinėlę pasiėmė iš nuojautos, nes žinojo, kas R., tikėjosi, kad vyks konfliktas. Nežinojo kito būdo kaip su jais pasikalbėti. Į A. sodybą atvažiavo ne viena, buvo L. S. Prieš tai jie važiavo šunį pavedžioti iki Mažučių. S. atbėgo po to, kai pamatė, kaip viskas vyksta. Be S. daugiau asmenų su ja nebuvo. Patikslino, buvo jos mažoji dukra, kuriai 15 metų. Ji buvo automobilyje, nebuvo išlipusi. Grandinės ilgis apie metrą, joje yra metalo, pati grandinė apie metro ilgio, piršto storio. Tikslaus svorio grandinės nepasakys, gal 200 gr., ji ganėtinai sunki. Nežino dėl ko tie žmonės iš sodybos išbėgo. Prieš tai ji pabeldė į langą. Koja nespyrė. Nežino, kiek kartų beldė į langą. Jai pabeldus asmenys išpuolė, tiesiogine prasme, iš namo. Negali pasakyti ką ji šiems sakė, kvietė pasikalbėti. Norėjo pasikalbėti su (duomenys neskelbtini), jis šviesus, nežinojo ar jis name buvo. Tuo metu ji buvo blaivi. Negali pasakyti, ar A. buvo blaivi. Jai pasirodė, kad buvo išgėrusi. Pirmiausiai iš namo išpuolė vienas iš R., su šiuo susistumdė. Paskui išpuolė A., sviedė į ją lentą, nepataikė. Paskui ši ją patraukė už marškinėlių. Su A. nebuvę anksčiau konfliktų. Pas A. gyvena R. Su R. buvo konfliktų, nes jie pas ją gyvenę ir iškraustyti su policija. Nukentėjusioji bandė ją stumdyti. Ji parkrito, atsikėlė ir atsikėlusi jai užsimojo su tuo lenciūgu. Negali pasakyti ką veikė S., nes nesidairė. Pirmas vaikinas, kuris išpuolė iš namo, bandė pulti ją, ji jį nustūmė į kampą. Suduodama pataikė A. į nugarą. Po to ji dar link jos ėjo, ji užsimojo antrą kartą trenkti, ši pasitraukė ir ji (kaltinamoji) nubėgo į automobilį. Po to, kažkuris iš R., dar juos vijosi su automobiliu. Mano, jog jos vienu poveikiu nukentėjusiajai galėjo būti padaryti sužalojimai, nes grandinė ilga. Suduodama smūgį nukentėjusiajai buvo ganėtinai arti šios.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. A. paaiškino, jog kaltinamąją žinojo iš mokyklos, iš tėvų susirinkimų, konfliktų nebuvę, nebendraudavo. Buvo vakaras, žiūrėjo televizorių. Atbėgo dukra A. pasakyti, kad L. atvažiavo, šaukia M. Po to L. pradėjo rankom daužyti lango stiklą ir spyrė iš kojos. Ji išėjo į lauką. L. pasakė, kad nėra M. Toje vietoje (netoliese L.) asmenų buvo 4-5. Po to ji į L. paleido lentą, į tai ši jai sudavė grandine. Paskui jie sušokę A. daužė, paskui ji A. gynė. Namuose buvo mažas anūkas, girdėjosi daužymas į langą. Todėl atbėgo dukra A. pasakyti, kad L. atvažiavo. Jie į kiemą nebuvo automobiliu įvažiavę. Matė, kaip L. kumščiu daužė į langą, paskui spyrė koja. Ji viena išėjo iš namo. L. paklausė kur M. Šiai ji pasakė, kad M. nėra. Tada liepė L. eiti iš jos kiemo. Matė automobilį, šis stovėjo 20-30 metrų nuo įvažiavimo į kiemą. Ji paleido į L. lentą ir kažkur pataikė. Ši vėl su grandine jai tvojo. Ji pirma šiai sudavė lenta. Paskui A. tai pamatęs, išbėgo ginti, o jie visi ant A. šoko ir pati L. jį daužė. Tie bernai užpuolė A. ir L. šį daužė. Jos draugai puolė, juos iš matymo pažįsta, šių buvo 4-5 ir dukra jos buvo išlipusi, stebėjo. Jie visi kartu buvo atėję į kiemą, tik už namo kampo bernai stovėjo. M. - neoficialus jos žentas, vaikai nesusituokę. Tuo metu ji buvo blaivi, pareigūnai patikrino jos blaivumą. Kai vyko muštynės, sakė A. kviesti policiją. Po to jie atsitraukė ir išvažiavo. Sodyba priklauso jai ir broliui. Kaime darbų yra, biuletenio nereikia prie gyvulių dirbant. Jų buvo 4-5, 4 tiksliai be jos dar buvo. Mano L. neblaivi buvo, blaivus taip nesielgtų. Nematė, kas atvairavo jų automobilį. Kalbas girdėjo, kad buvo pasisamdę asmenį. Grandinė buvo kažkokia balta, šviesi. Pajuto skausmą. L. jai sudavė du kartus. Pirmą sykį į ranką, antrą – į petį. Negali pasakyti kaip jos tuo metu stovėjo. Nesitikėjo, kad suduos, nes nematė grandinės. L. buvo ranką užlenkusi, grandinę pakavojusi. L. buvo konfliktiška, tuo metu kas iš namo būtų išėję, tas būtų nuo jos gavęs. Ji rėkė „kur M., kur M.“. Kai sudavė į ranką, jautė skausmą. Buvo apsirengusi maike, ranka buvo nuoga. Antras smūgis buvo iš kart po pirmojo. Buvo nusisukusi, nes ėjo A. ginti. Jie A. mušė, nes manė, kad šis M. Nežino kas T. M., jo pas juos nebuvo, nežino kieno jis draugas. M. kieme nebuvo. A. - jos dukra, ji visa tai matė. D. irgi buvo namuose, buvo išėjusi, galėjo visa tai matyti. M. R. tuo metu nebuvo. A. Š. yra L. vaiko, A. klasiokas, A. sakė, kad jis tuo metu kieme buvo. S. žino iš matymo. Jos dukros sakė, kad jie kieme buvo. Palaiko ieškinį, prašo šį tenkinti. Už skausmą turi kažkiek sumokėti. Palaiko argumentus, nurodytus ieškinyje. Jaučiau fizinį skausmą, pažeminimą, išgąsdino anūką. Jai buvo padarytas fizinis skausmas. Tuo metu oficialiai nedirbo, dirbo kaimo darbus, nes turi šiek tiek ūkio, kaime darbų yra. Šiuos dirbdama kurį tai laiką jautė skausmą. Nesigydė, į medikus nesikreipė. Atsakė, jog metė lentą į S. Pataikė šiai kažkur į kojos klubo sritį. Nemano, kad smūgis buvo stiprus. Lenta nukrito. Lentą metė, kad ši iš jos kiemo eitų, tuo metu ji (nukentėjusioji) buvo nepatenkinta. Su lenciūgu gavo sekundžių, minutės laike. Po pataikymo lenta L. nesusiėmė iš skausmo, iš kart ji jai grandine traukė. Nestipriai lentą paleido į L. Lentą metė vydama L. iš kiemo. Norėjo šią išvaryti, nes supyko, kad ji langą daužė. L. grandine sudavė gal dėl to, kad į ją ji metė lentą. L. nereikėjo nuo jos gintis, nes ji (nukentėjusioji) savo turtą gynė. Be to, ji jai kelis kartus sakė eiti iš kiemo, ji nėjo. Policija buvo nufotografavusi bato atspaudą ant lango. Nebuvo požymių, kad jai reikėjo gintis nuo jos. Kai pataikė lenta, ji jai netikėtai trenkė lenciūgu. Kai sudavė grandine, iš namo išėjo A. ir jį vaikinai užpuolė. Iš vyrų vienas A. buvo pas ją buvo namuose ir jį jie visi užpuolė. Nežada su L. taikytis, šiai neatleidžia. L. maikė plyšo, kai ji mušė A. ir ją ji iš nugaros traukė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, jog pažįsta kaltinamąją. Jo brolis nuomojosi namą iš jos. Buvęs toje sodyboje. Nežino kas tarp jų vykę. Nukentėjusi jo brolio būsima uošvienė. Neturi priežasties sakyti ne tiesą. Visko neatsimena, nes laiko praėję. Atvažiavo mušti. Galėjo būti 2019-06-20, buvo po pietų, į vakarą, tiksliai laiko neatsimena. Jis buvo pas A. namuose, čia buvo D., A. Matė, kaip atvažiavo į sodybą džipas, tačiau ne į pačią sodybą. Šis sustojo šalia, ant keliuko. Išlipo L. ir keli jaunuoliai, kurių nepažįsta, šių buvo gal keturiese. Jie visi atėjo į sodybą, į kiemą, čia pradėjo visi rėkauti. Po to jie iš namo išėjo ir vyko konfliktas. Iš namo išėjo pažiūrėti kas darosi, nes L. daužė į langą. L. iš kojos trenkė į langą. Po to jie iš namo išėjo. A. susipyko su L. ir iš karto ši puolė. Nieko L. nesakė. Nežino už ką jos susikibo. Nespėjo visko matyti. Daugiau L. su lenciūgu švaistėsi, nes ir pats gavo šiuo į kojas. Matė, kaip L. lenciūgu sudavė A., trenkė į strėnas. Jis pešėsi su tais vaikinais. Bet gavo ir lenciūgu nuo L. Jis pešėsi su visais trimis, - mušėsi. Kai jis išėjo pro duris, jam kažkoks vaikinas iš karto sudavė. Atsakė, kad nepažįstą to, kuris jam sudavė smūgius. Jie galvojo, kad jis gal M., kuris yra jo brolis. Tačiau nelabai juodu panašūs. Tuo metu M. pas A. nebuvo. Vėliau T. M. jam paskambino, sakė, kad L. gyrėsi, kad atvažiavo, sumušė lenciūgais. M. jam skambino. L. paskambino T. ir pasigyrė. T. pats konflikte nedalyvavo. „Mamukas“ tai A., o (duomenys neskelbtini) tai jo brolio pravardė. Dėl ko mušė A, L. M. nesakė. Jis pats truputį nukentėjo konflikto metu. Nematė A. sužalojimų, nes nežiūrėjo. A. skundėsi, kad skauda strėnas. Įvykio metu A. buvo kieme. Viduje buvo brolio naujagimis. Trankė į langą. Vaikas verkti pradėjo, kai visi atvykę pradėjo šūkauti kieme. Girdėjo vaiką verkiant. Jam brolis buvo minėjęs, kad nuo senų laikų jie dėl kažko pykosi, bet konkrečiai nieko nesakė. A. blaivi buvo tą dieną. L. gerai matė, ji tikrai neblaivi buvo. Blaivus žmogus taip nesielgtų. Girdėjo, kad A. sakė iškvietusi policiją. Po tų žodžių atvykusieji išsiskirstė, išvažiavo. Pareigūnai atvažiavo gal po 15-20 min.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. A. paaiškino, kad kaltinamoji jai žinoma, kaip klasiokės mama, neturėję konfliktų. Nukentėjusioji jos mama. Nėra priežasties sakyti ne tiesą. Neatsimena kada buvo įvykis, senai. Galėjo būti praeitais metais, neatsimena mėnuo koks buvo, galėjo būti birželio 20, buvo į vakarą. Ji namuose gulėjo lovoje. Namuose buvo mama, ji, A. R. ir D. A. bei jos kelių mėnesių sūnus, jis miegojo lovytėje. Gulėjo kambaryje, langas buvo pilnai atidarytas. Išgirdo nuo kelio pusės balsus, girdėjo L. šaukiant „kur M.“. Ji šaukė agresyviai, piktai. Ji uždarė langą ir nubėgusi pasakė mamai. Nubėgo užrakinti duris. L. pradėjo į langą spardyti. Po to mama išėjo į lauką ir prasidėjo muštynės. Atsakė, jog jie atvažiavo, sustojo prie keliuko ir visi atėjo į kiemą. Kai užrakino duris, L. spyrė į virtuvės langą. Po to išėjo mama į lauką ir pradėjo jos muštis. Ji stovėjo prie durų, kad į namus nieks neįeitų. Į lauką išėjo A. R. ginti mamos. Matė, kaip L. kažkokią grandinę turėjo ir trenkė mamai į ranką. Mama nieko prieš tai šiai nepadarė. Matė, kaip jos viena su kita mušėsi. L. veržėsi į namus, todėl reikėjo gintis. Kaip jie visi ėjo, mama dar lentą į juos paleido, pabaigoje. Matė, kaip L. mamai lenciūgu trenkė į ranką. Neatsimena kelis kartus sudavė. Atsakė, kad mama gynėsi. Sunku atsiminti. Jeigu ją mušė, tai ir ji turi gintis. Gal pastūmimu tai pasireiškė, paskui tą lentą pasiėmė. Ji jiems per langą sakė, kad M. nėra. Nežino, ar kaltinamoji galėjo išgirsti. Ji pasakiusi, kad M. nėra, uždarė langą. L. jau buvo prie verandos, o L. buvo toliau, gal 10 metrų atstumu. Nežino, ar ji girdėjo pasakymą, kad M. nėra. Su L. buvo A. Š. ir E. V. Atpažino A., jis buvęs jos klasiokas. L. Š. nematė. M. brolis su šeima gyveno L. sodyboje, M. negyveno. M. nebendrauja su L., jis nesuprato dėl ko L. jo ieškojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. A. paaiškino, kad kaltinamoji pažįstama iš mokyklos. Jos dukra ir A. buvo klasiokės. Neturi priežasties sakyti ne tiesą. Nukentėjusioji jos mama. Atvažiavo į namus, pradėjo rėkauti, spyrė į langą, mama išėjo aiškintis, paskui ją A. Mama susikibo su L., A. su L. Ji išėjo į lauką žiūrėti kas darosi. Tai buvo praeitais metais, vasarą, galėjo būti birželio 20, buvo į vakarą. Jie buvo namuose, svetainėje. Buvo praviras langas. Prie šio priėjusi pamatė einant L., L. S., L. Š. ir jo brolį. Jos dukra buvo išlipusi iš mašinos. L. šūkavo, ieškojo M., šaukė M. Ši pradėjo daužyti langą, spyrė iš kojos. Mama išėjo į lauką aiškintis. Kas vyko lauke, - pradžios nematė, nes nebuvo lauke. Ar L. turėjo grandinę, pataikė mamai, to nematė. Mama su L. buvo susikibę, mama rankose nieko neturėjo. Paskui A. išėjo, susikibo su L. Su mama A. liepėm policijai skambinti ir jie atsitraukė, išėję iš kiemo išvažiavo. Mano, kad L. buvo apsvaigusi, tai sprendžia pagal jos elgesį. Š. paskui prisijungė A. mušti. Jie jos mamos nemušė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. paaiškino, jog kaltinamąją pažįsta iš matymo, nebendravęs, reikalų neturėjęs. Nukentėjusi uošvė. Neturi priežasties sakyti ne tiesą. Nežino kas įvyko sodyboje, nes tuo metu šioje (namuose) nebuvo. Girdėjo apie įvykį. Jam paskambinusi apie tai pasakė draugė A. A. Pasakė, kad atvažiavo L., L., dar kažkokie keli, kad sumušė. Nesakė ko atvažiavo. Sakė, kad jo ieškojo. Buvo pats su L. susitikęs, konfliktų nebuvę. Apie L. niekam nešnekėjęs. Jo pravardė (duomenys neskelbtini). Š. nepažįsta, tik žino, su šiuo nebendravęs. L. S. nepažįsta, su Š. apie L. nešnekėjęs. Jo brolis su šeima gyvenęs pas L., nežino kas tarp jų įvykę, jie susipyko, po to brolis išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. paaiškino, jog pažįsta L. S. Jis pats buvo tenai, buvo apsistumdęs su vienu, kas vyko už nugaros nematė. Į nukentėjusiosios sodybą atvažiavo su automobiliu. Buvo L. ir jis, to, kuris vairavo automobilį, jis nepažįsta. Važiavo trise. Važiavo pasikalbėti su R., jo vardo nežino. Senas laikas, neatsimena ko važiavo ir dėl ko. Nuvažiavo į Opšrūtus, gatvės nežino. Buvo vakarop, tikslios datos nepamena. Nuvažiavę į sodybą, nespėjo nieko pasakyti, nes išbėgo iš namo, pradėjo stumdytis. Nieko nespėję pasakyti, išvažiavo. Pabaladojo į langą L. Iš namo jų daug išbėgo. Jis tarpusavyje stumdėsi su R., daugiau nieko nematė. Stumdėsi su tuo R., su kuriu važiavo pasikalbėti. Tiesiog stumdėsi, smūgių vienas kitam nesudavė. Pasistumė, keikėmės vienas ant kito ir išsiskirstė. Nematė ką veikė S. Iš toje vietoje buvusių asmenų nei vieno nepažinojo. Važiuojant namo S. nieko jam nesakė. Nepažįsta to žmogaus, kuris vairavo automobilį, kas automobilyje buvo daugiau, - nematė. Jis tuo metu buvo blaivus, nežino ar S. buvo blaivi, nematė šios vartojant alkoholį. Jam reikėjo važiuoti pas R., to paprašė L. Jis išsikvietė L. Jis su L. tik iš vieno kaimo. Prašė L., nes nebuvo daugiau ko prašyti. Pasimaišė jos numeris po ranka ir jai paskambino. Nežino, ar L. turėjo pretenzijų R. Jis su L. ėjo į sodybą, ji pirma priėjo prie lango ir pabaladojo. Jis jos neprašė baladoti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. M. paaiškino, jog buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, laisva valia davė paaiškinimus, atsimena aplinkybes. Jam L. S. paskambino ir klausė ar R. A. neskambino. Sakė, kad nuvažiavę į namus A. sumušė. Jiedu kalbėjo apie A. ir šitą moteriškę (rodo į nukentėjusiąją). L. klausė, ar A. neskambino ir nesiguodė, sakė, kad nuvažiavę sumušė A. ir šitą moteriškę (rodo į nukentėjusiąją). A. pravardė (duomenys neskelbtini), M. R. pravardė (duomenys neskelbtini). L. teiravosi ar jam neskambino A., jam taip atrodo. Gal M., ką jis žino, jų daug ten yra. Tai apie M., L. teiravosi. Ji paklausė ar neskambino M. Klausė dėl ko ji klausia. Ji pasakė, kad nuvažiavę sumušė M. ir šitą moteriškę (rodo į nukentėjusiąją). L. sakė, kad nuvažiavo į tuos namus ir visi ten buvo. Ši moteris (rodo į nukentėjusiąją) yra M. uošvė. Jis ne iš to paties kaimo. L. sakė, kad turėjo šunio lenciūgą, pagalių dar kažkokių ir tais daiktai sumušė. Suprato, kad įvykis buvo M. ir jo uošvės namuose. L. skambino netrukus po to įvykio, buvo pavakarys, gal apie 15 val., nebuvo vėlus vakaras, į vakarą skambino. Ji jam kelis sykius skambino, klausė ar jis nevažiuos ginti M. M. jo draugas. Konfliktų su L. neturėjęs. L. skambinėjo kelis sykius. Kiek pamena, antrą kartą paskambinusi klausė, ar jis važiuos pas M., klausinėjo dėl jo. Po to jam M. paskambino, lyg tai sakė, kad ar greitoji, ar policija turi atvažiuoti. Po to jam skambino A. R. Jis L. pasakė, kad ne (duomenys neskelbtini) sumušė, o A. Tas M. su L. dėl kažko nesutarė, ar prisišnekėjęs M. kažką buvo. Atsakė, kad A. pasakė, kad kažkas už namo kampo laukė, kad kažkiek žmonių buvo kieme. Kiek pamena, A. sakė, kad jį sumušė kažkas atėjęs iš už kampo. Minėjo, kad uošvė parkrito. A. sakė, kad jų buvo dvi moterys ir trys bernai. Kiek suprato, jog kai paskambino S. tai ši buvo neblaivi. Kiek šnekėjęs per telefoną su S. blaiva, tai balsai skyrėsi. S. nesakė, kad ji būtų buvusi sumušta. Nežino, ką jam S. paskambinusi norėjo pasakyti. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors kaltinamoji L. S. neprisipažino padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jos kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Anksčiau aprašytų teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios A. A., liudytojų A. R., A. A., D. A., M. R., L. S., T. M. duotais paaiškinimais, jog 2019 m. birželio 20 d. apie 22.00 val. L. S. automobiliu atvyko į A. A. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), šios sodybos kieme kvietė asmenį pravarde (duomenys neskelbtini), šiam neišėjus iš namo ji ranka sudavė į namo langą, iš kojos į šį įspyrė. Po šių įvykių iš namo išėjus A. A. tarp šios ir L. S. įvyko konfliktas, kurio metu kieme, tyčia, ne mažiau du kartus sudavė rankoje laikyta metaline grandine A. A. į ranką ir nugaros sritį.

Nenustatyta aplinkybių, pagal kurias būtų priežastis minėtų asmenų, - nukentėjusiosios, liudytojų anksčiau aprašytais paaiškinimais, netikėti. Šių asmenų paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu iš esmės atitinka jų duotiems ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu minėtų asmenų duoti paaiškinimai dėl nusikalstamos veikos, - laiko, vietos, būdo, tarpusavyje neprieštarauja. Anksčiau aprašyti minėtų asmenų teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai (jų visuma) patvirtina anksčiau aprašytas, teismo nustatytas L. S. nusikaltimų padarymo aplinkybes. Todėl minėti duomenys (minėtų asmenų paaiškinimai) yra L. S. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodymai.

Be to L. S. kaltė pasitvirtino sekančiais rašytiniais duomenimis.

2019-06-20 A. A. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jog 2019-06-20, apie 22.10 val., jos gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), L. S. metaline grandine jai sudavė nemažiau du kartus į dešinę ranką bei kairės pusės pečio sritį. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, kūne liko sužalojimo žymės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vienkiemio sodyba. Vienkiemio mamų valda tvora neaptverta, jos ribas žymi pakraščiuose augantys medžiai, namų valda vaizdo stebėjimo priemonėmis nestebima, kieme auga veja. Patekus į teritoriją, jos kairėje pusėje yra ūkiniai pastatai, judant tiesiai medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, jo kairėje pusėje yra medinis priebutis, per kurį patenkama į gyvenamąjį namą, prie priebučio durų yra plastikinis virtuvės langas, ant jo stiklo, dešiniąjame apatiniame kampe yra purvo žymė, purvo žymė yra ir ant plastikinio lango rėmo (t. 1, b. l. 9-12).

Specialisto išvada Nr. G 368/2019(09), jog A. A. konstatuota kraujosruva dešinio žasto - alkūnės - dilbio srityje, kraujosruva ir nubrozdinimai kairės mentės srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, artimu vienas kimtam metu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-06-21 galimai dviem poveikiais. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant metaline grandine (t. 1, b. l. 27).

Policijos žurnalo išrašu dėl asmenų blaivumo nustatymo, jog 2019-06-20, 22.25 A. A. blaivi - 0,00 promilės (t. 1, b. l. 29-30).

Policijos duomenų bazės apie pranešimus ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2019-06-20, 22.05 val. policijoje gautas telefoninis pranešimas iš A. A. Pranešime nurodyta, jog atvažiavo pažįstami asmenys, sumušė mamą. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45-48).

Skubios pagalbos tarnybos 112 pateikto garso įrašo stenograma, jog moteris kalba su 112 darbuotoju. Praneša, jog atvažiavo girti asmenys, kurie ieškojo pranešėjos draugo. Šie asmenys spardė langą, norėjo jį išmušti, sumušė pranešėjos mamą. 112 operatoriui paklausus medikų nereikia girdisi, kaip pranešėja kreipiasi „mama, medikų nereikia“, fone girdisi moteriškas balsas „ne, nereikia, tik mėlynė“. Pranešėja informuoja 112 operatorių, jog tik mėlynė, medikų nereikia. Nurodo, jog moteris mušė su grandine (t. 1, b. l. 52-53).

2019-11-22 policijos tyrėjos tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog įtariamoji L. S. grandinę (pavadėlį) tyrėjai atsisakė pateikti, kadangi jo neturi (t. 1, b. l. 86).

Nenustatyta aplinkybių, jog minėti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nenustatyta priežasties anksčiau aprašytais duomenimis abejoti, netikėti. Nenustatyta, jog šie duomenys vieni kitiems prieštarauja, ar prieštarauja teisiamojo posėdžio metu duotiems nukentėjusiosios A. A., liudytojų A. R., A. A., D. A., M. R., L. S., T. M. paaiškinimams. Anksčiau aprašyti rašytinai duomenys, kartu su minėtų asmenų teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimai) patvirtina anksčiau aprašytas, teismo nustatytas L. S. nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl minėti duomenys yra L. S. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodymai.

Pagal anksčiau aprašytus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamosios L. S. kaltė visiškai ir nenuginčytai įrodyta. Nenuginčytai įrodyta, jog kaltinamoji L. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu padarė nukentėjusiajai A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. L. S. anksčiau aprašyti nuoseklūs, kryptingi veiksmai rodo, jog ji šiuos atlikdamas suvokė pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Ši jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies požymius.

L. S. anksčiau aprašyta gynybinė pozicija neįtikinanti. Jos teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, argumentai nepaneigia anksčiau aprašytus duomenis (įrodymų) dėl jos kaltės padarius anksčiau aprašytą nusikaltimą. Be to, jos teisiamojo posėdžio nurodytos aplinkybės nepatvirtina, tai jog ji elgėsi esant realiai, neišvengiamai būtinajai ginčiai.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios L. S. įvykdyta veika, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už šią nusikalstamą veiką, kaltinamajam gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaltinamosios L. S. atsakomybę nei lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės nenustatyta. Kaltinamoji L. S. iki anksčiau aprašyto nusikaltimo neteista. Ji šiuo metu dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Tai įvertinęs, bei įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju L. S. skirtina bausmė, kurios tikslai bus pasiekti paskyrus jai vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas.

Kaltinamoji L. S. nuteista Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį sumažinta, galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šis nuosprendis įsiteisėjęs, vykdomas. Pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2020-07-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi.

Kaltinamajai L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, nenaikintina, nes iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ši reikalinga. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši priemonė panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, proceso išlaidų nebuvo, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Nukentėjusioji A. A. pareiškė ieškinį dėl 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš L. S. (t. 1, b. l. 24).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamosios L. S. kaltė padarius A. A. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, ji padarė šį nusikaltimą prieš A. A., šiai esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje A. A. surašytus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog A. A. dėl L. S. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. A. A. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 200 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, bei kad kaltinamosios L. S. nusikalstama veika A. A. padaryti padariniai nebuvo nežymūs, jog A. A. neprireikė gydymo, psichologo pagalbos, sprendžia, kad 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistinas prašomas priteisti iš kaltinamosios neturtinės žalos atlyginimo dydis, būtent 200,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jai paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu, ir L. S. nustatyti subendrintą bausmę –

laisvės apribojimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo laiką : dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

L. S. į bausmės laiką įskaityti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu įskaitytą laiką (dvi laisvės apribojimo dienas) bei bausmės dalį, atliktą pagal šį (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020-07-08 nuosprendį).

Bausmės pradžią L. S. skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.

Kaltinamajai L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti; nuosprendžiui įsiteisėjus, šią priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti iš L. S. A. A. naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis