Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1000-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
1S-1000-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25816-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika, Evaldas Gražys
Nuteistasis
I. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1000-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25816-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. (toliau – prokuroras) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. LK-207 taikyti nuteistajam I. T. (I. T., toliau – I. T.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo patvirtintas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. lapkričio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-207 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam I. T., kam pritarė ir Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui prokuroras prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

4.1. Prokuroro teigimu, I. T. teistas net penkiolika kartų už sukčiavimą, vagystes, plėšimus bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jo daromi nusikaltimai – tyčiniai, o paleistas į laisvę jis ir vėl greitai nusikalsta. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygas I. T. pažeidė, vėl nusikalto. Šių aplinkybių visuma, pasak prokuroro, rodo, kad jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, yra linkusi nusikalsti asmenybė. Itin didelis teistumų skaičius rodo I. T. abejingumą teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžią nepagarbą kitam žmogui, visuomenei ir yra didelio pavojingumo, todėl jo pataisos procesas įmanomas tik bausmę atliekant pataisos namuose. Juo labiau, kad ir pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo du kartus baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negaliojančios, tačiau jų egzistavimas neigiamai charakterizuoja I. T. ir kelia pagrįstas abejones, jog paleistas į laisvę jis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų, kai tvarką jis pažeidinėja ir laisvės atėmimo vietoje.

4.2. Skundu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis neprisipažino, iki šiol savo elgesį pateisina, jį lygindamas su kitų nusikaltimais, todėl šiuo atveju nuteistojo mąstymas ir elgesys koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė ir nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. T., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo I. T. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 52 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.2. Ir nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos jau yra pakankama, tačiau, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, sprendžiant, kad paleistas lygtinai I. T. savo tikslų sugebės siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nėra pakankamo pagrindo.

7. Pritariant prokuroro skundo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriama eilė I. T. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai, ankstesnis narkotinių medžiagų vartojimas, socialinių bei prognostinių įgūdžių stoka, neabejotinai galinčių paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Būtent šių aplinkybių tinkamas įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų, sprendžiant iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas tinkamai nevertino, kas neabejotinai lėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą. Teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo vis tik nėra.

8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas I. T. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, o tai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines I. T. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo skirtos tiek švelnesnės, nei terminuoto laisvės atėmimo, bausmės (areštas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, ir vėl nusikalto, kas visumoje rodo, jog nuteistasis laikas nuo laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamu elgesiu, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

8.1. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir šioje I. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusikaltimais, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šiuo metu I. T. kritiškai nevertina nei savo nusikalstamų veiksmų, nei jais sukeltų pasekmių, o tai jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog koreguoti savo elgesio išimtinai teigiama linkme nuteistasis nesistengia.

8.2. Nors ankstesni nuteistojo teistumai negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą I. T., tačiau, tiek kiek jie atskleidžia I. T. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami. Juo labiau, jog ankstesni I. T. nusikalstami veiksmai priskiriami pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, dėl ko jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas.

9. Sutinkant su prokuroro skundo motyvais atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. T. nusikalstami veiksmai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje, kas neabejotinai formuoja saugaus I. T. gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Ir vis tik, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus nuteistais paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės, ši įtaka buvo vienas iš nuteistojo nusikalstamo elgesio veiksnių, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog I. T. lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, o tai neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį šiam būnant laisvėje lygtinio paleidimo atveju. Šią išvadą betarpiškai sustiprina ir I. T. mąstymas. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis supranta turintis problemų, tačiau jų vertinime yra prieštaravimų, jis jaučia poreikį spręsti problemas, tačiau vis dar apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nors ir yra išsikėlęs ilgalaikius realistiškus tikslus, tačiau stokoja jų įgyvendinimo žingsnių, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje I. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis vis dar nėra pakankamai stipri asmenybė, gebėsianti tinkamai pasirinkti savo draugų ratą ir daugiau nebenusikalsti. Juo labiau, kai dar 2016 m. liepos 1 d. I. T. buvo baustas drausmine tvarka už bendravimą su drausmės grupėje ar KTP esančiais nuteistaisiais.

10. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas I. T. finansinis nestabilumas bei ribotos jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nuteistasis yra įgijęs vos 10 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi 11-oje klasėje, turi tinkuotojo ir elektromonterio specialybes, tačiau jas nuteistasis įgijo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dar (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Įvertinus tai, jog naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė niekur nedirbdamas ir nesimokydamas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog specialybių įgijimas I. T. nuo nusikalstamo elgesio nestabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog jų egzistavimas galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Motyvuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo darbo patirtis laisvėje yra menka, vos apie 3 (trejus) metus, būdamas laisvėje jis dirbdavo tik epizodiškai ir tik nekvalifikuotą darbą, nuolatinio pajamų šaltinio iš esmės neturėjo. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad jokių pastangų siekdamas užsitikrinti savo finansinį stabilumą laisvėje nuteistasis nedėjo praeityje, nededa ir šiuo metu, o tai, atsižvelgiant į nuteistojo atžvilgiu teismo priteistus civilinius ieškinius bei jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistasis yra vartojęs heroiną, tačiau, paties I. T. teigimu, narkotinių/psichotropinių medžiagų jis nevartoja nuo 2015 metų. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys, susijęs su narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimu, nefiksuotas, už narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimą drausmine tvarka jis baustas nebuvo, tačiau, teigti, jog šis veiksnys, neabejotinai neigiamai charakterizuojantis ir ypatingai neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui darantis veiksnys, šioje proceso stadijoje jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą visų pirma pastebėtina, kad pirmasis nuteistojo teistumas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, siejamas dar su 2006 metais. Nuo to laiko nuteistasis ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimas yra neabejotinai apsunkintas, tačiau, išėjęs iš pataisos įstaigos, jis grįždavo prie šio neigiamo įpročio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo I. T. nedarė, šio neigiamo įpročio pasekmių tinkamai nevertino, nesistengė pasitaisyti. Socialinės reabilitacijos programų, padėsiančių atsisakyti narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo, būdamas pataisos namuose, I. T., sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, taip pat nelankė, kas visumoje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo noras lygtinio paleidimo atveju apsigyventi reabilitacinėje bendruomenėje „N. G.“ yra labiau sąlygotas ne sąžiningo ir nuoširdaus nuteistojo suvokimo, turint problemų dėl neteisėto narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo, bet jo noro būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Tokiu būdu, vien tik nuteistojo ketinimas lygtinio paleidimo atveju apsigyventi reabilitacinėje bendruomenėje „N. G.“ nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui.

12. Netaikant lygtinio paleidimo I. T., pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 52 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau, statinių balų suma tesiekia 20, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija vis dar galima ir turi būti įgyvendinama pataisos namuose, nuteistojo atžvilgiu taikant įvairaus pobūdžio socialinės reabilitacijos programas, padėsiančias I. T. tiek integruotis į visuomenę jo lygtinio paleidimo atveju, tiek ir jam suvokiant savo turimas problemas ir atrandant konstruktyvius būdus toms problemoms spręsti. Darant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę I. T. už netinkamą savo elgesį buvo du kartus baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda jam buvo paskirta dar 2016 m. spalio 20 d., kas aukščiau aptartų duomenų visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog tinkama nuteistojo elgesio korekcija stebima vos kiek daugiau nei du metus. Toks laikotarpis, įvertinus I. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, nelaikytinas pakankamu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir tolesnei jo elgesio korekcijai šiam būnant laisvėje, juo labiau, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas tik vieną kartą – 2018 m. rugsėjo 19 d.

13. Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į aukščiau aptartą aktualią I. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė apylinkės teismas, vis dar nepakanka išvadai, jog I. T. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis naikintina, dėl skundo priimant naują sprendimą – nepatvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. LK-207 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nepatvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. LK-207 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysAlgirdas Remeika