Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams - advokato padėjėjams - Algirdui Matuliui ir Ignotui Ungailai, atsakovės atstovams - Nerijui Pociui ir Jolantai Bružaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. D. (D. S. D.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakarančių apsaugos rinktinei, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-03-08 pareiškėjas D. S. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2010-03-04 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus sprendimą Nr. 162-5 „Dėl D nacionalinės daugkartinės vizos Nr. LT1804993 panaikinimo Indijos Respublikos piliečiui D. S. D.“ ir palikti galioti pareiškėjui išduotą D tipo vizą; panaikinti 2010-03-04 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus sprendimą Nr. 155-9 „Dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai panaikino vizą ir įpareigojo jį išvykti iš Lietuvos, nes išnykus vienam pagrindui – studijuoti, pareiškėjas kreipėsi su prašymu leisti laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu – dirbti ir užsiimti kita teisėta veikla. Teigia, kad tokie sprendimai pažeidžia pareiškėjo teises, atėmė iš jo galimybę apskųsti priimtus sprendimus, nes, išvykus iš šalies, jis šią teise negalėtų pasinaudoti (b.l. 7-8).

Atsakovė su skundu nesutinka, nes dėl studijų sutarties nutraukimo išnyko pagrindas išduotai vizai, t.y. paaiškėjo atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui pagrindai, todėl ji buvo panaikinta ir pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos. Nurodo, kad pareiškėjas prašė vizą išduoti mokymuisi ir nebuvo pagrindęs kito numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Mano, kad atsakovei nėra įstatymu nustatytos pareigos tikrinti ar pilietis neturi kitų būvimo Lietuvoje pagrindų, todėl yra tikrinamas atvykimo sąlygų atitikimas. Pažymi, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje padavimas nesuteikia teisės užsieniečiui legaliai būti šalyje. Nustačius atvykimo į Lietuvą pagrindo panaikinimą (studijų sutarties nutraukimas), viza buvo panaikinta, o pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos, nes jo būvimas Lietuvoje tapo neteisėtu. Teigia, kad išsiuntimo procedūra nepradėta, tačiau jos metu be kita ko, yra įvertinami šeimyniniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis bei esami ekonominiai, socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Mano, kad vizos panaikinimas ir įpareigojimas išvykti nekliudo pareiškėjui įgyvendinti savo ketinimą legalizuotis Lietuvos Respublikoje ir nebūnant šalyje. Mano, kad pareiškėjo teisė skųsti sprendimus nėra apribota (b.l. 30-33).

Tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad yra nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Pažymėjo, kad šiuo metu yra nagrinėjamas 2010-03-04 pareiškėjo pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal normą, numatančią, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (b.l. 26).

Pareiškėjo atstovai skundą palaiko iš esmės skunde nurodytų motyvų pagrindu, paaiškino, kad pareiškėjas 2010 metais įsteigė individualią įmonę, todėl atsakovė turėjo pasidomėti ar nėra kito pagrindo vizai ir nenaikinti jos.

Atsakovės atstovai su skundu nesutinka atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad ginčijami sprendimai neužkirto kelio pareiškėjui kreiptis dėl vizos išdavimo bei leidimo laikinai gyventi kitu pagrindu. Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies nepriimtas.

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tretysis suinteresuotas asmuo į posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Skundas netenkintinas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2009-08-28 Indijos piliečiui D. S. D. iki 2010-06-30 buvo išduota D tipo nacionaline daugkartinė viza Nr. LT1804993 (toliau – ir viza) studijuoti Klaipėdos verslo kolegijoje (b.l. 40-42). 2010-03-01 Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. TR-11 buvo nutraukta 2009-06-25 studijų sutartis Nr. T-060 su D. S. D., nes nesilaikoma studijų sutarties 6 dalies 6.2 punkto reikalavimų. Apie tai 2010-03-03 buvo pranešta valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui (b.l. 36-37). Ginčijamu 2010-03-04 sprendimu Nr. 162-5 buvo panaikinta pareiškėjo viza nurodant, kad nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 20 straipsnio 1 dalyje numatytieji pagrindai, t.y. kai paaiškėja, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse numatytų atvykimo sąlygų, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus (b.l. 15-16, 41, 44). 2010-03-04 sprendimu Nr. 153-81 pareiškėjas buvo sulaikytas ir konstatuota, kad jo buvimas Lietuvoje su panaikinta viza laikomas neteisėtu (b.l. 12-13, 46). Skundžiamu 2010-03-04 sprendimu Nr. 155-9, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 125 straipsnio 1 punktu, pareiškėjas iki 2010-03-07 (per 3 dienas nuo įpareigojimo įteikimo, įpareigojimas įteiktas 2010-03-04) buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos (b.l.14, 45). 2010-03-04 pareiškėjas buvo apklaustas ir nustatyta, kad jis atvyko į Lietuvą 2009-10-05 studijuoti VĮ Klaipėdos verslo kolegijoje, gyveno adresu Statybininkų pr. 15-28, Klaipėdoje, pragyveno iš savo lėšų, pageidauja grįžti į Indijos Respubliką (b.l. 38). Pareiškėjas paaiškino, kad ketino mokytis VšĮ Klaipėdos verslo kolegijoje verslo vadybos įvadinėse studijose, mokėsi nuo 2009-10-06, apie tai, kad su juo nutraukta mokymosi sutartis, nežinojo (b.l. 39). Pareiškėjas 2010-03-04 pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatantį, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (b.l. (b.l. 23, 26). 2010-04-13 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius informavo pareiškėją, gyvenantį Gabijos g. 67-31, Vilniuje, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, kad 2010-04-13 priimtas sprendimas išduoti D. S. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus, kuris galioja su sąlyga, kad iki 2010-07-13 bus pateikti: prašymas įforminti leidimą laikinai gyventi, galiojantis kelionės dokumentas, nuotrauka, sveikatos draudimą patvirtinantis dokumentas, galiojantis buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, arba pažyma apie įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas (b.l. 56).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais (toliau - Vizų režimo reglamentas) nuostatos. Pagal Vizų režimo reglamento 1 straipsnį, šio reglamento I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. I priedo sąraše nurodyta ir Indija. 1985-06-14 Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudarytos tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 18 straipsnyje nustatyta, jog Vizos, kurios išduodamos ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, yra nacionalinės vizos, kurias išduoda kiekviena Susitariančioji šalis, remdamasi savo įstatymais. Įstatymo 17 straipsnio nuostatos detalizuoja Nacionalinės vizos (D) režimą. Pagal 17 straipsnio 1 dalį užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius, o 4 dalies nuostatos numato, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms. 2009-03-17 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-109/V-51 buvo pakeistas 2004-09-02 įsakymas Nr. 1V-280/V-109 ir patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas atvyko studijuoti, todėl daugkartinė nacionalinė viza galėjo būti išduota pagal Aprašo 22.1 ir 25 punktus, t.y. užsienietis turėjo pateikti Aprašo 8 ir 24.2 punktuose nurodytus dokumentus, kviečiančios Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės ar organizacijos prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą, attinkantį Aprašo 25.2.1 - 25.2.3 punktų reikalavimus. Taigi, viza jam buvo išduota tik patvirtinus faktą, jog jis studijuos Lietuvos Respublikoje. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.562/2006 (Šengeno sienų kodekso) 5 straipsnio 1 dalies c punktas numato, kad trečiųjų šalių piliečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai apie tai, kad atsakovas turėjo patikrinti ar pareiškėjas neturėtų kito pagrindo vizai ir nenaikinti vizos, nes tam, kad būtų išduota viza kaip asmeniui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje ar kitais atvejais, kai jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis, kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, periodiškai atvyks į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla; dokumentus, patvirtinančius ilgalaikį buvimą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 22.9, 22.11, 25.7 ir 22.9 punktai). Visus dokumentus užsienietis turi pateikti nustatyta tvarka kompetentingai institucijai, kuri sprendimą priima per 10 dienų nuo prašymo ir visų kitų reikiamų dokumentų pateikimo dienos (Aprašo 93 punktas). Sistemiškai vertinant anksčiau išdėstytus teisės aktus ir jų reguliavimo apimtį, darytina išvada, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į bet kurios valstybės narės šalį, buvimo, viršijančio 3 mėnesius per 6 mėnesių laikotarpį teisinis reguliavimas deleguotas pačioms valstybėms narėms, o Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje taikomas tik dėl pačių atvykimo sąlygų atitikimo tikrinimo ir neįpareigoja valstybės nustatyti ir/ar parinkti užsieniečiui kito atvykimo pagrindo pagal tą pačią vizą.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad viza užsieniečiui panaikinama, jeigu išdavus vizą paaiškėja atsisakymo išduoti vizą užsieniečiui pagrindai, o 2 dalis numato, kad panaikinus vizą, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsisakymo išduoti vizą pagrindai nustatyti įstatymo 19 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, išskyrus šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus pagrindus. Darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai panaikino vizą.

Kitas ginčijamas sprendimas yra dėl pareiškėjo įpareigojimo per 3 dienas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, jog užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam panaikinta viza. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam panaikinama viza, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2004-12-24 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisykles (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad užsienietis įpareigojamas išvykti Įstatymo 125 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pats įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo yra apibrėžtas kaip aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją (Įstatymo 2 str. 9 d.). Darytina išvada, kad sprendimas dėl įpareigojimo yra privalomas tuo atveju, kai yra priimtas sprendimas panaikinti vizą, ir turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti vizą priėmimo, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento (Taisyklių 19 punktas). Pažymėtina, kad įpareigojimas išvykti nėra įvykdytas ir nėra pradėta priverstinio išsiuntimo procedūra. Faktas, kad yra priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvis Respublikoje neįpareigoja atsakovą atsižvelgti į šią aplinkybę, nes įforminant leidimą gyventi buvimas Lietuvoje turi būti teisėtas, juo labiau, kad šis sprendimas buvo priimtas po to, kai viza buvo panaikinta. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad sprendimas dėl įpareigojimo išvykti apribojo jo teisę skųsti sprendimus ar/ir sutrukdė atlikti kitas pareigas. Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos, tačiau nėra numatytas minimalus terminas, per kurį užsienietis privalėtų įvykdyti įpareigojimą išvykti, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kad egzistavo problemos jam išvykti per 3 dienas ar paduoti skundą dėl sprendimų. Darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Skundas atmestinas nesant skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų ir nesant pagrindų palikti galioti pareiškėjo vizą (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85 -87 straipsniais, nusprendžia : Pareiškėjo D. S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.