- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2-110/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Nirguna“
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3006-273/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hoptrans holding“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Nirguna“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Hoptrans holding“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Nirguna“. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovas pasirašė keturias paskolos sutartis, kurių 3.2 punktu UAB ,,Nirguna“ įsipareigojo grąžinant paskolas sumokėti 6 arba 9 procentus metinių palūkanų. Taip pat visų sutarčių 3.4 punktas numatė, kad atsakovui laiku negrąžinus paskolų ir nesumokėjus palūkanų, pastaroji bendrovė įsipareigoja pareiškėjui mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaujantis paskolų sutarčių nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai ir laiku negrąžino suteiktų paskolų, palūkanų ir delspinigių 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas ieškovui skolingas 524 200,53 Lt. Bankroto administratoriumi ieškovas prašė paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodė, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius. Atsakovo skola bankui 2011 m. rugsėjo 28 d. sudarė 621 623, 00 Lt negrąžinto kredito. Atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą, nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą dėl skolos atsakovui kildina iš 2009 m. gegužės 20 d. ir 2009 m. lapkričio 2 d. paskolų sutarčių kurioms terminas yra pasibaigęs. Iš finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad UAB ,,Nirguna“ turto vertė 2011 m. rugpjūčio 31 d., sudarė 2 920 203 Lt, iš kurio 2 578 676 Lt sudaro ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas - 341 527 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 833 222 Lt, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 573 477,56 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės nuostoliai 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 192 638 Lt, o iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, bei iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Nirguna“ yra įkeitusi turimą nekilnojamąjį turtą tai yra pastatus bei žemės sklypus, esančius Čečetų k., Kazlų Rūdos sen. AB DnB NORD bankui pagal 2009 m. birželio 3 d. kreditavimo sutartimi Nr. K2500-2009-SAD1 prisiimtas prievoles. Ilgalaikis kreditas buvo skirtas šio įkeisto bankui nekilnojamojo turto įsigijimui finansuoti. Kaip matyti iš kreditavimo sutarties Nr. K2500-2009-SAD1, galutinis kredito grąžinimo terminas- 2013 m. balandžio 30 d. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas pareiškėjo UAB „Hoptrans holding“ 524 200,53 Lt dydžio skolos nėra įtraukęs į pradelstų įsiskolinimų sąrašą, tačiau, jeigu vertinti tiek ieškovo, tiek ir kitų kreditorių bendrą skolą, kuri sudarytų 1 097 678,53 Lt, matyti, kad pradelstos skolos neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto (2 920 203 Lt) vertės ir kad įmonė yra moki. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Nirguna“ turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, todėl nėra pagrindo bankroto bylai iškelti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Hoptrans holding“ prašo panaikinti šią teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nirguna“ patenkinti, iškelti bankroto bylą UAB „Nirguna“, UAB „Nirguna“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
Iš atsakovo 2011 metų rugpjūčio mėnesio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos atsakovas turi 55 826 Lt pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, įmonės įsiskolinimai, lyginant su praeitais metais, darbuotojams auga. Akivaizdu, kad UAB „Nirguna“ bylos nagrinėjimo metu turi ne laikinų finansinių sunkumų, bet nuolatinio pobūdžio įsiskolinimų darbuotojams, kurių nepajėgia laiku įvykdyti. Ieškovui kilo būtinybė įrodyti faktą, kad atsakovas jokios komercinės ūkinės veiklos realiai nevykdo. Ieškovo prašymu antstolis dvi darbo dienas iš eilės - 2011 metų spalio 27 ir 28 dienomis, darbo laiku buvo nuvykęs į UAB „Nirguna“ gamybines patalpas, esančias Cečetų kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Kaip matosi iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, visos gamybinės patalpos buvo tuščios, patalpose išjungta elektra, nėra administracijos darbuotojų, patalpose esanti gamybos įranga tuščia ir neveikianti, patalpose nėra jokių produkcijos atsargų, likęs nedidelis kiekis nerealizuotos produkcijos supuvęs. Iš konstatuotų aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Nirguna“ jokios realios veiklos, iš kurios galėtų padengti susikaupusius įsiskolinimus, nevykdo, o realiai nevykdydama savo pagrindinės veiklos neturi jokių galimybių padengti skolas. Ieškovui atsakovo atsiliepimas į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteiktas 2011 metų spalio 15 d. Susipažinus su pateiktu atsiliepimu, ieškovas, siekdamas paneigti tikrovės neatitinkančius atsakovo teiginiu apie komercinės ūkinės veiklos vykdymą - kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Per keturias dienas (iki bylos išnagrinėjimo 2011 m. spalio 19 d. ) antstolis faktinių aplinkybių konstatuoti nesuspėjo, todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo neturėjo, jo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 3 dalimi, ieškovas naujus įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo jį prijungti prie bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Nirguna“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo paskirti ieškovui UAB „Hoptrans holding“ maksimalią 20.000 Lt baudą atsakovui UAB „Nirguna“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstai reiškiant atskirąjį skundą dėl 2011 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nutarties. Atsiliepimui pagrįsti nurodomos šios aplinkybės:
Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė naujausius finansinius dokumentus, patvirtinančius įmonės finansinę padėtį 2011 m. rugpjūčio 31 d. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pradelsti atsakovo UAB „Nirguna“ įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas klaidingai teismui nurodė paskolų sutarčių, iš kurių kildina skolą, grąžinimo terminus bei pateikė ne visus su skola susijusius duomenis (nepateikti paskolų sutarčių priedai su pratęstais terminais), tokiu būdu, atsakovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai bei neteisėtai, reikalaudamas iš atsakovo dar nepasibaigusiu prievolių įvykdymo. Savo ruožtu, ieškovas nelaikytinas įmonės kreditoriumi, galinčiu kreiptis i teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Pažymėtina, jog atskirajame skunde ieškovas nebepasisako dėl atsakovo pradelstos skolos pagrįstumo. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas yra skolingas savo darbuotojams 55 826 Lt, tačiau atsakovo darbuotojai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl ši aplinkybė negali būti savarankiškas pagrindas bankroto bylai iškelti, kai bankroto bylos iškėlimą inicijuoja ne įmonės skolininkės darbuotojas, o kitas kreditorius. Ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, todėl apskritai negali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Be to, ieškovas, pateikdamas naujus įrodymus, iš esmės siekia papildyti pateikto ieškinio argumentus, kadangi ieškovas dar teikdamas ieškinį, jame nurodė, jog UAB „Nirguna“ pareiškimo padavimo dieną faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, todėl yra didelė tikimybė, kad bendrovė neatsiskaitys su Kreditoriumi. Dėl šios priežasties, ieškovas savo teiginiams pagrįsti turėjo galimybę pateikti rašytinius įrodymus anksčiau. Ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės į atsakovą, piktnaudžiavo įstatyme nustatytomis byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis ir nesąžiningai pareiškė ne tik ieškinį, bet ir pateikė atskirąjį skundą. Tokiu būdu ieškovas siekė, jog atsakovui būtų padarytas neigiamas ir galbūt nepataisomas poveikis atsakovo reputacijai bei pelningumui, ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas ir su juo susiję asmenys visais būdais siekia, kad būtų paskirtas jų pasirinktas bankroto administratorius, o šis, neatskleisdamas teismui žinomų aplinkybių apie sąsajas su UAB „Hoptrans holding“ ir su juo susijusiais asmenimis, neatskleisdamas ne vienerius metus besitęsiantį bendradarbiavimą su UAB „Hoptrans holding“, pateikė teismui melagingą deklaraciją, jog administratorius atitinka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, o tuo pačiu bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatas. Dėl šių aplinkybių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ negali tinkamai, objektyviai, nešališkai vykdyti atsakovo bankroto procedūrų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu, prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti UAB „Hoptrans holding“ prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nirguna“. Pažymi, kad atsakovas nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. tinkamai ir laiku nebevykdo įsipareigojimų bankui. 2011 m. lapkričio 18 d. atsakovo pradelstas įsiskolinimas pagal 2009 m. birželio 3 d. sudarytą Kreditavimo sutartį sudarė 60 447,36 Lt negrąžinto kredito, 2 738,56 Lt nesumokėtų palūkanų bei 24,65 Lt delspinigių.
Ieškovas UAB „Hoptrans holding“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujai paaiškėjusius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas jokios veiklos nevykdo, didėja atsakovo skolos tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dviem argumentais, t.y., pirma, kad atsakovas neatsiskaito su darbuotojais ir, antra, kad atsakovas nebevykdo veiklos.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai teigiama atsiliepime į atskirąjį skundą, ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kokie asmenys yra laikomi įmonės kreditoriais, turinčiais teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievolę darbo užmokesčio nemokėjimo atveju - tai įmonės darbuotojai (ar įpėdiniai). Kadangi atsakovo darbuotojai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl nagrinėjamu atveju būtina sąlyga bankroto bylai iškelti yra įmonės nemokumo konstatavimas (IBI 9 str. 5 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.
Nagrinėjamu atveju tokios vienareikšmiškos išvados padaryti negalima, nes iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų akivaizdu, jog UAB ,,Nirguna“ turto vertė 2011 m. rugpjūčio 31 d., sudarė 2 920 203 Lt, iš kurio 2 578 676 Lt sudaro ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas - 341 527 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė- 833 222 Lt (1 t., 174-175 b. l.). Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 573 477,56 Lt. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės nuostoliai 2011 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 192 638 Lt, ir, lyginant juos su 2010 m. patirtais nuostoliais, kai buvo patirta 464 460 Lt, sumažėjo. AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė duomenis, jog pradelsti įsipareigojimai šiam kreditoriui sudaro 60 447,36 Lt negrąžinto kredito, 2 738,56 Lt nesumokėtų palūkanų bei 24,65 Lt delspinigių. Tačiau net įvertinus šią atsakovo skolą bankui, o taip pat laikant, jog įsipareigojimai ieškovui (524 200,53 Lt) yra pradelsti, nėra pagrindo teigti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kad įmonė yra moki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Kita vertus, įvertinus ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo finansine padėtimi, akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis spėriai blogėja (didėja skola bankui, valstybei, darbuotojams). Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su veiklos nevykdymu, pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, jog jau ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas nurodė (faktą, kad veiklos nevykdymo klausimas buvo keliamas atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta ir atsakovas), jog atsakovas nevykdo veiklos. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovo argumento nepasisakė, netyrė, ar atsakovas vykdo veiklą ir, jei nevykdo, kokią įtaką tai gali turėti įmonės mokumui. Atsisakius iškelti bankroto bylą įmonei nevykdant veiklos, užprogramuojama tokia situacija, kai atsakovo skolos kreditoriams gali didėti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka vien konstatuoti, jog formaliai įmonė yra moki ir vien tuo pagrindu atsisakyti kelti bankroto bylą. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Nirguna“ klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.