- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- I-671-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00139-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,
2017 m. vasario 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 450 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 450 eurų neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2015-10-15 iki 2015-10-28 ir nuo 2015-11-19 iki 2015-11-27 (b. l. 4-6).
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kamerose Nr. 23 ir Nr. 32 buvo drėgna, užsidėjęs pelėsis, tamsu. Pažymi, kad į kamerą nepatekdavo natūrali šviesa, nes kamera buvo pusrūsyje. Sanitarinis mazgas toje pačioje patalpoje, atskirtas tik sienele, todėl sklido nemalonus kvapas, gamtinius reikalus atlikdavo kitų kalinių akivaizdoje. Tvirtina, jog tokiu būdu buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, todėl patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas prašė tenkinti jo skundą. Papildomai nurodė, kad dėl drėgnų kamerų jam skaudėjo sąnariai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 28-32) nurodo, jog Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2015-10-16 iki 2015-10-29 ir nuo 2015-11-19 iki 2015-11-27. Pareiškėjo laikymo areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko 8 paras, neatitikimas siekė tik 5 kv. cm. ploto. Teigia, kad tokių nežymių ploto neatitikimų praktiškai neįmanoma pajusti, tai nesukelia papildomų nepatogumų.
Pažymi, kad Pareiškėjas aktyviai dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, todėl dalį laiko areštinės kameroje nebūdavo. Laikomi asmenys būdavo išvedami pasivaikščioti, todėl kitiems likdavo daugiau kameros ploto.
1999 metais atlikta Klaipėdos AVPK areštinės I-ojo padalinio I-sios dalies rekonstrukcija, o 2005 metais atlikta areštinės 2-ios dalies rekonstrukcija. Rekonstrukcijos projektas atliktas vadovaujantis HN 37:2002 reikalavimais, areštinė pripažinta tinkama eksploatacijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, drėgmės ir kitų nepriimtinų sąlygų yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Klaipėdos AVPK areštinės (Jūros g. 1) patikrinimus. Patikrinimai atlikti ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 23, Nr. 32. Patikrinimo aktais (2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr. K3-472) konstatuota, kad pažeidimų nėra.
Nurodo, jog sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvaromis, jie įrengti kamerų kampuose, todėl, atidarius stebėjimo langelį ar duris, dėl susidarančio smailaus kampo nėra galimybės matyti asmenį, atliekantį gamtinius reikalus. Galiojantys teisės aktai nenustatė reikalavimo, kad tualetas būtų sandariai uždarytas nuo gyvenamosios patalpos.
Iš policijos areštinėje registruojamų įvykių registro (policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulis) V. Š. medicininėje kortelėje esančių įrašų žinoma, kad jis 2015 m. lapkričio 21 d. ir 23 d. kreipėsi į bendruomenės slaugytoją dėl danties skausmo, tačiau tai visiškai nesusiję su patalpų oro temperatūra.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nors nebuvo užtikrinta Pareiškėjui minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, kad ši neatitiktis buvo ypatingai nežymi ir neintensyvi, kad byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjui dėl to būtų kilusios neigiamos pasekmės, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Pareiškėjas buvo laikomas areštinėje blogesnėmis sąlygomis nei kiti sulaikyti asmenys, prašo pripažinti Pareiškėjo pažeistą teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Stasys Skersys teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus motyvus.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, Pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiais nuo 2015-10-16 iki 2015-10-29 ir nuo 2015-11-19 iki 2015-11-27, atlyginimo priteisimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, psl. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2017-01-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Pareiškėjas areštinėje periodiškai buvo laikomas: 1) nuo 2015-10-16 iki 2015-10-29 (kamera Nr. 32, 3 asmenys, kameros plotas 20,14 kv. m., san. mazgas 1,2 kv. m., 1 asmeniui teko 6,31 kv. m.) ir nuo 2015-11-19 iki 2015-11-27 (kamera Nr. 23, 3 asmenys, kameros plotas 16,07 kv. m., san. mazgas 1,2 kv. m., 1 asmeniui teko 4,95 kv. m. (teko 4,956, t. y. 4,96 kv. m.) (b.l. 33). Iš Pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje 21 paros teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko 8 paras. Pažymėtina, jog šis neatitikimas buvo 4 kv. cm., šis pažeidimas buvo ypač nežymus.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. HN 37:2009 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerose buvo šalta ir drėgna bei nebuvo tinkamo kamerų apšvietimo. Pareiškėjas apie jo nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas Pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Klaipėdos AVPK areštinės (Jūros g. 1) patikrinimus (b.l.35-38 ir 39-41), patikrinimai atlikti ir Pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 23 ir Nr. 32. Patikrinimo aktais (2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr. K3-472) konstatuota, kad:
„areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija; oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 37: 2009, 24 punkto reikalavimus; nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, pelėsio nėra; kamerose yra skaidraus stiklo langai. Langai atidaromi. Taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų. Kadangi natūralios ir dirbtinės apšvietos sistemų pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus šios neatitiktys nevertintos kaip pažeidimai.”
2015-04-13 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimo akte Nr. K3-98 konstatavo, kad kito asmens skunde nurodytos aplinkybės, jog kameroje Nr. 23 šalta, drėgna, kamerų sienos apipelėjusios ir kt. nepasitvirtino.
Policijos areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužinys, pagalvė, antklodė) bei lovos skalbiniais. Duomenys apie čiužinių ir skalbinių būklę fiksuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose 2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr.K3-472, pažeidimų nenustatyta.
2015-10-08 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatavo, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja higienos normos HN 37: 2009 20 punkto nuostata. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir nurodytų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog kamerose laikantis šio reikalavimo ir yra įrengti sanitariniai mazgai, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti išskirtinių sąlygų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai, nei nurodyta HN 37:2009. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką. Į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką; turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).
Nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų įrengimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus, pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl drėgnų kamerų jam skaudėjo sąnarius. Iš policijos areštinėje registruojamų įvykių registro (policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulis) V. Š. medicininėje kortelėje esančių įrašų matyti, kad jis 2015 m. lapkričio 21 d. ir 23 d. kreipėsi į bendruomenės slaugytoją dėl danties skausmo, tačiau tai visiškai nesusiję su patalpų oro temperatūra. Pareiškėjas dėl sąnarių skausmo ir slogos į bendruomenės slaugytoją kreipėsi 2016-04-06, t. y. vėlesniais metais nei prašo priteisti žalos atlyginimą, todėl teismas šio Pareiškėjo nusiskundimo detaliau neaptaria.
Konstatuotina, jog nurodytais aspektais Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs.
Byloje nenustatyta, jog Klaipėdos AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeminti Pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Neįrodyta, kad Pareiškėjo laikymas kamerose, kuriose jam teko mažesnis nei 5 kv. m gyvenamasis plotas (kaip jau nurodyta, 8 paras trūko tik 4 kv. cm. ploto), būtų sukėlęs kokius nors praradimus, tame tarpe sveikatos sutrikimą. Tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai, nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis Pareiškėjo orumą ar prilyginamas kankinimams Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, šiuo atveju vis tiek buvo pažeista Pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti Pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjas, nurodydamas patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą – nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, valstybės išlaidas, susijusias su valstybės apsauga nuo karinių intervencijų, ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo nežymų pobūdį, mastą, trumpą trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad Pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi būti įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaryto pažeidimo konstatavimas, jog Pareiškėjas neteisėtai buvo laikomas kameroje, kuri neatitiko nustatytų minimalaus ploto reikalavimų, vertintinas kaip pakankama satisfakcija ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais Pareiškėjui nepriteistinas. Būtent tokia teisminė praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas.
Atmesti pareiškėjo V. Š. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.