- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-676-851/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28787-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo
R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir R. J. paskirta galutinė 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas automobilis FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
R. J. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
2017 m. birželio 10 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,7 promilės etilo alkoholio.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį dalyje dėl jo atžvilgiu paskirtos bausmės, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu paskyrė per griežtą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pilnai ir visapusiškai neįvertino visų bylos aplinkybių. Nuteistasis nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, ikiteisminiame tyrime padėjo nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybę, didelį dėmesį skyrė jo teistumams, tačiau anksčiau padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sunkios, didelės žalos nei asmenims, nei visuomeniniams interesams nepadarė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistojo atžvilgiu bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes: kad nuteistojo gyvenimo draugė, su kuria gyvena, šiuo metu laukiasi kūdikio; kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą; kad jį nuteisus realia laisvės atėmimo bausme, jis negalės prisidėti prie šeimos išlaikymo ir prie vaiko auginimo. Apelianto vertinimu, bausmės ir jos paskirties tikslai gali būti pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant. Nuteistasis, nurodydamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymi, kad jis anksčiau nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Apelianto vertinimu, svarstant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo instituto, svarbu įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys, nuteistojo teigimu, turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas ir be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K- 160/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas V. Giriūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė R. Dzimanavičienė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo ją švelninti taikant bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančius baudžiamojo įstatymo straipsnius, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį, bausmė nuteistajam R. J. paskirta tinkamai.
Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.
Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. J. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta ir padaryta tyčia. Atsižvelgė į kaltininko asmenybę – nors jis jauno amžiaus, tačiau anksčiau ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę, nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims dienoms nuo paskutinio nuosprendžio, priimto 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme, įsiteisėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas tiek 2015 m. sausio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau bausmės tikslai, taikant BK 75 straipsnį nebuvo pasiekti. Priešingai, iš karto po paskutinio nuosprendžio įsiteisėjimo buvo nevykdomi ir pažeisti teismo paskirti įpareigojimai nevartoti alkoholio ir padaryta nauja tyčinė nusikalstama veika, kuri nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobūdį kelianti didelį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vairavo automobilį ir juo apgadino svetimą turtą. Iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad nuteistasis ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka. Administracinius pažeidimus daro nuolat, keletą kartų per mėnesį ar dar dažniau. Administraciniai teisės pažeidimai susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu viešose vietose, KET pažeidimais. Nuteistasis administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2017 m. gegužės 22 d. pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį už karo prievolininko pareigų nevykdymą (b. l. 90–100). Taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad yra bedarbis, niekur nesimoko, į psichiatrinio ar priklausomybių ligų gydymo įskaitas neįrašytas. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, todėl pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant minimalų jos dydį. Pažymėtina tai, kad nuteistojo R. J. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta skiriant bausmę, taip pat šios aplinkybės lėmė galimybę nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka ir taikyti BK 64¹ straipsnį.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu šių nuostatų taikymui pagrindų nėra.
Pažymėtina, jog pagal BK 75 straipsnio redakciją yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas R. J. skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė R. J. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis R. J. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau ne kartą teistas, teistumai nėra išnykę, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas tiek 2015 m. sausio 26 d. Ukmergė rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek 2017 m. gegužės 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau bausmės tikslai, taikant BK 75 straipsnį, nebuvo pasiekti. Priešingai, iš karto po paskutinio nuosprendžio įsiteisėjimo buvo nevykdomi ir pažeisti teismo paskirti įpareigojimai nevartoti alkoholio ir padaryta nauja tyčinė nusikalstama veika. Nuteistasis ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka. R. J. teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymą, teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei vertinami kaip siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, taip pat tai, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus Ukmergės savivaldybės teritorijoje charakterizuojamas teigiamai, kad jo gyvenimo draugė laukiasi kūdikio, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad nuteistajam net kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tokia bausmė nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą. Įvertinus nurodytus duomenis, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei 75 straipsnio nuostatų, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti, ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį palikti nepakeistą.