Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, nes vienam asmeniui tekdavo tik apie 2 m², praėjimo tarpai tarp lovų labai siauri. Palatose spintelės sulūžusios, be durelių, be lentynų, netinkamos naudojimui, nėra spintos ar kabyklos viršutiniams drabužiams. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumo, skriaudos jausmu, liūdesiu.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele. Patalpos remontuojamos eilės tvarka.

Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, kuris atitinka ir HN 76:2010 68 p. reikalavimus. Karštas vanduo nuolatos yra tiekiamas į dušinės patalpas. Atvykusiems į Ligoninę ne iš pataisos įstaigų pacientams sudaroma galimybė nusiprausti po dušu. Atvykusiems iš pataisos namų, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, 15 punkto nuostatomis, atliekamos tik higienos procedūros, o į dušą nuvedami pagal Ligoninės direktoriaus patvirtintą grafiką. Jeigu priėmimo skyriuje budintis gydytojas nusprendžia, kad atvykusiam pacientui turi būti sudaryta galimybė nusiprausti po dušu atvykimo dieną, tokia galimybė sudaroma. Pareiškėjas į Ligoninę atvyko iš pataisos namų ir nesant gydytojo nurodymo į dušą buvo nuvestas pagal Ligoninės patvirtintą grafiką. Karštas vanduo nuolat yra tiekiamas į dušinės patalpas.

Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir/ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į Ligoninės finansines galimybes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1 R-139 yra patvirtintos buitinių prekių išdavimo normos, kurių Ligoninės personalas laikosi ir imperatyviai išduoda kiekvienam nuteistajam ir (arba) suimtajam.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Ligoninėje nuo 2013-07-19 iki 2013-07-26, nuo 2014-11-14 iki 2014-11-21 ir nuo 2015-08-21 iki 2015-08-28.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Ginčui dėl pareiškėjo argumentų dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.), 11¹.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-03-01 iki 2013-03-08 Chirurgijos skyriaus 3 palatoje (28,49 m², 6 lovos), nuo 2013-07-19 iki 2013-07-26 Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (32,60 m², 8 lovos), nuo 2014-11-14 iki 2014-11-21 Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 m², 6 lovos) ir 4 palatoje (13,50 m², 4 lovos) ir nuo 2015-08-21 iki 2015-08-28 Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (24,92 m², 7 lovos) (b. l. 12, 16-19).

Pareiškėjas ginčą kelia ir žalos atlyginimą prašo priteisti už laikotarpius nuo 2013-07-19 iki 2013-07-26, nuo 2014-11-14 iki 2014-11-21 ir nuo 2015-08-21 iki 2015-08-28.

Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė teigia, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Įvertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį (24 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad Ligoninės palatose spintelės sulūžusios, be durelių, be lentynų, netinkamos naudojimui, nėra spintos ar kabyklos viršutiniams drabužiams

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi būti gyvenamosiose patalpose. Ligoninės pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais (b. l. 24-28, 36-41). Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu jam buvo sukelta neturtinė žala dėl spintos palatose nebuvimo, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjo teigimu, atvykus į Ligoninę nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duše. Dušu galima naudotis tik ketvirtadieniais, o jis atvyko penktadienį, todėl nesiprausęs buvo apie 2 savaites. Karšto vandens Ligoninėje apskritai nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, 15 punkte įtvirtinta, kad hospitalizuotam pacientui išduodami Ligoninės drabužiai ir avalynė, atliekamos higienos procedūros, po kurių jis nukreipiamas į budinčio gydytojo nurodytą gydomąjį skyrių. Pareiškėjas šiuo atveju tik abstrakčiai nurodo, kad nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duše, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokį norą išreiškė Ligoninės administracijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl galimybės nusiprausti duše atvykus į Ligoninę. Vadovaudamasis protingumo kriterijais teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atsiliepimo argumentais, kad karštas vanduo nuolat yra tiekiamas į dušines patalpas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Ligoninėje nesilaikoma higienos ir materialinio aprūpinimo reikalavimų. Pareiškėjui išduota paklodė buvo 2007 m., o pagalvė ir užvalkalai antklodei bei pagalvei, čiužinys, antklodė neturėjo datos žymėjimo, akivaizdžiai yra pasenę, pajuodę, netinkami naudojimui. Atvykus į Ligoninę, nebuvo pasiūlytas chalatas, pareiškėjas gavo tik suplyšusią, per mažą pižamą be sagų, neišduotas muilas, tualetinis popierius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.4 punktu patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šias normas nuteistiems vyrams išduodami čiužinys (naudojimo laikas 4 m.), antklodė (naudojimo laikas 3 m.), pagalvė (naudojimo laikas 2 m.), užvalkalas pagalvei (naudojimo laikas 1 m.), paklodė (naudojimo laikas 1 m.), užvalkalas antklodei (naudojimo laikas 1 m.). Besigydantiems stacionare asmenims išduodamos pižamos arba chalatai. Taip pat mėnesiui skiriamos higienos prekės – skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas).

Šiuo atveju pareiškėjas tik teigia, kad išduota paklodė buvo 2007 m. žymėjimo, tačiau jokiais įrodymais nepagrindė, kad ji buvo netinkama dėvėti, kad dėl to kreipėsi į Ligoninės administraciją. Aplinkybė, kad pagalvė ir užvalkalai pagalvei, čiužinys, antklodė neturėjo datos žymėjimo, nereiškia, kad jų naudojimo terminai yra pasibaigę, ir kad jie buvo netinkami naudoti. Minėtos normos neįpareigoja Ligoninės nuteistiesiems vyrams išduoti ir chalatą, ir pižamą. Kaip pats pareiškėjas nurodo, pižama jam buvo išduota. Teismas skundo argumentus, jog išduota pižama buvo per maža, be sagų, suplyšusi, laiko niekuo nepagrįstais, nes duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją dėl pižamos netinkamumo, byloje nėra. Ligoninė nurodo, kad buitinių prekių išdavimo normų imperatyviai laikosi. Esant tokiai situacijai ir pareiškėjui nepateikus jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus Ligoninėje pažeidimų šiuo aspektu.

Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę (24 paros), į pažeidimo mastą, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis, pareiškėjui priteisiamas 220 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti Ž. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.