- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- AN2-77-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00084-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- J. D.
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiajam specialistui Aidui Jakimavičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Laurio Martišiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Aido Jakimavičiaus 2017 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) J. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 291 straipsnio 4 dalį bauda 200 Eur su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu, už tai, kad jis 2017 m. gegužės 30 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) ežere, iš valties žvejojo draudžiamu būdu bei draudžiamu tinkliniu mėgėjiškos žūklės įrankiu – statomu tinklu ir sugavo 2,86 kg raudžių, 0,95 kg kuojų, 0,61 kg ešerių ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.1 ir 11.2 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nutarimą J. D. skundė Utenos rajono apylinkės teismui, prašė jį panaikinti bei jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. nutarimu J. D. skundą tenkino – panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) teiseną, pradėta J. D. pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį nutraukė, motyvuodamas tuo, jog nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
4. Institucija skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Nutarimą palikti galioti ir J. D. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažeidė procesines teisės normas, vienos iš šalių teisę į teisingą teismą ir objektyvų procesą – pažeidė įstatyme nustatytą terminą atsiliepimui pateikti bei teismo šaukimo išsiuntimo/įteikimo terminus, neišsiuntė teismo šaukimo administracinio nusižengimo bylos tyrimą atlikusiam pareigūnui, taip pat į teismo posėdį neiškvietė kitų asmenų, turinčių žinių, reikšmingų nagrinėjamai bylai, netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, kas Institucijos manymu, turėjo įtakos nepagrįstam teismo nutarimo priėmimui. Taip pat skunde vardijami procedūriniai pažeidimai, susiję su informacijos apie bylą suvedimu į Teismų informacinę sistemą EPP – netinkamai suvesti šaukimų išsiuntimo duomenys, į sistemą įvestas asmuo, nesusijęs su bylos nagrinėjimu ir kt., kurie, Institucijos manymu, neatitinka tikrovės ir dėl to galimai bylos informacija, asmens duomenys tapo matomi nesusijusiems su byla asmenims.
4.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 569 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, ANK 594 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 6 dalies nuostatas dėl tyrimo veiksmų įforminimo. Nurodo, kad byloje esanti vaizdo medžiaga, priešingai nei nusprendė apylinkės teismas, turėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje. Nurodo, kad vaizdo medžiaga atitinka ANK 569 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nes patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat vaizdo įrašai yra autentiški ir padaryti teisėtai – įgaliotų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, darbo metu vykdžiusių tarnybines pareigas su tarnybinėmis techninėmis priemonėmis. Teigia, jog nagrinėjamu atveju, iš karto po administracinio nusižengimo nustatymo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl tyrimo veiksmų protokolas papildomai nebuvo rašomas. Tyrimo veiksmų atlikimo metu buvo fotografuojama, filmuojama, daromas vaizdo įrašas, apie tai yra nurodyta administracinio nusižengimo protokole, taip pat byloje yra surašyti du papildomi protokolai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas ir vandens transporto būklės aprašymo ir paėmimo protokolas.
4.3. Teigia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo motyvuoti savo sprendimo ANK 594 straipsnio 2 dalies pažeidimu – kai atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka, nes, Institucijos manymu, ši dalis taikoma tik tuo atveju, kai surašomas tyrimo veiksmo protokolas, o ne tuomet, kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas.
4.4. Mano, kad teismas, nuspręsdamas, kad į bylą pateiktas vaizdo įrašas negali būti tinkamu įrodymu byloje, kuris, Institucijos manymu, buvo svarus įrodymas, liudijantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėtus veiksmus, privalėjo iškviesti ir apklausti aplinkos apsaugos pareigūnus, kurie matė įvykį, jį filmavo, surašė kaltinimą protokole, t. y. apklausti asmenis, turinčius tiesioginių žinių apie bylos aplinkybes, o ne padaryti prielaidą, kad daugiau įrodymų nėra.
4.5. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, ANK 294 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens padarytos veikos teisinės kvalifikacijos bei nusižengimo sudėties, netinkamai taikė Taisyklių 10.1 punktą, 11.2 punktą, 10.3 punktą.
4.6. Institucija skunde dėsto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu padarytus pažeidimus – posėdžio metu nebuvo pagarsinti byloje esantys įrodymai, nesiaiškinta ar tinkamai įteikti šaukimai byloje dalyvaujantiems asmenims, nespręstas klausimas dėl liudytojų iškvietimo, nors buvo akivaizdu, kad J. D. ir Departamento pozicija nesutampa, taip pat J. D. nebuvo pristatytas Departamento atsiliepimas į jo skundą, nebuvo prašoma pasisakyti dėl jame nurodytų aplinkybių.
4.7. Teigia, kad nors J. D. neneigė nei ištraukinėjęs tinką iš vandens kelis kartus, taip pat, kad nepranešė apie pastebėtą įrankį teisės aktų nustatyta tvarka, teismas dėl to visiškai nepasisakė, taip pat nepasisakė, kaip vertina tokius J. D. veiksmus, nepateikė jokios jų teisinės kvalifikacijos, nors aukščiau paminėti veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 291 straipsnį.
4.8. Nurodo, kad vaizdo medžiagoje yra užfiksuota kaip žalios spalvos tinklo pluošto valtimi prie pastatyto tinklo iš lėto priplaukė J. D., apsidairęs, ar niekas nestebi, apiplaukė ir apžiūrėjo tinklą. J. D., tikrinantis ir pataisantis tinklą rankomis bei irklu vaizdo medžiagoje užfiksuotas keliuose epizoduose: 9.29 val., 9.38 val., 10.15 val., 10.48 val., 11.24 val.
4.9. Mano, kad J. D. aktyvūs, daugkartiniai veiksmai atitinka žvejybos veiklos sampratą ir faktą – prie žvejybos įrankių J. D. priplaukdavo atsargiai, kiekvieną kartą įsitikindamas, ar niekas nestebi, ir, nepastebėjęs pasislėpusių aplinkos apsaugos pareigūnų, tinklą ištraukdavo iš vandens, kad pažiūrėti laimikį, vėl kruopščiai pastatydavo, pataisydavo, kad būtų tinkamai įtemptas ir panašiai, ir šiuos veiksmus J. D. atliko ne vieną, o net kelis kartus, tuo padidindamas tikimybę, kad į tokį tinklą žuvis paklius. Tinklo J. D. neįmesdavo bet kaip, suvelto, krūvoje, neišmetė tinklo ir į krantą ar panašiai, o jis buvo ištraukinėjamas dalimis, rūpestingai įleidžiamas į vandenį, pataisomas, apžiūrimas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad J. D. ir neketino apie statomą tinklą pranešti, nors pagal Taisykles, turėjo.
Atsiliepimas
5. J. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su Institucijos skundu nesutinka ir prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad jo pirminiame rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, jokių kitų nusižengimų jis nepadarė. Nurodo, kad administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai padarė procesinių pažeidimų – administracinio nusižengimo protokolą surašė pažeisdami įstatymo nuostatas, nutarimą surašė nesupažindinę jo (J. D.) su bylos medžiaga. Nesutinka su Institucijos skunde nurodytu teiginiu, kad jis tinklą iš vandens traukė penkis kartus, teigdamas, jog to nebuvo. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad žvejodamas ežere asmuo turi turėti su savimi mobilaus ryšio telefoną, todėl jis negali būti kaltinamas tuo, kad nepranešė policijos pareigūnams apie pastatytą tinklą.
6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundą tenkinti, o J. D. – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas tenkinamas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. D. atžvilgiu, nesant byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Institucija teigia priešingai, kad byloje esančių įrodymų visumos pakanka, kad J. D. būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl Institucijos skundas tenkinamas – apylinkės teismo nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad administracinio nusižengimo aplinkybės iš esmės nebuvo tiriamos, nebuvo laikomasi ANK 594 straipsnio nuostatų dėl atliekamų tyrimo veiksmų ir rezultatų fiksavimo. Nurodė, kad pareigūnai, tyrę administracinį nusižengimą, rėmėsi nuotraukomis, vaizdo bei garso įrašu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino jų tinkamais įrodymais ANK 569 straipsnio prasme, motyvuodamas tuo, kad šie įrodymai nebuvo surinkti įstatymo nustatyta tvarka – protokole nenurodytos techninių priemonių, panaudotų atliekant tyrimo veiksmus, naudojimo sąlygos ir tvarka, kaip numatyta ANK 594 straipsnio 2 dalyje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas M. Gričius po galimai padaryto administracinio nusižengimo savo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių nefiksavo jokiose rašytiniuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose ar kt., o nusižengimas iš esmės užfiksuotas tik viename rašytiniame dokumente – administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodyta tik administracinio nusižengimo esmė ir kodekso straipsnis, bet įvykio aplinkybės plačiau nedetalizuotos. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai – daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, vandens transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolas, greitai gendančio turto aprašymas (vertinimas), turto pripažinimo atliekomis aktas patvirtina tik tam tikrų faktų buvimą, kurie patys savaime neįrodo J. D. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.
14. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo esant administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumų, suabejojo fotonuotraukų, vaizdo medžiagos kaip įrodymų, patikimumu, leistinumu, pasigedo pareigūno, tyrusio administracinį nusižengimą, rašytinių paaiškinimų, išsamesnės įvykio aplinkybių detalizavimo. Tačiau tam, kad pašalinti kilusias abejones, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva jokių procesinių veiksmų neatliko, o remdamasis iš esmės formaliais motyvais konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismas nereikalavo papildomų įrodymų, nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokia teisę turi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Be to, sutiktina ir su Institucijos skunde dėstomais argumentais, kad teismas, konstatavęs aukščiau paminėtus bylos medžiagos, įrodymų trūkumus, taip pat esant priešingoms administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. ir protokolą surašiusios institucijos pozicijai, teismo posėdžio metu turėjo apklausti asmenis, turinčius tiesioginių žinių apie bylos aplinkybes - pareigūnus, kurie betarpiškai matė ir fiksavo įvykį, jį filmavo, fotografavo, surašė administracinio nusižengimo protokolą, jų pozicija skundžiamame nutarime liko visiškai neįvertinta. Apeliacinio teismo vertinimu, visos aukščiau paminėtos aplinkybės lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės aiškinosi faktines J. D. inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybes ir tyrė įrodymus – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą J. D., liudytojus – aplinkos apsaugos pareigūnus – Mantą Gričių, Edgarą Vilutį, tyrė vaizdo įrašus, kurie buvo pateikti kartu su byla.
16. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas J. D. parodė, jog tinklo nestatė, žuvų netraukė, o tik du kartus buvo priplaukęs prie tinklo. Į Dringio ežerą žvejoti atplaukė apie septintą valandą ryto. Teigė, jog vieną kartą priplaukęs, pažiūrėjo, kas per tinklas, priplaukė apie dešimtą valandą, plaukė palei tinklą, pamatė, kad susisukęs, su irklu pakėlė tinklo galą. Antrą kartą priplaukė prie tinklo, kai plaukė namo, priplaukė pažiūrėti, kaip tinklas pastatytas, pakėlė ranka tinklą ir viskas. Plaukiant namo, jau buvo nuplaukęs apie šimtą metrų, tada pareigūnai jį pasivijo. Tai buvo apie dvyliktą valandą dienos. Pirmosios instancijos teisme J. D. parodė, kad 2017-05-30, ryte, atvyko į (duomenys neskelbtini) ežerą žvejoti. Valtimi atplaukęs prie (duomenys neskelbtini) pamatė vandenyje pastatytą tinklą, tačiau jo nekliudęs nuplaukė toliau. Apie 11 val. atplaukė į tą pačią vietą ir pamatė, kad tinklas tebėra pastatytas. Norėjo pasižiūrėti koks tai tinklas, todėl irklu jį užkabino ir pažiūrėjo. Pamatęs, kad tinklas trumpas, nutarė jo neimti. Baigdamas žvejoti, apie 11.30 val. dar kartą priplaukė prie tinklo, norėjo nustatyti, kada jis pastatytas. Kai pradėjo plaukti į krantą, jį pasivijo pareigūnai ir pareiškė, kad jis neteisėtai žvejoja tinklu. Apie pastatytą tinklą niekam nepranešė, nes neturėjo mobilaus ryšio telefono.
17. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas Mantas Gričius parodė, kad įvykio dieną (2017-05-30) su pareigūnu E. Vilučiu atvyko apie 6.30 val. tikrinti kaip žvejai (duomenys neskelbtini) ežere laikosi mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių. Iš valties su žiūronais stebėjo J. D., kuris su valtimi priplaukęs prie salos, įdėmiai žiūrėjo į vandenį, todėl kai J. D. užplaukė už salos, jie nuplaukė į tą vietą ir surado ežere pastatytą statomą tinklą. Nusprendė palaukti, kol atplauks tinklo pasiimti. Pasislėpę stebėjo tinklą, vaizdą filmavo vaizdo kamera. Po valandos ar daugiau pamatė, kaip su valtimi prie pastatyto tinklo lėtai priplaukė J. D. dairėsi, žiūrėjo į tinklą, praplaukė, žvejojo. J. D. tikrinantis ir pataisantis tinklą rankomis bei irklu buvo pastebėtas dar kelis kartus. Vieną kartą J. D. tinklą patraukė rankomis, po kurio laiko tinklą pakėlė irklu. Mano, kad taip padarė dėl to, jog į tinklą buvo pakliuvusių žuvų ir pakėlė, kad jos giliau įlįstų. Kurį laiką J. D. žvejojo, o po kurio laiko ketvirtą kartą vėl atplaukė prie tinklo, tačiau tinklo nelietė, o tik pasižiūrėjo. Paskutinį kartą J. D. prie tinklo atplaukė apie 11 valandą, patempė tinklą link nendryno, apsisukęs su valtimi, dar kartą tinklą pakėlė, jį paliko ir plaukė ten, iš kur buvo atplaukęs. Nurodo, kad J. D. prie tinklo priplaukdavo atsargiai, įsitikindamas, kad jo niekas nestebi, rūpestingai pastatydavo tinklą, pataisydavo, kad būtų tinkamai įtemptas ir pan. Tokius pačius veiksmus J. D. atliko keletą kartų.
18. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas Edgaras Vilutis davė analogiškos parodymus kaip ir liudytojas Mantas Gričius.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas fotonuotraukų ir vaizdo įrašų nepripažino tinkamais įrodymais byloje motyvuodamas tuo, kad jie nebuvo surinkti įstatymų nustatyta tvarka – protokole nenurodytos techninių priemonių, panaudotų atliekant tyrimo veiksmus, naudojimo sąlygos ir tvarka. Sutiktina, jog pagal ANK 594 straipsnio 2 dalį, atliekant tyrimo veiksmą, kurio metu buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių duomenų administracinio nusižengimo protokole nebuvimas nesudaro pagrindo jų nepripažinti tinkamais įrodymais. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareigūnai M. Gričius, E. Vilutis parodė, kad įvykis buvo filmuotas pareigūnams priskirtomis vaizdo kameromis, o būtent: M. Gričiui priskirta kamera MEM SONY DCR-SX34E, o fotonuotraukos darytos naudojant mobilųjį telefoną SAMSUNG i9105P Galaxy S2 Plus Gray (b. l. 35-41), o E. Vilučiui priskirta kamera MEM SONY DCR-SX65S ir mobilus telefonas SAMSUNG i9105P GALAXY S2 Plus Gray (b. l. 28-34), filmuota ir fotografuota buvo šviesiu paros metu, esant geram matomumui, vaizdas originalus, neredaguotas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. pripažino, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos yra tinkami įrodymai byloje, nes jie patvirtina liudytojų parodymus ir suteikia informacijos apie įvykio aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, duomenų apie tai, kad vaizdo įrašai buvo gauti esmingai pažeidžiant asmens teises, nėra.
20. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kaip J. D. lėtai valtimi priplaukia prie vandenyje pastatyto tinklo, dairosi, apžiūrinėja tinklą. Matyti, kaip J. D. ne vieną kartą lėtai darydamasis priplaukia prie tinklo, rankomis bei irklu jį ištraukia iš vandens, apžiūri, pastato atgal ir nuplaukia. J. D. apeliacinės instancijos teismui tvirtino, jog prie tinklo jis priplaukęs buvo tik du kartus, nors liudytojai pareigūnai E. Vilutis ir M. Gričius teigė, jog J. D. prie tinklo buvo priplaukęs daugiau nei du kartus. Nors liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų J. D. priplaukė prie tinklo, tačiau vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, kaip J. D. daugiau nei du kartus priplaukia prie tinklo ir vieną kartą priplaukęs valtimi prie tinklo su irklu, o kitą kartą - rankomis tinklą traukia, jį taiso, pastato atgal. Nors byloje nebuvo užfiksuotas tinklo pastatymo momentas, tačiau tai nereiškia, kad kiti įrodymai nepatvirtina, jog J. D. nepadarė jam inkriminuojamos veikos. Ši veika – žvejybos taisyklių pažeidimas yra tęstinė ir gali pasireikšti tiek žvejybos įrankių pastatymu žuvims gaudyti, tiek tinklų su žuvimi traukimu, įtempimu ir pan. Būtent tinklo stebėjimo, tikrinimo, įtempimo veiką betarpiškai ir stebėjo liudytojai – aplinkos apsaugos inspektoriai, kurių parodymais ir nufilmuota vaizdo medžiaga nustatyta, kad J. D., būdamas valtyje, elgėsi kryptingai – ne vieną kartą prilaukė prie tinklo, jį kilojo, taisė.
21. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad byloje esančios įrodymų visumos visiškai pakanka pripažinti, jog J. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.
22. ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Nagrinėjamu atveju, J. D. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamu tinkliniu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – vienu statomu tinklu, dėl to pažeidė Taisyklių 10.1 ir 11.2 punktų reikalavimus.
23. Taisyklių 10.1 punkte numatyta kad „draudžiama žvejoti <...> naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 10.3 papunkčio reikalavimų <...>“. Taisyklių 11.2 punkte numatyta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tinkliniai žvejybos įrankiai yra draudžiami ne mėgėjų žvejybos įrankiai.
24. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad J. D. pažeidė Taisyklių 10.1 punkto ir 11.2 punkto reikalavimus, kadangi jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje iš valties žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamu tinkliniu nemėgėjiškos žūklės įrankiu – vienu statomu tinklu.
25. Tai, kad J. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esanti medžiaga: 2017 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, vandens transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo protokolas, fotolentelės, kita rašytinė bylos medžiaga, taip pat teisme duoti liudytojų – aplinkos apsaugos pareigūnų M. Gričiaus, E. Vilučio parodymai, vaizdo medžiaga, iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai mačiusių įvykį parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat juos patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą J. D. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nubaustasis, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su vaizdo įraše fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Visi aukščiau nurodyti duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo J. D. parodymus apie tai, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu metu draudžiamu būdu ir draudžiamu tinkliniu nemėgėjiškos žūklės įrankiu nežvejojo. Kaip matyti, J. D. iš esmės neneigė aplinkybių, kad jis du kartus priplaukė prie tinklo, jį ištraukė, apžiūrėjo ir vėl pastatė į tą pačią vietą, tačiau teigė, kad jis tokiu būdu nežvejojo draudžiamu įrankiu – tinklu, o kaip nurodė, pamatęs ežere pastatytą tinklą, norėdamas pasižiūrėti koks tai tinklas, su valtimi prie jo priplaukė, užkabino jį irklu ir apžiūrėjo, vėliau, norėdamas nustatyti, kada tinklas buvo pastatytas, prie jo priplaukė ir apžiūrėjo dar kartą. Tačiau tokius J. D. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip gynimosi poziciją nuo pareikšto kaltinimo. Iš liudytojų M. Gričiaus, E. Vilučio parodymų, vaizdo įrašų nustatyti J. D. realiai atlikti veiksmai - lėtai, dairydamasis kelis kartus priplaukia prie pastatyto tinklo, jį traukia, apžiūri, vėl pastato į tą pačią vietą ir nuplaukia, neabejotinai vertintini kaip žvejyba draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – tinklu. Tikėti, jog J. D. aukščiau nurodytus veiksmus atliko kaip kad nurodė - iš smalsumo, norėdamas tik pasižiūrėti kada ir koks tinklas buvo pastatytas, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad apeliacinės instancijos teisme J. D. neneigė žinantis apie draudimą žvejoti su tinklu. Teismo išvada yra ta, jog J. D. atlikti veiksmai pilnai atitinka ir žvejybos sąvoką, kurią apibrėžia Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 47 dalis) - žvejybos veikla – žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, traukimas, žvejybos įrankių tempimas <...>.
26. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog J. D. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje iš valties žvejojo draudžiamu būdu bei draudžiamu tinkliniu mėgėjiškos žūklės įrankiu – statomu tinklu. Tokie J. D. veiksmai atitinka ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl to skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – paliekamas nepakeistas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Aido Jakimavičiaus 2017 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. D. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarimą ir dėl skundo priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - palikti nepakeistą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Aido Jakimavičiaus 2017 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. D. skundo netenkinti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.