Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant atsakovei S. S., trečiojo asmens D. S. atstovei advokatei E. M. Š. išnagrinėjo ieškovo Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0022-657/2008 pagal ieškovo Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovei S. S., tretiesiems asmenims Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. P., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, P. S., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, D. S. dėl vienašalio sandorio - pareiškimo priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas, atmesdamas ieškinį klaidingai įvertino kuo būtent pasireiškė suklydimas priimant palikimą. Suklysta buvo ne dėl to ar priimti visą palikimą ar jo dalį, o dėl palikimo priėmimo būdo. Šiuo atveju suklydimas pasireiškė tuo, jog iš esmės nežinant paveldimo turto sudėties (paveldimo turto ir skolų santykio) buvo neteisingai suvokiamas sandorio turinys. Nebuvo suvokta kokio dydžio turtiniai įsipareigojimai gali tekti nepilnamečiam paveldėtojui. Įstatyminiai atstovei ir nepilnamečiam paveldėtojui nežinant apie įstatyminę galimybę pasirinkti palikimo priėmimo būdus ir jų sukeliamas skirtingas teisines pasekmes, negalėjo būti teisingai išreikšta jų valia. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik pagal jį sudariusio asmens ieškinį, tačiau asmuo, kuris teigia sudarydamas sandorį suklydęs, šioje byloje yra atsakovė S. S.. Teismas neįvertino, kad S. S. sudarydama sandorį veikė ne savo interesais, o nepilnamečio sūnaus interesais ir jo vardu. Būdama nepilnamečio įstatymine atstove, ji negali pati ginčyti savo sudaryto vienašalio sandorio. Teismo išvada, kad byloje nėra viešojo intereso nepagrįsta. Viešasis interesas šioje byloje pasireiškia būtinumu užtikrinti, kad nepilnamečiui nebūtų užkrauta našta atsakyti už tėvo, kurio turtą jis paveldėjo, skolas ir savo asmeniniu turtu. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas negalėjo iš viešąjį interesą ginančios Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui D. S., nes jos atžvilgiu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, o ji taip pat nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų.

Tačiau trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. CPK 92 straipsnis garantuoja trečiajam asmeniui teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ieškovo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens D. S. atstovė apeliacinį skundą taip pat palaikė.

Patikrinęs teisinius ir faktinius apeliacinio skundo pagrindus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas.

Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Įvertinusi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, bei atsižvelgdama į CPK numatytus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, kurie įpareigoja teismą nagrinėjant šios kategorijos bylas būti aktyviam, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepilnamečių teisių ir interesų gynimas yra viešasis interesas.

Pripažinusi, kad šioje byloje viešasis interesas yra, teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu ne tik pagal asmens, sudariusio šį sandorį, bet ir prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį.

Teismas taip pat akcentuoja, jog paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (CK 5.50 straipsnis). Taigi, palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo pagrindu atsiranda įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 str. 1 d.; 5.50 str.), todėl šis sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu (niekiniu) arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais.

Atsižvelgdama į tai, jog byloje ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d.) ir įvertinti ar nepilnamečio P. S. 2006 m. vasario 14 d. pareiškimas apie palikimo priėmimą, paduotas notarui, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (T.II, 8 b.l.). CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Imperatyvi įstatymo norma reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi.

Kaip jau minėta, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Šio principo turinys atskleidžiamas kitose CK normose, tarp jų CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įpareigojančiame nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Kadangi CK 5.52 straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tai siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra privaloma sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Kartu CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas vertintinas ir kaip speciali norma CK 2.8 straipsnio 1 dalies, suteikiančios nepilnamečiui nuo keturiolikos metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, pačiam sudaryti sandorius savo vardu, atžvilgiu. Įvertinusi CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinį bei to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tėvų be teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu sudarytas palikimo priėmimo sandoris yra nuginčijamas, teisėjų kolegija akcentuoja, kad 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi tuo aspektu, jog sandorį dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu gali sudaryti tik jo tėvai, o ne pats nepilnametis, neatsižvelgiant į tai, jog jam palikimo priėmimo metu yra daugiau kaip keturiolika metų. Tokią išvadą patvirtina ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis, kuria nepilnamečio P. S. mamai S. S., o ne jam pačiam, buvo išduotas leidimas P. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį, po tėvo mirties (T.I, 4 b.l.).

Kaip matyti iš nepilnamečio P. S. 2006 m. vasario 14 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą, paduoto notarui, jį pateikė pats nepilnametis, o jo mama (S. S.) tik sutiko, kad nepilnametis sudarytų palikimo priėmimo sandorį (T.II, 8 b.l.). Paties nepilnamečio sudarytas sandoris priimti palikimą prieštarauja imperatyviai CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, kad tokį sandorį gali sudaryti tik jo tėvai, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo ginčijamą sandorį laikyti niekiniu ir ieškinį patenkinti, todėl apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.

Pripažinusi, kad ginčijamas sandoris laikytinas niekiniu, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nebeturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą materialinių teisinių reikalavimų dalyje, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Laikyti niekiniu ir negaliojančiu vienašalį sandorį - nepilnamečio P. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 2006 m. vasario 14 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą, paduotą Jonavos rajono notarų biuro notarei V. P. (Registro Nr.1-1389) ir kurio sudarymui sutikimą davė įstatyminė atstovė S. S. (a/k (duomenys neskelbtini)