- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-858-81-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00957-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-858-81/2012
2012 m. lapkričio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-04-04 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 30 d. 08. val. 35 min., kuomet kratos metu Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė, laikė narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) 48,831 gramą bei psichotropinę medžiagą – metamfetaminą 11,890 gramų.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir M. B. išteisinti. Jis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžio teiginys, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo M. B. nuomotame bute faktas nekelia abejonių, yra visiškai pagrįstas, tačiau išvada, jog tas medžiagas laikė nuteistasis, labai abejotina ir akivaizdžiai grindžiama prielaida, kad tik M. B. galėjo laikyti rastąsias medžiagas. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos Ž. S. suteiktos informacijos atmetimo motyvai neįtikinantys. Ž. S. teisme paaiškino, jog intensyviai vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, kad, leidus nuteistojo broliui, maždaug du mėnesius gyveno M. B. nuomotame bute, kuriame paliko apie 100 g amfetamino ir apie 50 g taip vadinamos žolės. Šių medžiagų kurį laiką nepasigedo, nes ir be jų turėjo kuo svaigintis. Teismo išvada, kad nelogiškas liudytojos paaiškinimas, jog, svetimame bute palikusi vertingas medžiagas, ji jų nepasigedo ir niekam nereiškė pretenzijų. Apeliantas skunde nurodo, kad ne visada sveiku protu galima paaiškinti vienus ar kitus nuo narkotikų priklausomo žmogaus poelgius. Kita vertus, kokias pretenzijas ji galėtų reikšti M. B., kuris nieko nepadarė, jog Ž. S. prarastų jai vertingas medžiagas. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, jog liudytoja supainiojo buto, kuriame paliko narkotines ir psichotropines medžiagas, numerį, suklydo dėl psichotropinės medžiagos kiekio ir pavadinimo. Ne visi asmenys gali atskirti narkotines ir psichotropines medžiagas, jas gali nustatyti tik specialistas. Ž. S. nurodė labai tikslų narkotinės medžiagos svorį, o dėl psichotropinės medžiagos kiekio - teisme ji galėjo pasakoti apie tai, kiek miltelių nusipirko, o ne grynosios medžiagos kiekio. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai M. B. buvo kalinamas Ispanijos Karalystėje, butu rūpinosi jo brolis, su kuriuo buto savininkas buvo pasirašęs atitinkamą sutartį ir kuris turėjo raktų komplektą. Prokurorė teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė į teismą pakviesti nuteistojo brolį, leidusį liudytojai gyventi M. B. nuomotame bute. Teismas prokurorės prašymą atmetė. Apklausus nuteistojo brolį A. D., galima būtų spręsti, ar iš tiesų Ž. S. kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute, nes teisme liudijęs A. Ž. parodė, jog yra matęs Ž. S. toje laiptinėje, kurioje yra paminėtas butas. Visi šie argumentai, apelianto nuomone, įtikinamai parodo, jog nebuvo pagrindo netikėti parodymais žmogaus, kuris faktiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, papasakojo apie veikos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su tuo, kas buvo objektyviai nustatyta šioje baudžiamojoje byloje.
Apeliaciniu skundu apeliantas primena Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą nuostatą, jog kaltinamasis turi teisę bet kuriuo metu išdėstyti savo argumentus, o jie turi būti vertinami visų įrodymų kontekste, todėl neigiamai vertinama tai, kad apylinkės teismas gynybos versija suabejojo dar ir dėl to, kad liudytoja Ž. S. buvo pakviesta liudyti tik teisme. Be to, M. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kodėl taip ilgai nežinojo to, kas galėjo bute palikti policijos darbuotojų rastąsias medžiagas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, apžiūrėjus butą Lietavos g. 3-20 apskritai nebuvo rasti identifikavimui tinkantys pėdsakai, kas leidžia galvoti, kad kažin ar M. B. apžiūrinėjo, kas yra spintelėse. Vien tas faktas, kad M. B. apie mėnesį naudojosi butu, kuriame buvo paslėptos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, vargu ar yra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Iš kratos protokolo taip pat matyti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo padėtos visiškai atvirai arba taip, jog neįmanoma būtų jų nepastebėti. Be to, jeigu būtų žinojęs apie bute esančias medžiagas, M. B. galėjo iškart neatidaryti durų policijos darbuotojams, galėjo tas medžiagas išmesti ar paslėpti, tačiau jis į butą įsileido policijos darbuotojus, neatliko jokių veiksmų, jog atsikratytų tų medžiagų, radus tas medžiagas, jis į radinius reagavo ramiai ir iškart pareiškė, jog nežino, kas tai yra. Skunde taip pat nurodoma, kad faktas, jog nuteistojo organizme buvo rasti metamfetamino vartojimo pėdsakai, neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą, ar M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., ir neįrodo, kad M. B. žinojo apie pakabinamoje virtuvinėje spintelėje esančias psichotropines medžiagas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo M. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau - Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuteistojo M. B. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką įrodyta liudytojų parodymais ir objektyviais bylos duomenimis – 2011-11-30 kratos protokolu, kuriuo nustatyta, kad atlikus kratą M. B. nuomojamame bute Lietavos g. 3-20, Jonavoje, virtuvės pakabinamoje spintelėje rastas aliuminio folijos ryšulys, jo viduje polietileninis maišelis, kurio viduje yra medžiaga pagal kvapą primenanti narkotines medžiagas. Virtuvės pakabinamoje spintelėje dėžutėje su užrašu Humana rasti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos miltelių pavidalo medžiaga (b.l. 6-9), 2011-12-29 specialisto išvada Nr. 140-(7733)IS1-7745, kuria nustatyta, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš rudos spalvos plastikinio paketo, apvyniotos folijos skiaute yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 48,831 g, baltos spalvos medžiagos iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė yra 11,890 g (b.l. 25-28), bei 2012-12-20 specialisto išvada Nr. T-N 2353/11(01), kuria nustatyta, kad M. B. šlapime rasta pėdsakų metamfetamimo (b.l. 91).
Bylos medžiaga, nustatyta, kad M. B. buvo teisėtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdytojas ir naudotojas, ir jis žinojo, jog jo nuomojamame bute yra laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, jas norėjo laikyti ir šį savo sumanymą įgyvendino. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo M. B. parodymai ir kaltės dėl padaryto nusikaltimo neigimas pagrįstai vertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie prieštarauja objektyviais duomenimis nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog nurodytas medžiagas laikė nuteistasis M. B., yra grindžiama tik prielaida, kad tik jis galėjo laikyti rastąsias medžiagas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog būtent įrodymų visuma leidžia spręsti apie M. B. kaltę dėl LR BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Liudytojos Ž. S. teismui duotus parodymus, kuriais ji siekė prisiimti M. B. kaltę, apylinkės teismas pagrįstai laikė melagingais.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos Ž. S. suteiktos informacijos atmetimo motyvai pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra įtikinantys. Nors byloje nustatyta, kad tuo metu, kai M. B. buvo kalinamas Ispanijos Karalystėje, butu rūpinosi jo brolis, su kuriuo buto savininkas buvo pasirašęs atitinkamą sutartį ir kuris turėjo raktų komplektą, tačiau teismas net neapklausė kaltinamojo brolio, leidusio liudytojai gyventi M. B. nuomotame bute. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad iškviesti apklausai M. B. brolį nebuvo galimybės, nes jis atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą. Buto savininkas liudytojas R. B. teisme parodė, kad jo butą nuomojo būtent kaltinamasis M. B., su kuriuo 2011 m. spalio mėn. gale susitiko ir kaip buto nuomininkas sumokėjo pinigus už buto nuomą ir komunalines paslaugas, o Ž. S. jis niekada nematė. Pagrįstai teismas suabejojo ir teisme apklausto liudytojo A. Ž. parodymais, nurodžiusio, jog jis yra matęs Ž. S. toje laiptinėje, kurioje yra paminėtas butas, kadangi liudytojas, kaip pats nurodė, yra nuteistojo M. B. vaikystės draugas, todėl jis gali būti suinteresuotas liudyti draugo naudai ir taip padėti jam išvengti atsakomybės. Nors liudytoja M. B. motina V. D. teisme taip pat atsisakė duoti parodymus, tačiau ji ikiteisminiame tyrimo pareigūnams buvo parodžiusi, kad turėjo raktus nuo buto, kurį nuomojosi sūnus M. B., o jam būnant Ispanijoje iki 2011 m. spalio mėn. ateidavo į butą palaistyti gėlių, ji nenurodė, kad ten gyveno kitas asmuo. Teisme apklausta Ž. S. nurodė kitą buto numerį, kurį nuomojo, t. y. nurodė (duomenys neskelbtini), o narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos adresu (duomenys neskelbtini). Be to, teisme parodymus davęs liudytojas A. Ž. nurodė ją matęs tik daugiabučio namo laiptinėje, bet ne konkrečiame 20-ame bute. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. S. būtų nuomojusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jame teisėtai gyvenusi kitais civilinės teisės pagrindais. Be to, aplinkybė, kad kratos mestu rastas medžiagas galėjo palikti Ž. S., paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu, kas teismui pagrįstai suteikė pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų tikrumu.
Liudytoja Ž. S., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, jog intensyviai vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, ir kad, leidus nuteistojo broliui, maždaug du mėnesius gyveno M. B. nuomotame bute, kuriame paliko apie 100 g amfetamino ir apie 50 g taip vadinamos žolės. Šių medžiagų kurį laiką nepasigedo, nes ir be jų turėjo kuo svaigintis. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nelogiškas liudytojos paaiškinimas, jog svetimame bute asmeninių daiktų nepamiršusi, ji pamiršo ir paliko vieno mėnesio dozę, jos paliktų medžiagų vertė - 400 Lt jai asmeniškai yra didelė, tačiau jokių pretenzijų nei dėl šios pinigų sumos, nei dėl pačių narkotinių ir psichotropinių medžiagų praradimo ji niekam nereiškė. Apeliantas neigia šią teismo poziciją, tačiau tik deklaratyviai nurodo, kad ne visada sveiku protu galima paaiškinti vienus ar kitus nuo narkotikų priklausomo žmogaus poelgius.
Teismas nepatikėjo liudytojos Ž. S. parodymais apie tai, kad būtent ji bute paliko narkotines ir psichotropines medžiagas ir kad šios medžiagos yra jos. Ž. S. parodė, kad bute paliko žymiai didesnį psichotropinės medžiagos kiekį ir kitokią jos rūšį, negu buvo surasta kratos metu, t. y. paaiškino, jog per užmaršumą paliko 100 gramų amfetamino ir 50 gramų kanapių, kai tuo tarpu kratos metu pas M. B. buvo surasta ir paimta 48,831 gramai kanapių ir 11,890 gramų metamfetamino. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ne visi asmenys gali atskirti narkotines ir psichotropines medžiagas. Ž. S. nurodė, kad buvo priklausoma nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas vartojo kasdien, todėl galėjo žinoti, kokias medžiagas jį galimai vartojo ir paliko du mėnesius gyvendama bute. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad teisme ji nurodė paliktos narkotinės medžiagos kiekį, kuris sutapo atliktos kratos metu rastu narkotinės medžiagos kiekiu, o, nurodydama psichotropinės medžiagos kiekį, liudytoja galėjo pasakoti apie tai, kiek miltelių nusipirko, o ne grynosios medžiagos kiekį, kurį nustatė specialistai. Apelianto nurodyti argumentai neleidžia pagrįstai manyti, jog nebuvo pagrindo netikėti parodymais žmogaus, kuris prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jos nurodytos aplinkybės iš esmės nesutampa su tuo, kas buvo objektyviai nustatyta šioje baudžiamojoje byloje. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodoma versija byloje surinktais įrodymais nepagrįsta ir laikytina tik gynybine taktika siekiant išvengti M. B. gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Nepagrįstos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad M. B., jeigu būtų žinojęs apie bute esančias medžiagas, būtų neatidaręs durų policijos darbuotojams, būtų galėjęs tas medžiagas išmesti, paslėpti taip, kad jų niekas nebūtų radęs. Tai, kad įsileidęs policijos darbuotojus, M. B. neatliko jokių veiksmų ir, policijos pareigūnams suradus minėtas medžiagas, jis reagavo ramiai, nepatvirtina jo kaltės nebuvimo. Iš liudytojų V. L., J. A., O. Š. parodymų sprendžiama, kad butas buvo švarus, tvarkingas, dulkės nuvalytos, virtuvėje kratos metu pastebėti indai. Vadinasi, M. B., daugiau nei mėnesį laiko kasdien naudodamasis virtuve, tvarkydamas buitį, negalėjo nepastebėti virtuvės spintelėje kartu su maisto produktais ir indais padėto folijos ritinėlio ir šalia dėžutėje esančių baltos spalvos miltelių. Juo labiau, kad šios medžiagos buvo padėtos atvirai, o ne paslėptos. M. B., jau būdamas teistas už narkotinių medžiagų platinimą, turėjo patirties ir galėjo atskirti psichotropinę miltelinę medžiagą nuo trąšų bei atpažinti narkotinę augalinę medžiagą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad faktas, jog nuteistojo organizme buvo rasti metamfetamino vartojimo pėdsakai neturi jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą, ar M. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. Nors šis faktas, kaip skunde teisingai nurodo apeliantas, neįrodo, kad M. B. žinojo apie pakabinamoje virtuvinėje spintelėje esančias psichotropines medžiagas, tačiau, į šią aplinkybę, kaip ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad nuteistasis jau anksčiau buvo teistas už neteisėtą disponavimą psichotropine medžiaga – metamfetaminu, ir į tai, kad nusikaltimą nuteistasis padarė jo lygtinio paleidimo metu, pagrįstai yra atsižvelgiama ir vertinama visų įrodymų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.