- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2-2052-772/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01229-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- Romutei E, S. V., R. E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ŠAVMI
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 02 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant D. M.,
dalyvaujant pareiškėjai Romutei E. K. ir jos atstovui adv. Z. Burbai bei pareiškėjo S. V. atstovei adv. I. Petkienei, neatvykus suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ŠAVMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: S. V. ir R. E. K. pareiškimus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo ŠAVMI.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai S. V. ir R. E. K. prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, nurodydami, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina J. A. V. Velionė motina J. A. V. iki mirties gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) Po mirties velionė motina testamento nepaliko, nes nebuvo jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ar indėlių kredito įstaigose. Todėl pareiškėjai į vietos notarų biurą ir nesikreipė, paveldėjimo teisės byla nėra užvesta. Pareiškėjų tėvas S. V. mirė dar (duomenys neskelbtini), o visą jo palikimą paveldėjo sūnus S. V. Pareiškėjai tik po motinos mirties 2011 m. gruodžio mėnesį išgirdo, kad jai dar 1993-03-29 vietos savivaldos sprendimu buvo suteikta teisė naudotis 3,00 ha žemės valda asmeniniam ūkiui ir namų valdai. Be to motina dar 1992-11-12 įmokėjo investicinius čekius už nurodyto žemės sklypo perdavimą nuosavybėn. Taip pat pagal 1998-12-22 išvadą motinai nuosavybėn turėjo būti perduotas 2,73 ha žemės sklypas. Apie šiuos teisinius faktus nė vienas iš pareiškėjų, nieko nežinojo ir apie tai, kad jų velionei motinai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Tuo metu nė vienas iš pareiškėjų su dabar velione motina apie tai nekalbėjo, todėl kaip jau minėta ir jai mirus, nesikreipė į vietos notarų biurą palikimui priimti. Apie tai, kad velionės motinos J. A. V. vardu yra įregistruotos daiktinės teisės į žemės sklypą, pareiškėjai S. V. ir R. E. K. sužinojo tik gavę iš Šiaulių žemėtvarkos skyriaus 2012-01-24 raštą Nr. 31SS-(14.31.45.)-51. Kadangi jie jau yra praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl prašė teismo atnaujinti jiems šį terminą. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notarų biurą jie praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai prašė teismo pareiškimą tenkinti, kadangi nori užbaigti su velionės motinos paveldėjimu susijusių dokumentų tvarkymą. Pareiškėjai nurodė, jog kitų asmenų pretenduojančių į jų motinos J. A. V. palikimą ar jį priėmusių nėra.
Atskirai pareiškėja R. E. K. paaiškino teismui, kad mirus jos velionei motinai J. A. V. per įstatymo nustatytą terminą ji ir brolis nesikreipė į vietos notarų biurą atsiradusiam palikimui priimti, kadangi pareiškėjai apie motinos daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nieko nežinojo. Nurodė, jog velionio tėvo palikimą priėmė brolis, todėl ji manė, kad į šio palikimo sudėtį įėjo ir motinos kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą teisės. Nurodė, kad brolis jau seniai gyvena užsienyje, o ji pati yra garbaus amžiaus, daugiau rūpinasi savo sveikata, nei kitais reikalais, todėl prašė teismo pripažinti, kad ji ir brolis būdami pirmos eilės įpėdiniais terminą priimti motinos palikimą, praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti. Papildomai nurodė, kad po motinos J. A. V. mirties ji ir toliau gyvena tame pačiame gyvenamajame name, kur gyveno ir motina. Taip pat patvirtino, kad brolis neprieštarauja, jog jiems abiems kaip pirmos eilės įpėdiniams būtų atnaujintas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti.
Liudytoja A. T. parodė teismui, kad ji pagal pareigas lankydama (duomenys neskelbtini) gyventojus, pranešė pareiškėją S. V. pažinojusiems asmenims, kad jo motinos vardu yra atsiradusios daiktinės teisės į žemės sklypą, esantį nurodytoje vietovėje. Dėl to pareiškėjas suteikė jai įgaliojimą toliau tvarkyti su paveldėjimo klausimais, susijusius reikalus.
Pareiškėjų atstovai teismo posėdyje pakartojo pareiškimuose pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir prašė teismo jų klientų prašymą tenkinti, kadangi dėl pareiškėjų pareiškimuose nurodyto prašymo paveldėjimo teisės bylos nėra pradėtos. Nurodė, kad pareiškėjai jau nebegali kreiptis į vietos notarų biurą atsiradusiam palikimui priimti, kadangi jie abu yra praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl jie turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjų atstovai paaiškino teismui, kad dėl nuo jų atstovaujamųjų valios nepriklausančių aplinkybių ir dėl nepakankamo kiekio informacijos, jie yra praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kurios laikytinos svarbiomis priežastimis. Be to nurodė, kad ir pareiškėjų artimiesiems irgi nebuvo žinoma, jog motinai J. A. V. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į nuomojamą žemės sklypą, nes pareiškėjų velioniui tėvui S. V. jos buvo atkurtos daug anksčiau. Tuomet pareiškėjas S. V. visus reikalus, susijusius su jo tėvui priklausančių nuosavybės teisės atkūrimu tvarkė asmeniškai, tačiau ir jis neturėjo būtinos informacijos apie motinos daiktines teises. Pareiškėjų atstovai nurodė, kad iki Šiaulių žemėtvarkos skyriaus 2012-01-24 rašte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, pareiškėjai buvo įsitikinę, jog po tėvo S. V. mirties daugiau reikalų, susijusių su daiktinės teisės atkūrimu jie neturi. Papildomai pareiškėjos R. E. K. atstovas paaiškino, jog ji dėl savo amžiaus ir turimos gyvenimiškos patirties galėjo nežinoti apie galimai esančias motinos daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Laiko, kad visuma paminėtų aplinkybių pripažintinos svarbiomis priežastimis dėl ko pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminas kreiptis į vietos notarą, o tuo pačiu tai sudaro pagrindą termino atnaujinimui, todėl prašė pareiškėjų prašymus tenkinti.
Suinteresuotas asmuo ŠAVMI pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą ir nurodė, kad su jų prašymu sutinka, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bei prašė teismo nutartį priimti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, daiktinės teisės palikėja J. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis S. V. mirė dar (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-4). Daiktinės teisės turėtojai J. A. V. dar 1993-03-29 buvo suteikta teisė naudotis 3,00 ha dydžio žemės sklypu asmeniniam ūkiui ir namų valdai. Taip pat velionė J. A. V. 1992-11-12 įmokėjo 6 480 investicinių čekių už žemės sklypo įsigijimą nuosavybėn. Šiaulių apskritis 1998-12-22 priėmė išvadą, kad dabar jau velionės J. A. V. vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tai yra į 2,73 ha žemės sklypą (b.l.8). Po daiktinės teisės turėtojos J. A. V. mirties paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į atsiradusį palikimą nebuvo išduotas, kadangi pareiškėjai į vietos notarų biurą nesikreipė, nes neturėjo duomenų, kad jų motinai šios teisės priklausė. Kaip matyti iš pareiškėjos ir jų atstovų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, apie velionei J. A. V. priklausančias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, nė vienas iš pareiškėjų nieko nežinojo. Todėl dėl šių daiktinių teisių paveldimo per įstatymo nustatytą terminą jie į vietos notarą nesikreipė. Remiantis paminėtu laikytina, kad pareiškėjai turi teisę prašyti teismo atnaujinti jiems įstatymo nustatytą terminą į velionei motinai priklausiusias daiktines teises. Be to, kaip jau nurodyta, mirus pareiškėjų motinai J. A. V., atsiradusios daiktinės teisės nėra kitų asmenų priimtos ir iki šiol nepaveldėtos (b.l.6). Pareiškėjai S. V. ir R. E. K. yra velionės J. A. V. vaikai, dėl to jie turi teisę pirmąja eile paveldėti motinos palikimą, tai yra daiktines teises, o kitų įpėdinių nėra.
Pareiškėjų pareiškimas dėl termino atnaujinimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, kadangi velionė J. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra pagal palikimo atsiradimo momentą galiojusias teisės normas. Tuo metu galiojusio įstatymo Lietuvos Respublikos 1964 m. Civilinio kodekso ( toliau 1964 m. CK ) 587str. 2 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per šešis mėnesius, pareiškimą paduodami palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Velionės J. A. V. vardu daiktinės teisės į 3,00 ha žemės sklypą atsirado 1993-03-29, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pradėtos atkurtos 1998-12-22 (b.l. 8), tačiau viešajame registre šios jos teisės nėra įregistruotos. Pareiškėjai apie velionės motinos daiktines teises ir jos vardu galimai atkuriamas nuosavybės teises sužinojo tik 2012-01-24, gavę pažymą iš Šiaulių žemėtvarkos skyriaus (b.l.8). Iki tol pareiškėjai neturėjo duomenų apie velionės motinos vardu esančias daiktines teises, dėl to jie į vietos notarų biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė, todėl jų teisės iki kreipimosi į teismą dienos irgi nebuvo tinkamai realizuotos. Aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinių teisė į atsiradusi po motinos mirties palikimą dėl nepakankamo kiekio informacijos nebuvo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai realizuotos. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, nes tik dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po jų motinos J. A. V. mirties, priimti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. 1964m. CK nustatė, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėjai būdami vieninteliais mirusios motinos vaikais, įgijo teisę paveldėti visas palikėjos vardu atsiradusias daiktines teises (1964m. CK 573str. 1d.1p.). Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui (iams) tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964m. CK 587 str.). Kadangi pareiškėjai po motinos J. A. V. priėmė ir jai priklausančius asmeninius daiktus, tai tuo pat metu jie abu įgijo teisę paveldėti ir likusią palikėjos palikimo dalį, tai yra daiktines teises.
Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai (pareiškėjai) įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais priimdami dalį paveldimo turto, išreiškė valią jį priimti visą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniams nuo palikimo atsiradimo.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Ankstesnis šešių mėnesių (1964m. CK 588str.), o dabartinis trijų mėnesių terminas (2000m. CK 5.50str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000m. CK 1.117str. 4d. arba prailginamuoju 1964m. CK 588str.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis parleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (1964m. CK 588str., CK 5.57str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjams praleistas 6 mėnesių terminas, kreiptis į vietos notarą (1964m. CK 587-588str., 2000m. CK 5.50str. 3d.) jų mirusios motinos J. A. V. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str.,
nutaria: