- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2-267-880/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00175-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities VMI, Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui, Širvintų rajono
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui ir Širvintų rajono 1 – ajam notarų biurui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad jis po motinos V. G. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą. Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini)mirus jo motinai liko jos ir pareiškėjo tėvo nekilnojamasis turtas. Pareiškėjo tėvas žmonos palikimo nepriėmė, nes sunkiai sirgo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvo palikimą pareiškėjas priėmė kartu su broliu, kuris 2009 metais taip pat mirė. Po motinos mirties dėl paveldėjimo į notarą pareiškėjas laiku nesikreipė, tačiau jis likusiu turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo dienos, nes liko ir toliau gyventi tame pačiame name, rūpinasi turtu, remontuoja, prižiūri, moka mokesčius. Dėl jos turto paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė, o miręs brolis šeimos neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Širvintų rajono 1 – asis notarų biuras informavo, kad po V. G. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas nustatė, jog V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjos gyvenamoji vieta (CK 5.4 str. 1 d.). Iš pareiškėjo pareiškimo matyti, kad palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Notarų veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kurią mirus palikėjai, gyvenančiam Širvintų rajone, (duomenys neskelbtini) notariniai veiksmai turėtų būti atliekami Širvintų rajono 1 – ajame notarų biure. Iš Širvintų rajono 1 – ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po V. G. mirties į Širvintų rajono 1 – ąjį notarų biurą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b.l. 29).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjo parodymų, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Jauniūnų seniūnijos pažymos (b.l. 26) matyti, kad pareiškėjas po motinos mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Ir toliau gyvena tame pačiame name, naudojasi žemės ūkio padargais, prižiūri juos, moka mokesčius, daro remontą. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po V. G. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos V. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Ginčo, jog minėtas turtas palikėjos nuosavybė, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad į palikėjos turtą pretenduotų kiti asmenys, nes pareiškėjo tėvas ir vienintelis brolis yra mirę.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G., a. k. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.