Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-1005-494/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2-1005-494/2014
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00356-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
J. N., V. D.
Atsakovas
D. J.
Kategorijos
  • 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1005-494/2014Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00356-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1; 99.5; 114.9.3.1; 116.5.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. N. ir V. D. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti J. J. asmeninės nuosavybės teisę į santuokoje įgytą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Ieškinyje nurodė, kad ieškovų motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko registruotas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) kaime. Kitų vaikų palikėja neturėjo, mirė būdama civilinėje santuokoje su atsakovu D. J.. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad palikėjai priklausė tik ½ turto, nes turtą ji įgijo santuokoje su atsakovu D. J.. Palikėja nekilnojamąjį turtą buvo įgijusi ir įregistravusi savo vardu, todėl visada buvo įsitikinusi, kad tai jos asmeninė nuosavybė. J. J. santuoka su atsakovu D. J. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo J. J. gyveno su atsakovu (duomenys neskelbtini), tačiau 1964 m. viena atvyko į Lietuvą ir nuo to laiko apie atsakovą žinių nėra. Nuo 1964 m. jie nevedė bendro ūkio ir kartu negyveno. (duomenys neskelbtini) J. J. sudarė bažnytinę santuoką su ieškovų tėvu V. D.. Ši santuoka nebuvo užregistruota civiline tvarka. J. J. su sutuoktiniu V. D. apsigyveno jo tėvų name (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamojo namo dokumentai nebuvo įforminti V. D. tėvų vardu. Apie 1988 m. J. J. ir V. D. senąjį tėvų namą nugriovė ir toje pačioje vietoje pastatė naują namą, kurį įregistravo tik 2012 m. Taigi tik ieškovų tėvai J. J. ir V. D. iš savo asmeninių lėšų statė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, tvarkė dokumentus, o atsakovas D. J. prie namo statybos ar priežiūros visiškai neprisidėjo. Nekilnojamąjį turtą J. J. įsigijo gyvendama atskirai nuo atsakovo, D. J. name niekada negyveno ir jo netvarkė, turtas buvo įgytas J. J. be jokio atsakovo indėlio bei praėjus 49 metams nuo to laiko kai J. J. su atsakovu išsiskyrė, todėl laikytina, kad šis turtas buvo J. J. asmeninė nuosavybė (b.l. 70-74).

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl to ieškovų prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. CK 3.88 str. 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal 3.88 str. 3 d. turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Turto priklausymo vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Ieškovų pateikti įrodymai – J. J. santuokos liudijimai, mirties liudijimas (b.l. 7-9, 11), Nekilnojamojo turto registro išrašai (b.l. 12-14, 47-49), Vilniaus r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-05-24 pažyma apie įrašus namų ūkio knygoje (b.l. 15), 1991-1998 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkio knygų išrašai (b.l. 50-65) 2012-04-23 nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis (b.l. 17-18), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 19-33), Gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis (b.l. 43-44) - patvirtina, kad ieškovų motina J. J. (duomenys neskelbtini) sudarė civilinę santuoką su atsakovu D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką su V. D.. Bažnytinės santuokos liudijime nurodyta, kad J. J. civilinė būklė – našlė, tačiau duomenų apie atsakovo D. J. mirtį byloje nėra. Po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) liko jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2012-05-24 Vilniaus r. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-05-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2012-06-01. Iš registro duomenų matyti, jog gyvenamasis namas pradėtas statyti 1952 m., baigtas 1988 m., ūkiniai pastatai pradėti statyti ir baigti – 1986 m. ir 1988 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygos (1991-1998 m.) Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašai patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime priklausė V. D. tėvams, J. J. buvo įtraukta į ūkio narių sąrašą. A. D. J. sąrašuose nėra. Ieškovų tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Įvertinus šias aplinkybes ir bylos medžiagą yra pagrindas manyti, kad J. J. nuo (duomenys neskelbtini) (nuo bažnytinės santuokos sudarymo su V. D.) su atsakovu D. J. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, o nekilnojamąjį turtą įgijo iš savo lėšų atskirai gyvendama nuo atsakovo. Atsakovas prie turto įgijimo, remonto, tvarkymo ar priežiūros neprisidėjo nei lėšomis, nei savo darbu, name niekada negyveno ir nebuvo registruotas, turtas įregistruotas praėjus 48 metams nuo J. J. ir D. J. išsiskyrimo, Nekilnojamojo turto registre nėra įrašo, kad turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl darytina išvada, jog nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), J. J. įgijo ir šis turtas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 262, 285-286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė