Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1857-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e1-1857-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15295-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1857-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15295-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R., 2020 m. balandžio 20 d., apie 08.37 val., Giedraičių g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad jo vardu nėra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis jam teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje. 2020 m. balandžio 19 d. jis buvo namuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Apie 21.00 val. nuėjo miegoti. Jis atsikėlė 07.00 val. Jo savijauta buvo gera. Iš ryto alkoholio nevartojo. Jam reikėjo važiuoti darbo reikalais. Apie 08.00 val. jis įsėdo į automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį jis įsigijo 2020 m. balandžio 17 d., tačiau jis nespėjo priregistruoti automobilio savo vardu. Jam važiuojant antra juosta Lvovo gatve, Vilniuje, jam reikėjo pasukti į kairę pusę. Jis įjungė kairės pusės posūkį ir laukė kol galės pasukti į kairę pusę. Staiga per jo vairuojamo automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoną perbraukė kitas automobilis. Jis pamatė, kad tai Volvo automobilis. Po įvykusio eismo įvykio jie kartu su Volvo automobilio vairuotoju pavažiavo iki Giedraičių gatvės, kad užpildytų eismo įvykio deklaraciją. Jiems bendraujant Volvo automobilio vairuotojas jam pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus. Jie laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip. Policijos pareigūnas jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba. Jis sutiko. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,74 prom. girtumas, antru 2,83 prom. girtumas. Jis labai gailisi dėl savo tokio elgesio (b. l. 58).

Be D. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų T. Z. ir V. P. parodymais (b. l. 38, 42), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 13), alkotesterio rodmenimis (b. l. 10-11), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 4,5), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 16-18), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 19), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. K. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 22) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. R., 2020 m. balandžio 20 d., apie 08.37 val., Giedraičių g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus D. R. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, sutinka su siūlomos bausmės dydžiu ir rūšimi (b. l. 73-75).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę D. R., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. R. – Lietuvos Respublikoje neteistas, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis 2018 m. gegužės 24 d. buvo teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 65), administracine tvarka iki pastarojo įvykio baustas vieną kartą, vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. D. R. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,74 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,74 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo – nuo 2020 m. balandžio 20 d.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo D. R. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (V. P., kuris tiek VĮ „Regitra“ pažymoje, tiek Ieškomos registruotos kelių transporto priemonės išraše nurodomas kaip transporto priemonės savininkas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilį „Fiat Doblo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. L.). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 926 eurų sumai be PVM. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. R. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be PVM mokesčio, t.y. 926 Eur.

Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio raštas, dėl išlaidų, patirtų už automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą 2020 m. balandžio 20 d. ir saugojimą iki 2020 m. gegužės 6 d. (b. l. 30). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, patirtos dėl daiktų laikymo ar persiuntimo. Už D. R. vairuoto automobilio nuvežimą bei jo saugojimą aukščiau nurodytu laikotarpiu susidarė 52,03 Eur išlaidos, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, byloje saugomas paimtas dokumentas – kaltinamojo D. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. R. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 926 Eur (devynis šimtus dvidešimt šešis eurus).

D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. R. prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kartu su baudžiamojo įsakymo nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš D. R. 52,03 Eur (penkiasdešimt du eurus ir tris centus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią banke AB SEB bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę).

Išaiškinti D. R., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dviejų mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė