- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-205-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto G. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2013-10-02 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 3 d. nubaustas 310 Lt bauda už tai, kad 2013 m. rugsėjo 3 d., 21.20 val., Molėtų r., (duomenys neskelbtini) k., perdavė vairuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui (savo dukrai G. Ž.), neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Skiriant L. Ž. administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
Nesutikęs su šiuo Institucijos priimtu nutarimu L. Ž. pateikė skundą Molėtų rajono apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, kad automobilį vairavo jis, o ne jo dukra G. Ž..
Skundžiama 2014 m. kovo 14 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismas tenkino L. Ž. skundo dalį ir Institucijos nutarimą pakeitė - L. Ž. paskyrė 200 Lt baudą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Molėtų rajono policijos pareigūnai nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė ATPK 256 str., 257 str., 284 str. reikalavimus, t. y. policijos pareigūnai neįvertino to, kad L. Ž. ir jo sutuoktinė D. Ž. yra bedarbiai, neturi jokių teisėtų pajamų, o jų duktė G. Ž. yra moksleivė ir visiškai yra išlaikoma bedarbių ir jokių pajamų neturinčių tėvų, kas vertinama kaip pažeidėjo itin sunkia turtine padėtimi ir priskiriama prie kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, priešingai nei nurodyta Institucijos nutarime, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. Ž. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą. Tai teismui leido padaryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutartį ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą, L. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad ATPK 128 str. 3 d. sankcijoje yra numatyta bauda nuo 200 Lt iki 400 Lt. Remiantis administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registracijos duomenimis matyti, kad L. Ž. yra baustas 2013-07-07 pagal ATPK 124 str. 4 d., 2013-07-25 pagal ATPK 123 str. 1 d., todėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo metu jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, t. y. administracinės bylos nagrinėjimo metu jis pakartotinai per metus buvo padaręs du tos pačios rūšies, ATPK dešimtame skirsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Tai, Institucijos nuomone, atitinka ATPK 32 str. 1 d. 5 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nurodo, kad sprendžiant L. Ž. atsakomybės klausimą, neatsiejamas įrodymas administracinėje byloje yra 2013 m. gruodžio 20 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas, priimtas G. Ž. atžvilgiu, ir kuris neskundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi pripažintas pagrįstas, nes 2013 m. rugsėjo 3 d. užfiksuotas L. Ž. administracinis teisės pažeidimas padarytas būtent tiesiogiai perduodant vairuoti automobilį G. Ž., neturinčiai tam teisės. Nors tai pripažinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau L. Ž. tiek tiriant administracinę bylą, tiek skunde teismui neigė, jog ne G. Ž., o jis pats vairavo automobilį. Tai, Institucijos nuomone, parodo, jog L. Ž., siekdamas išvengti atsakomybės, nepripažindamas savo teisei priešingų veiksmų, teikė melagingus parodymus. Nurodo, kad automobilio vairavimo perdavimas G. Ž., pažeidimo padarymo metu buvusiai nepilnametei, atitinka ir ATPK 32 str. 1 d. 7 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. į teisės pažeidimą buvo įtrauktas nepilnametis. Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime pripažinta, jog G. Ž., įforminant tiek savo, tiek G. Ž. padarytus pažeidimus, buvo agresyvus, nuolat žodžiais puolė pareigūnus. Visos šios aplinkybės, Institucijos nuomone, charakterizuoja L. Ž., rodo jo nepagarbą įstatymo saugomoms vertybėms, todėl taip pat yra svarbios sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Nurodo, kad įgaliotas policijos pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 256 str., 284 str., 257 str. nuostatomis, nagrinėdamas surinktą medžiagą dėl L. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo, vertino surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Sprendžiant L. Ž. atsakomybės klausimą, buvo vertinami turimi įrodymai, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jokios informacijos apie šeimos sunkią materialinę padėtį policijos pareigūnams L. Ž. nepateikė, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo, todėl jam buvo pagrįstai skirta 310 Lt bauda, tik neženkliai (10 Lt) viršijanti pažeidimo sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunki turtinė padėtis nėra tiesiogiai įvardyta ATPK 31 str. kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, kad apylinkės teismo nutartimi, neatsižvelgus į administracinėje byloje nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į pažeidėjo rodytą nepagarbą įstatymo saugomoms vertybėms, melagingų parodymų teikimą, kitas aplinkybes, minimalios baudos paskyrimu nebus pasiekti įstatyme įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Ž. nurodo, kad ginčijama nutartis priimta neteisingai konstatuojant faktines bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimo visapusiškumo principą bei neatsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką. Teigia, kad teismas savo sprendimą grindė tik vienos pusės argumentais – policijos pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniais pranešimais, nekreipdamas deramo dėmesio į jo parodymus byloje, taigi pažeidė įrodymų visumos vertinimo taisyklę. Nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko skundžiamoje nutartyje neteisingai pažymėjo, kad jo veiksmai atitinka ATPK 128 str. 3 d. numatytos veikos požymius. Šiuo atveju G. Ž. nevairavo transporto priemonės, o ją vairavo jis, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Patrulis D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pažymėjo, kad jis padarė veiką, numatytą ATPK 128 str. 3 d. Tačiau dėl neteisingai konstatuotų faktinių bylos aplinkybių protokole negalėjo būti tinkamai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Molėtų rajono apylinkės teisme, juo labiau kad kartu su D. G. patruliavęs pareigūnas E. K. jo nemėgsta. Su E. K. prieš šešis metus yra turėjęs konfliktą ne kaip su pareigūnu, o kaip su pažeidėju (E. K. pasišalino iš įvykio vietos įbrėžęs jo automobilį). Toks pareigūno elgesys ir tikėtina ši byla yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba ir sąskaitų su juo suvedimas. Kadangi transporto priemonėje buvo ir G. Ž., tai nukentėjo ir ji. Ir nors policijos pareigūnams G. Ž. bandė aiškinti, kad jie neteisingai traktuoja faktinę situaciją, tačiau policijos pareigūnai į tai nekreipė jokio dėmesio, o teismas šių labai svarbių aplinkybių nevertino. Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kurie prieštaringi ir neatspindi tikrosios situacijos. Be to, apylinkės teismo nutartis priimta remiantis procesiniais dokumentais, kurie surašyti galimai suinteresuotų pareigūnų, o ne įrodymų visuma. Pažymi ir tai, kad administracinės bylos metu jis pasisakė ir dėl netinkamo pareigūnų elgesio, t. y. policijos pareigūnai, fiksuodami neva padarytą administracinį teisės pažeidimą, padarė ne vieną pažeidimą, o kaip žinia, iš neteisės gimti teisė negali. Be to, pareigūnų padaryti pažeidimai tik dar kartą patvirtina, jog išties buvo siekiama jį ir jo dukrą nubausti. Mano, kad toks teismo sprendimas suteikia teisę pareigūnams asmeniškai nepatinkantį asmenį nubausti ir tokiu būdu sukuria sąlygas pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Nurodo, kad policijos pareigūnai pateikė garso įrašą, neatitinkantį tikrovės. Be to, pareigūnas E. K. teismui pareiškė, jog D. G. turi garso įrašo kopiją, neva tokį atvejį numatė ir apsidraudė, pasidarydami kopiją. Tai tik dar kartą patvirtina, jog pareigūnai iš anksto planavo savo veiksmus ir tam jau seniai ruošėsi. Teigia, kad jis neperdavė transporto priemonės vairuoti kitam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju nėra specialaus subjekto – vairuotojo – esminio administracinio teisės pažeidimo elemento. Jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta, o administracinė byla nutraukta. Tuo tarpu toks bylos išnagrinėjimas apylinkės teisme neatitinka administracinių bylų teisenos keliamų uždavinių. Taip pat nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, nes Institucija nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, pateikė teismui galimai suklastotą garso įrašą su neatitinkančia įvykio data ir taip pažeidė ATPK 256 str., 257 str., 284 str. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
L. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad perdavė vairuoti automobilį asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, taip padarydamas ATPK 128 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam L. Ž. palikti Institucijos nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – 310 Lt baudą.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Institucijos nutarimo dalį dėl L. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos ir jam vietoje Institucijos nutarimu paskirtos 310 Lt baudos paskirdamas 200 Lt baudą, ATPK 30 str. įtvirtintų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino ATPK 30 str. 2 d., 30² str. 1 d., 31 str. ir 32 str. nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti L. Ž. paskiriant sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos minimumą, t. y. 200 Lt baudą.
ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas ATPK 31 ir 32 str. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Nagrinėjamu atveju straipsnio, už kurį nubaustas L. Ž. sankcijoje, numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Kaip minėta, Institucija nutarimu L. Ž. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė administracinę nuobaudą – 310 Lt baudą, nežymiai viršijančią sankcijoje numatytos baudos vidurkį (baudos vidurkis 300 Lt). Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi sumažindamas L. Ž. Institucijos nutarimu paskirtą 310 Lt baudą iki sankcijoje numatytos baudos minimumo - 200 Lt, įvertino L. Ž. itin sunkią turtinę padėtį, t. y. tai, kad jis ir jo sutuoktinė D. Ž. yra bedarbiai ir neturi jokių teisėtų pajamų, o jų duktė G. Ž. yra moksleivė ir visiškai yra išlaikoma savo bedarbių ir jokių pajamų neturinčių tėvų, kurią priskyrė prie kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat, priešingai nei Institucija, laikė, kad byloje nėra L. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.
Apeliantė skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pasisakė dėl L. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p., nebuvimo, nes jis užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už tos pačios rūšies pažeidimus. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutikti su tokiu Institucijos skundo teiginiu neturi pagrindo. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 55-59) matyti, kad L. Ž. 2013-07-07 ir 2013-07-25 buvo surašyti tik protokolai su administraciniais nurodymais ir paskirtos atitinkamai 200 Lt ir 50 Lt baudos, kurias pažeidėjas sumokėjo. Pagal ATPK 260¹ str. 1 d. administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Pastebėtina, kad įstatyme nėra nustatyta, jog administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas, o pagal ATPK 260¹ str. 3 d., įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, ir tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartis Nr. N575-4446/2011). Kadangi jokia kompetentinga institucija nekonstatavo, kad L. Ž. pažeidė įstatymą ir nepaskyrė jam administracinės nuobaudos, jis, įvykdęs administracinius nurodymus, nelaikomas baustu. L. Ž. užfiksuoto pažeidimo padarymo metu (2013-09-03) kitų galiojančių administracinių nuobaudų už tokios pat rūšies pažeidimus, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, neturėjo. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje nėra L. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.
Institucijos nuomone, nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir dar viena L. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 7 p., nes L. Ž., perduodamas vairuoti automobilį pažeidimo padarymo metu buvusiai nepilnametei savo dukrai G. Ž., į teisės pažeidimą įtraukė nepilnametį asmenį. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pati Institucija nenustatė ir nepripažino šios aplinkybės L. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jos nekonstatavo savo nutarime ir į ją neatsižvelgė individualizuodama pažeidėjui administracinę nuobaudą. Procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal pažeidėjo paduotą apeliacinį skundą, todėl teismas sunkinti nubaustojo padėties negalėjo. Taigi paduodama skundą apygardos teismui dėl apylinkės teismo priimto sprendimo Institucija iš esmės prašo priimti sprendimą dėl aplinkybės, kurios nenustatė ir nepripažino savo pačios priimtame nutarime, t. y. prašo pripažinti pažeidėjo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad jis į teisės pažeidimą įtraukė nepilnametį asmenį, ir taip pabloginti pažeidėjo situaciją.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Taigi atsižvelgęs į padarytojo pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę (pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo), į sunkią jo turtinę padėtį, bei įvertinęs tai, kad pažeidimu nebuvo sukeltos jokios pasekmės, niekam nepadaryta žala, kad nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiama nutartimi L. Ž. paskirta administracine nuobauda - 200 Lt bauda. Apygardos teismas nenustatė, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas būtų netinkamai taikęs įstatymo nuostatas ir L. Ž. paskyręs aiškiai neteisingą, neadekvačią jo padarytam pažeidimui ir jo asmenybei administracinę nuobaudą. Tuo tarpu Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog L. Ž. paskyrus administracinę nuobaudą, atitinkančią sankcijoje numatytos baudos minimumą, t. y. 200 Lt baudą, nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.
Apibendrinus darytina išvada, kad L. Ž. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.