Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. A. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. gegužės 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. A. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendis ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 266 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmė sumažinta iki 10 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 8 metų laisvės atėmimo. Bausmė pagal BK 266 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo. Bausmė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki 4 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 9 metams. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2022 m. liepos 16 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo I. A. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pataisos įstaigai pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kas sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant bei individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. I. A. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 45 balai (vidutinė). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta vidutinė nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir nekelianti jokių abejonių.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. A. bausmės atlikimo laikotarpiu, kaip teisingai nurodoma skunde, įgijo apdailininko (statybininko) profesinę kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su tėvu, lanko socialinės reabilitacijos programas, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo skatintas keturis kartus. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dalis nuteistojo pajamų iki suėmimo buvo gaunama nusikalstamu būdu, laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Kitų žmonių įtakai stengiasi nepasiduoti, tačiau ne visais atvejais. Teisės pažeidimas padarytas grupėje asmenų, kartais elgiasi nerūpestingai, rizikingai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis nenusikals pakartotinai, vėl nepasiduos kitų neigiamai įtakai, juo labiau, kad praeityje yra teistas 2 kartus, jo atžvilgiu jau buvo taikytos lygtinio paleidimo nuostatos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, kadangi šis vėl nusikalto. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo I. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kaip minėta, sudaro 45 balai. Pažymėtina, kad nuo paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizika sumažėjo tik 3 balais, o tai rodo nepakankamas nuteistojo pastangas ją mažinti.

8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, I. A. praeityje yra teistas 2 kartus, o dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius. Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 9 dienos, paskirta bausmė – 9 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu I. A. 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis I. A. bausmės atlikimo metu 4 kartus buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinioji nuobauda gauta 2018 m. rugsėjo 17 d., nors iki tol jis buvo skatintas 2 kartus, bausmę atlieka nuo 2015 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

11. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, be to anksčiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikaltimas veikas. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

12. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis I. A. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Apylinkės teismas, priešingai, nei teigia nuteistasis, teisingai vertino lygtinio paleidimo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą bylos aplinkybių visumoje. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo I. A. gynėjo advokato Manto Šriupšos skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.