Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-349-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
1S-349-926/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56096-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-349-926/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56096-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 91-36 netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, BK 64¹ straipsniu, nuteistas subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu V. G. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 91-36 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G., kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis nevykdo individualiame plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų. Be to, Komisijos rekomendacijų atidėjimo laikotarpiu dėl darbo nesikreipė nei raštu, nei žodžiu, yra stebima susilpnėjusi nuteistojo motyvacija spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, jis per 6 mėnesius nedalyvavo anoniminių alkoholikų pozityvaus užimtumo priemonėse.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį, 2021 m. kovo 18 d. Komisijos nutarimą Nr. 91-36 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi jis nesutinka, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta, nepakankamai motyvuota, priimta bylą išnagrinėjus nevisapusiškai ir neobjektyviai, o tai, anot nuteistojo, leidžia įžvelgti teismo šališkumą. V. G. teigimu, iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvų neįmanoma suprati, kodėl jo atžvilgiu bausmės tikslai dar nepasiekti, be kita ko, nėra aišku kaip juos reikia pasiekti. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis nebaigė Anoniminių alkoholikų kursų. Apeliantas skunde apygardos teismui prašo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, jog nuteistojo byla turi būti išnagrinėta viešai ir teisingai nepriklausomo ir nešališko teismo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga ją mažinant yra akivaizdi.

6. Bylos duomenimis, V. G. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą minimalią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti išleistas į laisvę ankščiau laiko, vien to nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant. Ir vis tik, kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 61 balą ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šiai aplinkybei, vertinant ją aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis, jau būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų pažeidimų. Būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, bei aktyvus nuteistojo siekis taisytis, su kuo neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles ir siekia jų laikytis, o jo požiūris į taikomas pataisos priemones yra pozityvus ir geranoriškas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą, jų kontekste įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas savo procesinius sprendimus argumentavo pakankamai išsamiai ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos Komisijos ar apylinkės teismo ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.

8. Kaip nustatyta V. G. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 61 balą ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Tačiau didžiąją dalį, t. y. net 41 balą, sudaro dinaminių svertinių taškų suma, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma V. G. ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Šios išvados kontekste būtina pažymėti, kad Komisijai nuteistasis pristatomas nebe pirmą kartą. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos nutarimu V. G. netaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam buvo nustatytas 65 balų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatytas 61 balą atitinkantis jo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas, darytina pagrįsta išvada, kad per Komisijos nustatytą rekomendacijų atidėjimo laikotarpį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos 4 balais. Tokia itin menka nuteistojo pažanga nelaikytina pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad per šį laikotarpį nuteistasis vykdė ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

9. Darant šią išvadą paminėtina, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį dėl darbo nei raštu, nei žodžiu į pataisos įstaigos administraciją nuteistasis nesikreipė, nors tokia rekomendacija jam buvo nustatyta dar 2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos nutarimu. Negana to, 2019 m. rugpjūčio 22 d. jis atsisakė dirbti jam paskirtą darbą, kas rodo itin menką nuteistojo motyvaciją dirbti ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam atvykus į pataisos įstaigą jo nuostatos į darbą buvo teigiamos, tačiau, sprendžiant iš išdėstytų duomenų, tokia išvada abejotina. Šioje vietoje akcentuotina ir tai, kad nors būdamas laisvėje V. G. baigė 10 klasių ir įgijo autošaltkalvio specialybę, yra darbingo amžiaus, tačiau jo oficiali darbinė patirtis laisvėje buvo menka. Oficialiai jis dirbo vos 2-3 metus, dažniausiai nelegaliai arba pragyvendavo iš gaunamų socialinių pašalpų. Tęsti mokslą pataisos įstaigoje ir įgyti papildomą specialybę, neabejotinai padėsiančią jam integruotis į darbo rinką lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis pataisos įstaigoje taip pat nesiekė, kas visumoje rodo jo menkas pastangas savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme.

10. Netenkinant nuteistojo skundo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki 2021 m. kovo 8 d. jis nedalyvavo Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, nors tai vėlgi buvo įtraukta į dar 2020 m. rugpjūčio 27 d. nustatytą jo individualų socialinės reabilitacijos planą. Ir nors, bylos duomenimis, 2021 m. kovo-balandžio mėnesiais nuteistasis dalyvavo 5 val. priklausomybių prevencijos grupėje, tačiau, įvertinus tai, kad šis nuteistojo veiksmas buvo atliktas jau po pakartotinio prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo Komisijai pateikimo, pagrįstai manytina, jog toks nuteistojo elgesys buvo labiau sąlygotas jo siekio išeiti į laisvę ankščiau laiko nei nuoširdaus nuteistojo noro savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme. Juo labiau, kad per visą V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką jis dalyvavo tik vienoje pozityvaus užimtumo priemonėje – filmo peržiūroje, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, jokios teigiamos įtakos jo tolesniam elgesiui neturės.

11. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, neabejotina, kad apylinkės teismui sprendžiant Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu priklausomybių prevencijos grupėje, neegzistavo. Todėl, priešingai nei savo skunde nurodo V. G., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dalyvauti anoniminių alkoholikų užsiėmimuose nuteistasis vis tik nevykdė. Tačiau, net ir manant priešingai, vien tik ši aplinkybė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad V. G. savo elgesį toliau gali koreguoti neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis tris kartus buvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidimus. Ir nors šios nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir visų paminėtų aplinkybių kontekste tik patvirtina, kad nuteistasis atsainiai žiūri į savo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje ir savo elgesio nesistengia koreguoti vien tik teigiama linkme.

12. Konstatuojant šią išvadą svarbu ir tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą V. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be kita ko, vairavo transporto priemonę, nors Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių, oro ir vandens priemones – terminas nebuvo pasibaigęs. Tuo tarpu peržiūrėjus buvusius V. G. teistumus matyti, kad visos jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemos yra vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių jo nusikalstamą elgesį. Ir vis tik, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, akivaizdu, kad nuteistasis ne tik būdamas laisvėje, bet ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje tinkamai šios problemos nesprendžia, kas jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir neleidžia teisėjų kolegijai pagrįstai spręsti, jog V. G. pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas.

13. Netenkinant nuteistojo skundo pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visuma jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Asmens elgesio bei mąstysenos pokyčiai yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neignoruojant ir jo mąstymo pokyčių. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, V. G. yra jauno amžiaus, tačiau praeityje jis jau buvo teistas ne kartą. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytos tiek su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir kitos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės (bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau savo elgesio nuteistasis nekoregavo, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą V. G. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. G. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

14. Pritariant tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo išvadoms įvertintina ir tai, kad šioje V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keturi jo asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai – teistumai; išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti; piktnaudžiavimas alkoholiu ir emocinė gerovė – kurie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti jo pakartotinį nusikalstamumą. Šių kriminogeninių veiksnių egzistavimas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. G. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, o nuteistasis nededa pakankamai pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai. Be to, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, nesimoko, nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesprendžia įsisenėjusių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, V. G., be kita ko, nėra linkęs planuoti savo laiko, dažniausiai sprendžia pagal nuotaiką, jam trūksta situacijos, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, analizės kritiškumo, jo laisvalaikio praleidimo būdai dažnai sukurdavo situacijas nusikalsti. Nors nuteistasis geba išklausyti ir priimti informaciją, tačiau priimdamas sprendimus pirmenybę teikia savo asmeniniam patyrimui. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, o jo mąstymas išlieka nepakitęs.

15. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BVK numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvus ir besąlyginis. Visų pirma nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus ir tik tada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Probacija gali būti taikoma tik tuomet, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu jo asmenybės bei jos pokyčių vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip nei to norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas buvo šališkas ir šiuos duomenis įvertino neteisingai, dėl ko, neva priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16. Atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė