- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-718-579/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. N. nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 15 MGL dydžio bauda, 57,92 Eur vertės turto konfiskavimas bei 3 metams uždrausta vairuoti transporto priemones.Bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 15 d. 2018 m. liepos 23 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 11 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra padarius išvadą, jog nors nuteistasis E. N. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pareiškėjas E. N. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Skunde nurodė, kad apylinkės teismas neteisingai taikė įstatymą nurodant kaip pagrindinį motyvą padaryto nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį bei kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir paskirta bausme. Toks nutarties motyvavimas prieštarauja BVK nuostatoms, teismų praktikai. Pagal LR teisingumo ministerijos aiškinamąjį raštą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą negali būti vertinama nusikaltimo sunkumas, nusikaltimo pobūdis, nusikaltimo trukmė (neatliktos bausmės dalis) ir kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija. Teismas nepagrįstai rėmėsi statiniais nekintančiais kriminogeniniais veiksniais, motyvavo, jog bausmė atliekama ne už vieną nusikalstamą veiką ir tuo remdamasis atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, veikė ultra vires, visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol lieka pavojinga visuomenei. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismas vertino, kad nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytus rėžimo reikalavimus iš kurių du kartus nuobaudos nebuvo skirtos – apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Šie duomenys neteisėti, kadangi BVK nuobaudos rūšies „apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje“ nenumato ir šios aplinkybės negali būti lemiančios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pareiškėjas 4 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, nuobauda gauta 2015 metais ir po paskutinio nubaudimo E. N. buvo tik skatintas, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu turėjo teigiamą poveikį. Nuteistasis tvirtino, jog negaliojanti nuobauda negali sąlygoti jo apsisprendimo ateityje vykdyti nusikalstamas veikas ar nesilaikyti įstatymų. Teismo motyvas, kad trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, grubiai pažeidžia LR galiojančius įstatymus, teismų praktiką. Skunde nurodoma, jog dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje už pataisos įstaigos ribų, už netyčinį nusikaltimą, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas 4 kartus, turi vidurinį išsilavinimą, 2015-2018 metais mokėsi, įgijo staliaus ir statybininko specialybes, turi antros grupės invalidumą, 40 proc. darbingumą, bausmės atlikimo metu dirba sunkų fizinį darbą, atlygina priteistą civilinį ieškinį, turi galimybę po paleidimo įsidarbinti, palaiko tvirtus socialinius ryšius su šeima (yra vedęs, turi mažametį sūnų), ja rūpinasi, padeda išlaikyti, bendrauja, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, gyvena su žmona ir sūnumi, kuris yra neįgalus (autistas) ir kuriam reikalinga pastovi priežiūra, vyksta pas uošvius į (duomenys neskelbtini) rajoną. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės eliminuoja bet kokią prielaidą apie vengimą atlikti paskirtą bausmę ir tvirtas ryšys su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo ar neatsakingo elgesio. Dėl padaryto nusikaltimo kaltina tik save, nuoširdžiai apgailestauja dėl įvykusio eismo įvykio, bendrauja su kitais asmenimis abipusės pagarbos principu, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, nesusijusia su nusikalstamumu, kriminaline subkultūra, turi teigiamas nuostatas darbuotojų atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Komisijos nutarime konstatuota, jog E. N. elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, kas paneigia teismo akcentuojamus kriminogeninius veiksnius, o tai patvirtina jo esminius pokyčius mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pakartotinio elgesio rizika yra žema, įvertinta 30 balų iš 168 galimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darbinę motyvaciją (darbą), dalyvavimą socialinėse ir pozityvaus užimtumo programose, nuteistojo elgesys vertintinas kaip koreguojantis pažangos aspektu ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nekelia abejonių.Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai vertino šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes, nutarties motyvai yra deklaratyvūs, be jokio teisinio pagrindo, paleidus E. N. lygtinai būtų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta bausmė bei teisingumo principas, įtvirtinta resocializacija ir visuomenės saugumo pusiausvyra, jis būtų kontroliuojamas Probacijos tarnybos darbuotojų. Mano, jog atsižvelgiant į Komisijos nutarimą, asmens bylos duomenis, socialinio tyrimo išvadą, yra pakankamas pagrindas manyti, jog E. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismas formaliai vertino Komisijos išvadas, nesigilinant į jų pagrįstumą. Per atliktą bausmės laiką įrodė, kad kardinaliai pasikeitė jo požiūris į gyvenimą, elgesys, kurio kitimą sąlygojo ne tik vidinės nuostatos, bet ir dabartinis elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti. Nuteistojo E. N. skundas atmetamas. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, nustatė, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme išspręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės, nei konstitucinių principų ir priėmė teisingą sprendimą. Nuteistasis E. N. ginčija Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo jo atžvilgiu.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas nustatė, jog E. N. formaliuosius įstatyme numatytus lygtinio paleidimo taikymui būtinus reikalavimus atitinka, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau nuteistojo atžvilgiu taikyti jam lygtinio paleidimo institutą nėra pagrįsto materialaus pagrindo, t. y. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktu, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad pareiškėjas jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija padarytą išvadą grindžia pateiktos bylos medžiaga, kuria nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, įvertinimo rezultatas 30 balų iš kurių 20 balų yra statiniai. Analizuojant šiuos duomenis teismas pastebi, kad rizika nuo ankstesnio vertinimo nekitusi ir išlikusi tokia pati, 10 balų iš nustatytų 30-ies galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytą kriminogeninį veiksnį, kaip keliantį abejonių pakankama E. N. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis, pripažįsta, kad E. N. elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 4 kartus skatintas, motyvuotas dirbti, yra dirbęs atvirojoje kolonijoje sandėlio darbininku, tačiau turi 40 proc. dalinį darbingumą ir dėl sveikatos stovio buvo atleistas. Visuomeniniais pagrindais dirbęs ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje, be to, jei būtų paleistas lygtinai, turėtų galimybę įsidarbinti. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistasis 2015-2018 metais mokėsi ir įgijo statybininko specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais, kaip pats teigia tarp jo ir šeimos (žmonos ir mažamečio sūnaus) yra tvirtas ryšys, jis palaikomas, nes kartu su šeima gyvena už atvirosios kolonijos ribų, o tai neabejotinai yra paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį ir stengtis koreguoti jį išimtinai teigiama linkme. Šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, tačiau nepakankamai, kad teismas būtų įtikintas jo tinkama resocializacija. Pažangos vertinimo aspektu nustatyta, kad pataisos namuose nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai teigiamas, jis tris kartus nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, 2 iš 3 nusižengimų susiję su uždraustų daiktų gaminimu, įsigijimu ar laikymu, už kuriuos buvo skirta drausminė nuobauda bei apsiribojimas svarstymu drausminėje komisijoje. Sutiktina su skundo argumentu, jog paskirta nuobauda negaliojanti, ji panaikinta anksčiau laiko, tačiau dėl skunde nurodytų argumentų vertinant padarytus nusižengimus nesilaikant rėžimo reikalavimų ir akcentuojant, kad tokios kaip nuobaudos rūšies – apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje – BVK nenumato, nurodytina, jog teismas visiškai pagrįstai, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, vertino nuteistojo būtent elgesio ypatumus, kurie pažymėti rėžimo reikalavimų nesilaikymu, nesvarbu ar buvo paskirtos nuobaudos ar tik apsiribota svarstymu Drausmės komisijoje. Sutiktina, jog pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje negali būti prilyginamas jam paskirtai nuobaudai, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Taigi, pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje savaime reiškia, jog nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo vietos taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį nesilaikyti nustatytos elgesio tvarkos, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.Analizuojant bylos aplinkybes reikšmingas vertinant E. N. elgesio modelio ypatumus, jų kitimą atliekant bausmę pataisos įstaigoje, nustatyta, kad mąstymo ir elgesio kontekste būdingas pykčio laikymas asmenų atžvilgiu, kurie elgėsi nuteistajam nepriimtinu būdu, taip pat tai, kad savo paties padarytą netinkamą elgesį linkęs pateisinti, dalį atsakomybės netgi perkelti aplinkiniams. Be to, matyti, kad šis nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę nebuvo pirmas, E. N. jau ir anksčiau teistas. Tai nėra duomenys, kurie lemia neigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo, tačiau analizuojant juos visumoje duomenų, kurie apibūdina asmenį, kaip asmenybę, kuri linkusi ar ignoruojanti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, priimtų įstatymų laikymąsi, formuoja teismui šios išvados pagrįstumą. Tai duomenys, kurie ne itin teigiami nuteistojo atžvilgiu, kadangi manytina, jog ankstesnės paskirtos bausmės ir jų paskirtis nebuvo efektyvi, kad būtų gerbiami įstatymai ir jiems nenusižengta. Šiuo nusikaltimu padaryti padariniai susiję ne tik su pačiu nuteistuoju, tačiau sukėlę itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes kitiems asmenims (nukentėjusiesiems) bei atsižvelgus į padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, tai, kad asmuo bausmę pradėjo atlikti ne iš karto, slapstėsi, nelaikytina nukrypimu nuo įstatymo normų sprendžiant klausimą dėl lygtinio asmens paleidimo, bet šių aplinkybių nesumenkinant ir vertinant tik nuteistojo elgesio kaitą, taikytų priemonių bei įvykdytų programų įtaką jo elgesiui, vertintina dėl tinkamos probacijos. Apylinkės teismas šiuo atveju, motyvuodamas savo sprendimą ir paminėdamas nusikaltimo, už kurį E. N. atlieka bausmę, sunkumą ir jo pobūdį bei kitas aplinkybes, susijusias su nusikalstamomis veikomis ir bausme, dar kartą jo neteisė ir naujos bausmės neskyrė, tačiau vertino nuteistojo elgesio pokytį nagrinėjamu klausimu ir tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nuteistojo lygtinį paleidimą. Pagrindo teigti ir sutikti su skundo argumentu, jog teismas veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ar kitaip ignoravo įstatymus, nėra. Skunde nurodytas argumentas, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, kadangi trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali formuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir bus viena iš prielaidų ateityje nusikalsti, nėra pagrįstas nuteistojo atliktu vertinimu. Teisėjų kolegija, nekartodama aukščiau nurodytų motyvų, pažymi, jog neatlikta bausmės dalis nėra tas veiksnys, kuris yra esminis dėl šio klausimo, kadangi pagal BVK nuostatas kokia dalis turi būti atlikta, kad nuteistasis turėtų galimybę naudotis lygtinio paleidimo instituto taikymu, yra nustatyta, ši sąlyga yra formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo elementas ir teismui neformuoja imperatyvo visiškai šiuo aspektu nepasisakyti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Pažymėtina, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, nenustatyti įstatymo nesilaikymo pagrindai, kurie būtų absoliutūs dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir turėję įtaką teisingo teismo sprendimo priėmimui.Apibendrinant tai kas dar kartą patikrinta ir įvertinta, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir neabejotina. Nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti savo elgesį tik teigiama linkme, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, kad paleistas į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau šiuo metu šie tikslai dar nepasiekti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. N. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą, laisvės atėmimo bausme siekiama užtikrinti visuomeninį interesą, kas nagrinėjamu atveju, įvertinus visus byloje esančius duomenis, pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nebūtų užtikrinta.Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų dėl Komisijos nutarimo vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais apylinkės teismas nepadarė, atsižvelgė į bausmės esmę ir teisingumo principą, lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindus, nutartyje nurodė priimto sprendimo motyvus šios konkrečios bylos kontekste, jie atitinka bylos faktines aplinkybes ir teisingą jų įvertinimą visumoje, nėra formalūs ir neindividualizuoti, pagrįsti bei teisėti. Teisėjų kolegija nenustatė, jog Komisijos nutarimas priimtas padarius esminius BVK pažeidimus, tačiau suformuluota galutinė išvada nepakankamai pagrįsta vertinant materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, todėl teismo skundžiama nutartis palieka nepakeista, o pareiškėjo E. N. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.