Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant ieškovei L. G. , atsakovui E. G. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-1099-713/2007 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. G. , tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas 2003-04-12 priešieškiniu ieškinį pripažino iš dalies. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau pripažįstant, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės, prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, atmesti ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, patenkinti ieškovės reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo pagal ieškovės 2003-03-07 ieškinį ( 1 t. b.l. 58-61).

2003-10-27 atsakovas E. G. pateikė patikslintą priešieškinį, kartu nurodydamas, kad tai yra ir atsiliepimas į ieškovės 2003-10-07 patikslintą ieškinį (2 t. b.l. 16-18), kuriuo prašė pradinį jo priešieškinį nagrinėti kartu su patikslintu priešieškiniu, atmesti ieškovės patikslintą ieškinį.

Kitą ieškinio bei priešieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo E. G. ieškovei L. G. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 619,50 Lt žyminio mokesčio ir 84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 09 d. sprendimo dalį dėl turto dalybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (5 t., b.l. 88-93).

Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą ( 5t. b.l. 878-93).

Ieškovo atstovė advokatė Neringa Milašienė UAB ”Geomatas” ekspertams atlikus transporto priemonių įvertinimą 2005-01-03 dienai ir nustačius jų vertę 25750 Lt, sumažino ieškinio kainą, prašė ieškovei paskirti 2/3 dalis turto 17166,66 Lt sumai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2002-09-06 ir už jį gauti pinigai 600 Lt buvo panaudoti dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, nes atsakovas tuo metu neteikė jiems išlaikymo ( 6 t. b.l. 123).

pirma, pagal CK 3.89 str. 1d. 3p. ir 5 p. reikalavimus profesinės veiklos įrankiai bei lėšos ir daiktai skirti asmeniniam sutuoktinio verslui yra asmeninė nuosavybė Tai, kad ginčijami automobiliai ir žemės ūkio technika yra jo profesinės veiklos įrankiai t.y. reikalingi dirbti ūkininko ūkyje, teismo procese eilę kartų pripažino ir ieškovė, todėl teismas nepagrįstai šį turtą padalijo ir nelaikė jo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1d. 3p.,7p.);

antra, teismas nepagrįstai nevertino įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2004 m. liepos 9 d. sprendimu nustatytų bylos aplinkybių, jog šalys gyvena atskirai nuo 2001-11-03, neatsižvelgė į 2002-02-12 šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jis su ieškove laisva valia apsisprendė dėl bendro turto ir jo asmeninio turto, nevertino liudytojų K. K. , R. G., R. G. , V. G. parodymų, kurie patvirtino, kad ūkio technikai lėšos buvo renkamos iš visos atsakovo giminės;

trečia, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei piniginę kompensaciją dar ir dėl to, nes pagal CK 3.98 str. nuostatas sutuoktinis, kuris investavo savo asmenines lėšas į bendrąją jungtinę nuosavybę ir dėl to padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto (CK 3.98 str.);

Kadangi nuo santuokos sudarymo kiekvienas disponavo savo gautomis pajamomis atskirai, jo asmeninės lėšos, investuotos į reikalaujamas priteisti ūkio priemones kelis kartus viršija reikalaujamo priteisti turto vertę, o neinvestavus tų lėšų turtas būtų visiškai nusidėvėjęs, priteisti iš jo kompensaciją L. G. nebuvo jokio teisinio pagrindo, juolab, bendro turto netgi nepakanka kompensuoti E. G. asmeninėms investicijoms;

Teismas preziumuodamas, kad atsakovo vardu registruotos žemės ūkio transporto priemonės įsigytos iki 2001-11-03 yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ignoruoja pateiktus rašytinius įrodymus įrodančius, kad jos atstatymui, remontui ir priežiūrai visos detalės buvo pirktos iš S. G. ūkio lėšų. Nuo 1996 metų iki 2001-11-03 ūkininkė S. G. į šią techniką investavo beveik 60000 Lt (PVM sąskaitos faktūros pridedamos). Taigi 2001-11-03 šalims pradėjus gyventi skyrium, vienintelis kreditorius, kuris investavo į anot L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias ūkio priemones, buvo S. G. , kurios kreditorinis reikalavimus tuo metu buvo 59854,08 Lt. S. G. turtą paveldėjo atsakovas E. G. ir R. G. ;

ketvirta, teismas padalijo turtą nesilaikydamas dalijimo natūra principo motyvuodamas tuo, kad nežinoma turto vieta, tačiau tai jau yra sprendimo vykdymo problema. Tik jeigu vykdant sprendimą nebūtų rastas priteistas turtas, gali būti išieškoma jo vertė ( CK 765 str. 3d.);

penkta, nustatydamas dalijamo turto vertę teismas rėmėsi UAB ”Geomatas” kilnojamojo turto autotransporto priemonių (10 vienetų) ekspertizės aktu, kuris neatitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl turto vertinimo metodikos 15-25 p. reikalavimų, nes tikslus turto vertinimas pagal šiuos teisės aktus yra galimas tik jį apžiūrėjus;

šešta, pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustatančias proceso teisės normas.

Teismas, vadovaudamasis UAB ”Geomatas” autotransporto priemonių ekspertizės aktu pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 10 transporto priemonių rinkos vertė, kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje( CK 3.119 str.) yra 25750 litų. Atmestinas apelianto argumentas, jog UAB ”Geomato” kilnojamojo turto autotransporto priemonių (10 vienetų) ekspertizės aktas neatitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 str., bei LR Vyriausybės nutarimo dėl turto vertinimo metodikos 15-25p.p. reikalavimų, nes tikslus turto vertinimas galimas tik turtą apžiūrėjus. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog transporto priemonių rinkos vertė nustatyta jų nepažiūrėjus, kadangi atsakovui pateikus teismui įrodymus apie 8 transporto priemonių pardavimą (6 t. b.l. 18-25) ir a/m Mersedez Benz 207, v/n (duomenys neskelbtini) nurašymą( 4 t. b.l. 143), apžiūrėti transporto priemones tapo neįmanoma. Teismas pagrįstai vadovavosi UAB ”Geomatas” atliktu autotransporto priemonių ekspertizės aktu, o ne kitomis byloje esančiomis turto vertės nustatymo pažymomis( atsakovo užsakymu vertinimą atliko UAB ”Liturta”, jos užsakymu vertinimą atliko Kauno nepriklausomų autoekspertizių biuras), nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51 patvirtintoje ”Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą apžvalgoje”, nurodė, jog ”specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje <.....> nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas eksperto išvada CPK 177 straipsnio 2 dalies, ”212 straipsnio<.....> prasme”.(Teismų praktika Nr. 22, psl. 192-193). Todėl teismas teisėtai sprendime nurodė, jog nesivadovauja Kauno nepriklausomų ekspertų biuro pažyma ir UAB ”Liturta” pažyma, kuriose nustatyta transporto priemonių vertė, kadangi teismo paskirta ir UAB ”Geomatas” atlikta autotransporto priemonių ekspertizė nenuginčyta, o ekspertizės aktas dėl turto vertės Nr. 06/115 laikytinas ekspertizės išvada CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Atmestinas teiginys apeliaciniame skunde, jog nuo 1996 metų iki 2001-11-03 ūkininkė S. G. (atsakovo motina) investavo 60000 litų į atsakovo vardu registruotos žemės ūkio transporto priemones, nes atsakovo pateiktos prie apeliacinio skundo PVM sąskaitos- faktūros neįrodo investicijų į E. G. nuosavybę.

Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgyto turto rinkos vertė 25750 litų, teisingai, taikė CK 3.117 str. 1d., pagal kurią preziumuojama , kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nustatęs, kad padalinti turto natūra nėra galimybės (transporto priemonės yra parduotos), priteisė 12875 litų kompensaciją už ½ santuokoje įgyto turto.

Nesutinka su atsakovo nurodytu neteisėtu teismo išlaidų paskaičiavimu ir priteisimu šalims. UAB ”Geomatas” atlikus transporto priemonių, įgytų santuokos metu, įvertinimą ji prašė priteisti 17116,66 litų kompensaciją, bet ne 66766 litų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Dėl turto padalijimo

Teismas ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė nustatęs, kad po santuokos sudarymo, įgytas ginčijamas turtas atsakovo vardu, yra šalių bendrajungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas neįrodė, jog dalintinas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, įgytas už jo asmenines ir giminės lėšas. Kadangi atsakovas santuokinį turtą 2004-09-27, 28, pardavė be ieškovės žinios, turtą padalinti natūra nėra galimybės, teismas remdamasis UAB “Geomatas“ ekspertų nustatyta dalintino turto verte 2005-01-03 būklei 25750 Lt (6 t., priedas), preziumuodamas, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), atsakovui priteisė natūra transporto priemones, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 12875 Lt kompensaciją. Priešieškinį atmetė nustatęs, kad ieškovė gautus pinigus už parduotą automobilį Opel Zafira. panaudojo vaikų išlaikymo įsiskolinimui padengti.

Teismas sprendimo motyvuose taip pat nurodė, kad atsakovo tvirtinimas, jog ieškinyje nurodytos transporto priemonės nelaikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybė, neatitinka CK 3.91 str. nuostatos. Ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma (LR Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 3d.). CK 3.91 str. nurodyta, jog nelaikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tik lėšos, būtinos asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui) funkcionuoti. Šių lėšų ieškovė padalinti neprašė. Atsakovas nenurodė šalių kreditorių, teismui paaiškino, kad jo prievolės pagal paskolos sutartis yra asmeninės, sudarytos be ieškovės žinios ir sutikimo, siekiant patenkinti ūkininko ūkio poreikius. Sutinkamai CK 3.126 str. 1d. kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė padalinimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovo kreditoriams buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau jie raštu atsisakė įstoti į bylą (3 t. b.l.13-20), nei ieškovė, nei atsakovas kreditorių adresų nenurodė ir nepateikė jų sąrašo, šalys neįvykdė 2005-08-12 teismo nutarties (5 t. b.l. 155, 6 t. b.l. 26,46), todėl teismas neturi pareigos patraukti kreditoriaus, jeigu tokie yra, trečiaisiais asmenimis. Tai, kad ieškovė negalėjo žinoti apie sudarytas paskolos sutartis, patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismo sprendimu nustatyta, jog šalys nustojo gyventi kartu 2001-11-03, o ūkis atsakovo vardu įregistruotas 2002-06-07, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda pagal CK 3.109 str. ir nėra pagrindo taikyti CK 3.118 str. nuostatas dėl turto balanso sudarymo. Prievolės, jeigu jos tokios ir buvo, yra susijusios su atsakovo, kaip ūkininko turtinėmis teisėmis.

Atsakovas neįrodė, kad ieškinyje nurodytas turtas priklausė taip pat jo ūkyje dirbantiems broliui ir pusbroliui, nes LR Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2d. nurodytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties atsakovas nepateikė, o visos transporto priemonės buvo įregistruotos atsakovo vardu.

Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su teismo sprendimo argumentais ir padarytomis išvadomis.

Byloje neginčijai nustatyta, tai pripažino ir ieškovė , ir atsakovas, kad jie gyvena skyrium nuo 2001-11-03.

CK 3.127 str. 1d. numato, kad teismas dalija turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Tačiau CK 3.127 str. 2d. yra specialioji norma, numatanti šio įstatymo 1 dalyje suformuluotos bendros taisyklės išimtį, o būtent, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinio prašymą, gali nustatyti , jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai faktiškai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai.

Iš ieškinio reikalavimų, bylos medžiagos matyti, jog ieškovė prašė padalinti ginčijamą turtą, įgytą iki 2001 m. lapkričio 3 d., t.y. iki šalims pradėjus gyventi skyrium, išskyrus a/m Opel Zafira.

Atsakovui teismo posėdžio metu pripažinus, kad jo prievolės pagal paskolos sutartis yra asmeninės, be ieškovės žinios ir sutikimo sudarytos tenkinant ūkininko ūkio poreikius, teismas teisingai nurodė, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda pagal CK 3.109 str. ir nėra pagrindo taikyti CK 3.118 str. nuostatas dėl turto balanso sudarymo.

Kadangi prievolės yra susijusios su atsakovo asmeniu, pajamos gautos iš žemės ūkio nebuvo pripažinamos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir nebuvo dalinamos, logiška, kad atsakovui ir jo giminėms eksploatuojant ginčijamą žemės ūkio techniką, transporto priemonės, technika nusidėvėjo ir buvo reikalingos lėšos jų remontui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog lėšos išleistos žemės ūkio technikos remontui yra didesnės už technikos įsigijimo kainą, todėl jis neprivalo ieškovei atlyginti jai bendrajungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės, yra nepagrįsti ir atmestini, nes tokių įrodymų nepateikta.

Sutinkamai su CK 3.88 str. 2d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė , kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovas, teigiantis, kad visas ieškovės prašomas padalinti turtas, įgytas po santuokos sudarymo, nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 str. 2d., CPK 12 str., 178 str.).

Atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijus prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė aplinkybės, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog šalių dalintiną turtą sudaro transporto priemonės, nors ir įregistruotos atsakovo vardu (CK 3.117 str. 1d., 3.88 str. 2d.).

Taip pat teismas pagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo.

CK 3.89 str. 1d. 7p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė neigia išreiškusi valią, jog atsakovas įsigytų žemės ūkio techniką savo asmeninėn nuosavybėn.

2003-01-13 teismo nutartimi nustačius, jog šalių pateikta2002-02-13 santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises, naujos sutarties šalys nepateikė ir pareiškėja L. G. nebesutiko išsituokti, teismas nutartimi pareiškėjų L. G. ir E. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą (prijungtos civ. b. Nr.2-2007/2003, b.l. 54).

Atsakovo nurodyta šalių sudaryta 2002-02-13 sutartis dėl turto padalijimo, kurioje ieškovė pripažino, jog transporto priemonės ir žemės ūkio technika yra atsakovo asmeninė nuosavybė, teismui nepatvirtinus sutarties, šalims jokių teisinių pasekmių nesukūrė ir neturi juridinės galios. CK 3.89 str. 2d. išvardinta kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima nustatyti tokį faktą.

Atsakovas šio fakto neįrodė. Be to atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas priešieškiniu tokio reikalavimo pripažinti ginčijamą turtą jo asmenine nuosavybe nereiškė.

Taip pat atmestinas atsakovo teiginys, jog jo motina S. G. nuo 1996 m. iki 2001-11-03 investavo į atsakovo vardu registruotos žemės ūkio ir transporto priemones 60000 Lt, nes PVM sąskaitos-faktūros pateiktos prie apeliacinio skundo neįrodo investicijų į E. G. nuosavybę.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl turto padalijimo natūra principo pažeidimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovas nereiškia savarankiško reikalavimo dėl šio turto priteisimo ieškovei. Be to, pažymėtina, kad atsakovui pardavus 8 transporto priemones bei nurašius traktorių ir

automobilį Mercedes Benz, kaip nebetinkančius eksploatuoti, teismas neturėjo jokio pagrindo šį turtą natūra priteisti ieškovei.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad tiksliai nustatyti turto vertę galima tik jį apžiūrėjus.

Teismas, spręsdamas ieškininio reikalavimo pagrįstumą dėl piniginės kompensacijos dydžio priteisimo ieškovei iš atsakovo už jai priklausančią turto dalį, orientaciniu kriterijumi laikė UAB ”Geomatas” ekspertų nustatytą kainą 2005 m. sausio 3 dienai.

Byloje esančios turto vertintojų pažymos bei eksperto išvada patvirtina, kad turto vertė buvo nustatoma skirtingu laikotarpiu: 2003-08-22, 2004-08-05 ir 2005-01-03, turto vertintojų ir eksperto nustatyto ginčijamo turto vertė skiriasi. Teisėjų kolegija nustatant šalių santuokoje įgyto turto vertę vadovaujasi UAB “Liturta“ vertintojų atliktu įvertinimu, nes mano, kad ji geriausiai atitinka realią turto vertę, nes vertė 21500 Lt buvo nustatyta apžiūrėjus transporto priemones.

2004-07-01 VĮ “Regitra“ Kauno filialo pažyma patvirtina, kad 2004-06-18 a/m Mercedes Benz 207 nurašyta į metalo laužą (4 t. b.l. 143).

Kadangi UAB “Liturta“ vertintojams nebuvo pateiktas automobilis Mercedes Benz , UAB ”Geomatas”ekspertų nustatyta šio automobilio vertė 1300 Lt yra žymiai mažesnė už Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2003-08-22 pažymoje nurodytą turto vertę 3000 Lt (1 t. b. l. 175), teisėjų kolegija negali pabloginti apelianto padėties, nes teismo sprendimą skundžia tik atsakovas (CPK 313 str.), teisėjų kolegija nustatydama automobilio Mercedes Benz vertę vadovaujasi eksperto akte nurodyta verte-1300 Lt.

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad po santuokos įregistravimo iki sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, šalys įgijo turto 22800 Lt sumai, todėl atsakovui paskyrus natūra transporto priemones, iš jo priteistina ieškovei 11400 Lt piniginė kompensacija (CK 3.88 str. 2 d., 3.117 str.1 d., 3.127 str., 2d., 3 d.). Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas sprendime konstatavo, kad a/m Opel Zafira. atsakovo vardu įregistruota 2002-06-26 nedalintina, nes yra įgyta po 2001-11-03, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 str., 3.127 str.), tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė, todėl teisėjų kolegija siekdama nevilkinti bylos nagrinėjimo šį klausimą išsprendžia pati ( CPK 376 str. ).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė prašė priimti jos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo padalinti automobilį Opel Zafira ir toje dalyje bylą nutraukti. Kadangi automobilis įgytas 2002-06-26, sutuoktiniams nustojus gyventi kartu (CK 3.67 str., 3.127 str.), ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), teismas priima ieškovės atsisakymą dėl automobilio Opel Zafira padalijimo ir toje dalyje civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 4 p., 294 str.).

Dėl priešieškinio

2004 m. liepos 09 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas ir toliau reguliariai vaikų išlaikymui siuntė po 200 Lt ir jais rūpinosi, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo sūnaus Martyno ir dukters Kamilės išlaikymui iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bylos aplinkybės dėl išlaikymo įsiskolinimo iš naujo neįrodinėjamos, ieškovė nebegali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 182 str.2 p.), todėl teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį konstatavęs, kad 300 Lt kompensacija atsakovui nepriklauso, nes ieškovė juos panaudojo vaikų išlaikymo įsiskolinimui iki teismo sprendimo padengti.

Kadangi ieškovė be atsakovo žinios 2002-09-06 pardavė santuokoje įgytą automobilį VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 600 Lt (6 t.b.l. 58) iš ieškovės priteistina atsakovui 300 Lt kompensacija (CK 3.88 str. 1 d., 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.)

Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas priešieškinio dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas priešieškinį patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be to, priteisiamos šios išlaidos negali būti didesnės, kaip nurodyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau-Rekomendacijos) maksimalūs dydžiai (CPK 98 straipsnio 2 dalis), išskyrus išimtinius atvejus, kai pavyzdžiui , teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje, sprendžiami specialių žinių reikalaujantys ar nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, ir, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais yra pagrindas priteisti daugiau teisinės pagalbos išlaidų, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs šių išlaidų dydžiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, manydamas, jog prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra nepateisinamai didelės, vertinant konkrečios bylos požiūriu, turi teisę priteisti tik dalį prašomų atlyginti išlaidų. Teismas, mažindamas, jo nuomone, pagal konkrečios bylos pobūdį, proceso trukmę ar kitas svarbias aplinkybes, neprotingai didelių išlaidų priteisimą, taip pat turėtų vadovautis Rekomendacijomis.

Civilinėje byloje ieškovė viso turėjo 2780 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.sk. 400 Lt sudaro sumokėtas žyminis mokestis santuokos nutraukimo ir turto padalijimo dalyse, nuo likusios nesumokėtos 1707,98 Lt sumos turto dalybų dalyje iš dalies buvo atleista (1 t., b.l. 8, 174, 2 t. b.l. 45), 1000 Lt advokatės teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 23, 24), 200 Lt už sūnaus psichologinės ekspertizės atlikimą ( 3 t., b.l. 111, 112), 1180 Lt už ekspertizę turto vertei nustatyti (6 t. b.l. 76, ekspertizės įvertinimo akto b.l. 29).

Atsakovas civilinėje byloje sumokėjo 1739,75 Lt žyminio mokesčio (1 t. b.l. 45, 5 t. b.l. 8, 117, 6 t, b.l. 36, 41, 137), 100 Lt už sūnaus psichologinės ekspertizės atlikimą (3 t. b.l. 110) 4000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 25, 5 t. b.l. 9, 66, 76, 116) 1180 Lt sumokėjo UAB “Liturta“ už turto vertės nustatymą pagal sutartį Nr.4/08-384 (5 t. b.l. 10), viso turėjo 7019,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taigi šalių sumokėtos atstovavimo išlaidos advokatams savo dydžiu labai skiriasi.

Taip pat atsakovas pateikė kasos pajamų orderio kvitą, kuriuo už turto vertės nustatymą UAB “Liturta“ 2004-06-22 sumokėjo pagal sutartį Nr.4/06-3/2 236 Lt (5 t., b.l. 12, 4 t. b.l. 145), tačiau pats aktas nepateiktas į bylą, todėl neaišku kokio turto vertė buvo turto vertintojų nustatoma, dėl to teisėjų kolegija nepriskiria šių išlaidų prie atsakovo turėtų šioje byloje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2004-07-09 sprendimu nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių sumokėtas žyminis mokestis šioje dalyje nei vienai iš šalių nepriteistinas.

Patenkinus ieškininius reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, iš atsakovo priteistina ieškovei 200 Lt už sūnaus psichologinės ekspertizės atlikimą (CPK 88 str. 1 d. 1 p.), taip pat iš atsakovo priteistina 216 Lt žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovė įstatymu atleista (CPK 83 str. 1d. 2 p., 600 Lt x 12 mėn.x 3% ).

Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkintas, priešieškinio suma 300 Lt yra nedidelė, ieškovė turto padalijimo dalyje buvo sumokėjusi 300 Lt žyminio mokesčio, teisėjų kolegijai priteisus iš atsakovo ieškovei 11400 Lt piniginę kompensaciją ir patenkinus priešieškinį pilnai, iš atsakovo priteistina ieškovei 300 Lt žyminio mokesčio, 900 Lt advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovui priteistina 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d.,1p., 4p.) bei 300 Lt. advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo priteistina 42 Lt žyminio mokesčio valstybei turto dalybų dalyje, nuo kurios ieškovė buvo atleista (11400 Lt x 3%=342 Lt-300 Lt=42 Lt).

Kadangi teisėjų kolegija vadovaujasi UAB “Liturta“ turto įvertinimo pažyma, iš ieškovės priteistina atsakovui 1000 Lt ekspertizės išlaidų.

Iš atsakovo iš viso priteistina valstybei 258 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio įstatymu ieškovė yra atleista ( 216 Lt + 42 Lt).

Įvertinus tai, kad teisėjų kolegija iš atsakovo priteisė ieškovei viso 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui taip pat 1400 Lt , teisėjų kolegija daro įskaitymą, ir šalims turėtų bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisia.

Sprendimo dalis, kuria iš ieškovės ir atsakovo priteista valstybei po 67,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paliktina nepakeista ( CPK 88 str. 3d. 3p.).

Taip pat pažymėtina, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad turtas natūra priteisiamas atsakovui, todėl siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo teisėjų kolegija, patikslina sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą:

sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo E. G. priešieškinys, panaikinti ir toje dalyje atsakovo priešieškinį patenkinti pilnai. Iš ieškovės L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) 300 Lt ( trijų šimtų litų) kompensaciją.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės L. G. atsisakymą nuo ieškininio reikalavimo padalinti automobilį Opel Zafira Nr. (duomenys neskelbtini) ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: atsakovui E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) natūra paskirti 10 transporto priemonių: GAZ 53B (1977 m. laidos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 400 Lt vertės), a/m VAZ 21061 (1981 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 100 Lt vertės), a/m “Mercedes Benz 207” (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) , 1300 Lt vertės), a/m (duomenys neskelbtini) (1988 m. laidos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės), a/m (duomenys neskelbtini) (1983 m. laidos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės), priekabą ODAZ 885 (1979 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 500 Lt vertės), traktorių JUMZ-6AKD (1992 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt vertės), traktorių T-150K (1986 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 4000 Lt vertės), traktorių MTZ-80L ( 1982 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 4000 Lt vertės), traktorių T-25A (1990 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 4000 Lt) bendros 22800 Lt vertės, priteisiant iš jo ieškovei 11400 Lt piniginę kompensaciją, likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmesti.

Iš atsakovo priteisti valstybei 258 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimo dalį, kuria iš ieškovės ir atsakovo priteista valstybei po 67,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, palikti nepakeistą.