Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. K. turto vagystė) - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I. G. turto vagystė) - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir V. F. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. F. paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 12 d. baudžiamąjį įsakymą, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. (vieną parą) ir kardomojo kalinimo laikas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. F. 40 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 200 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. F. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmajame aukšte, pasiūlęs nukentėjusiajai V. K. panešti maišelį su pirkiniais, pagrobė iš minėto maišelio nukentėjusiajai priklausančią piniginę, 10 eurų vertės, su joje buvusiais 30 eurų ir nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai V. K. priklausantį 40 eurų vertės turtą.

1.1. Be to, jis pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmajame aukšte, atvirai, matant nukentėjusiajai I. G., iš jos pirkinių krepšio pagrobė nukentėjusiajai priklausančią piniginę, 25 eurų vertės, su joje buvusiomis 5 eurų grynųjų pinigų monetomis, pensininko pažymėjimu, išduotu I. G. vardu, (duomenys neskelbtini) viešojo transporto nuolatiniu bilietu - 3 eurų vertės, Europos sveikatos draudimo kortele, išduota I. G. vardu, ir nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nukentėjusiajai I. G. priklausantį 33 eurų vertės turtą.

1.2. Be to, jis pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, tyčia, nemažiau vieną kartą rankos kumščiu suduodamas nukentėjusiajam E. T. į veido sritį ir tuo padarydamas jam minkštųjų audinių patinimą, poodinę kraujosruvą bei tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas E. T. sveikatą, po ko šiam nuo smūgio nukritus ant žemės, iš E. T. galinės dešinės pusės džinsų kišenės ištraukdamas 300 eurų įvairiomis kupiūromis, tai yra, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. T. priklausantį turtą - 300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. F. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama V. F. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Nuteistasis V. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) su I. R. ir E. T. išgėrė 4 ar 5 alaus, tačiau neblaivus nesijautė. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad alaus su I. R. ir E. T. negėrė, nes jam alus nepatinka. Apklausiamas nukentėjusysis E. T. nurodė, jog su V. F. ir I. R. parke gėrė alų, o pritrūkę alaus I. R. nuėjo nupirkti, kurį vėl visi trys išgėrė. (duomenys neskelbtini) val. V. F. nustatytas 1,11 promilių neblaivumas. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo V. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nukentėjusiojo parodymus, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog jis alkoholį vartojo tik po to, kai įvykdė plėšimą E. T. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė nuteistajam V. F. nustatyta pagrįstai.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. F. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, skirdamas bausmę už kiekvieną įvykdytą nusikaltimą, vėliau jas subendrindamas išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. F. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. F. nedirba, administracine tvarka baustas 19 kartų, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka, praeityje 16 kartų teistas už iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas (pagal BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dabartinius nusikaltimus V. F. padarė neišnykus teistumui. Nors praeityje V. F. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad V. F. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Apeliaciniame skunde ir papildomai pateiktame prašyme V. F. prašo netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jam reikalinga operacija, jis yra neįgalus ir jam reikalingas atitinkamas gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BVK 11, 174 straipsnius, tarptautinius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Tai reiškia, kad nuteistiesiems suteikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tai yra sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba/ir gydytojų rekomendacijų įvykdymas.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. F. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus V. F. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę V. F. pagrindo mažinti nėra.

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t. b.l. 46). Pažymoje nurodyta, kad V. F. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 225 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. F. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu yra suimtas, jam yra paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iki suėmimo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. F. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. F. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš V. F. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.