Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui J. Č., atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Editai Griciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. Č. 2016-01-20 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2016-02-15, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-12-23 sprendimą Nr. 3R-528(AG-398/01-2015); 2) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-12-02 raštą Nr. (5)-V3-2164(11.1); 3) įpareigoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti informaciją apie Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto (kraštotvarkininko) B. S. kvalifikaciją: turimą išsilavinimą ir įgytą specialybę (b. l. 1–4, 23–26).

Pareiškėjas nesutinka su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) raštu, kuriuo jam atsisakoma suteikti informaciją apie Aukštadvario regioninio parko vyr. kraštotvarkininko B. S. kvalifikaciją, t. y. apie šio asmens išsilavinimą ir įgytą specialybę. Paaiškino, kad nurodyta informacija pareiškėjui reikalinga, nes B. S. yra vienintelis Aukštadvario regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas, o pareiškėjas siekia gauti iš jo kvalifikuotą konsultaciją. Nesutikdamas su ginčijamu Tarnybos 2015-12-02 raštu Nr. (5)-V3-2164(11.1) pareiškėjas kreipėsi į Vyriausią administracinių ginčų komisiją, kuri 2015-12-23 sprendimu Nr. 3R-528(AG-398/01-2015) pareiškėjo skundo netenkino, nurodydama, kad pareiškėjo reikalaujami duomenys teikiami tik duomenų subjekto sutikimu, o pati Tarnyba duomenų apie valstybės tarnautojų išsilavinimą nekaupia. Pareiškėjo teigimu, tiek Tarnybos raštas, tiek Vyriausios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti. Aukštadvario regioninio parko vyr. kraštotvarkininko B. S. pareigybės aprašyme nurodytas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, todėl pareiškėjas, siekdamas gauti kvalifikuotą konsultaciją, turi teisę gauti informaciją apie šio asmens išsilavinimą bei specialybę. Šie prašomi pateikti duomenys yra tiesiogiai susiję su B. S. specialybe, todėl jie nėra laikytini asmens duomenimis, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–55)

Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Aukštadvario regioninio parko direkciją 2015-08-18 raštu taip pat 2015-11-02 prašymu suteikti duomenis apie B. S. išsilavinimą ir specialybę. Tarnyba pareiškėjui pateikė 2015 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (5)-V3-2164 (11.1) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė atsisakymo teikti asmens duomenis priežastis, motyvuojant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d., Asmens duomenų tvarkymo kriterijais, nustatytais ADTĮ 5 str., duomenų subjekto nesutikimu. Be to, pareiškėjui buvo pateikta informacija apie viešai prieinamą Aukštadvario regioninio parko direkcijos interneto svetainę www.arp.lt. kurios skyriuje „Struktūra ir kontaktai“ buvo/yra viešai paskelbtas vyriausiojo specialisto (kraštotvarkininko) pareigybės aprašymas. Atkreipė dėmesį, kad asmens kvalifikacija, išsilavinimas ir įgyta specialybė, mokymosi metai ir baigta mokslo įstaiga yra asmens duomenys, susiję su asmens privačiu gyvenimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Konstitucija saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Pareiškėjo prašymas atskleisti B. S. privačius asmens duomenis, yra neproporcingas jo keliamam tikslui, t. y. norui konsultuotis kraštotvarkos klausimais. Todėl pareiškėjo prašymui pateikti informaciją yra taikytini asmens duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijai, nustatyti ADTAĮ 3 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba neturėjo galimybės atskleisti Pareiškėjui prašomų asmens duomenų didesne apimtimi, nepažeisdama konstitucinio asmens privataus gyvenimo apsaugos principo, todėl Pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas.

Atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pateikti informaciją apie Aukštadvario regioninio parko vyr. kraštotvarkininko išsilavinimą, bei Vyriausios administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos raštą netenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2015-08-18 kreipėsi į Aukštadvario regioninio parko direktorių prašydamas pateikti informaciją, kokia yra vyr. kraštotvarkininko B. S. kvalifikacija: išsilavinimas ir įgyta specialybė (b. l. 17).

Aukštadvario regioninio parko direktorius 2015-09-11 raštu Nr. V3-2.17-177 nurodė, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 ir 6 str., bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 str., tenkinti pareiškėjo prašymo dėl informacijos suteikimo neturi teisinio pagrindo. Paaiškino, kad Aukštadvario regioninio parko interneto svetainėje yra pateikta vyriausiojo specialisto (kraštotvarkininko) pareigybės specialieji reikalavimai ir funkcijos (b. l. 18).

Pareiškėjas 2015-11-02 pakartotinai kreipėsi į Tarnybos direktorių, prašydamas nurodyti, kokia yra vienintelio Aukštadvario regioninio parko vyr. kraštotvarkininko B. S. kvalifikacija: išsilavinimas ir įgyta specialybė. Paaiškino, kad siekiamos gauti informacijos tikslas – siekis gauti ir pasiruošti kvalifikuotai konsultacijai (b. l. 13–14).

Tarnyba 2015-11-13 raštu Nr. (5)-V3-2049-(1.1) kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją, prašydama savo kompetencijos ribose atlikti asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimą J. Č. atžvilgiu pagal jo 2015-11-02 prašymą bei informuoti Tarnybą apie patikrinimo rezultatus (b. l. 66–67).

Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. specialistas B. S. informavo Tarnybos direktorių, jog nesutinka atskleisti savo asmens duomenis (b. l. 61).

Tarnyba 2015-12-02 raštu Nr. (5)-V3-2164(11.1) atsisakė pateikti prašytą informaciją, teigdama, kad asmens kvalifikacija, išsilavinimas ir įgyta specialybė yra asmens duomenys, susiję su asmens privačiu gyvenimu, todėl Tarnyba neturi teisės atskleisti prašomo asmens duomenų didesne apimtimi, o pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas (b. l. 62–63).

Pareiškėjas nesutikdamas su Tarnybos raštu 2015-12-10 pateikė Vyriausiai administracinių ginčų komisijai skundą dėl Tarnybos neveikimo (b. l. 8–10).

Vyriausia administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015-12-23 sprendimu Nr. 3R-528 (AG-398/01-2015) pareiškėjo skundą atmetė, nurodydama, kad gavusi pareiškėjo 2015-11-02 prašymą, Tarnyba išnagrinėjo jį savo kompetencijos ribose ir pateikė pagrįstą atsakymą, atsisakydama teikti pareiškėjui prašytą informaciją (b. l. 8–10).

Bendrasis įstatymas, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką, yra Teisės gauti informaciją įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d.). Teisės gauti informaciją 3 straipsnis nustato įstaigų pareigą teikti informaciją – įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją; atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, kad šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas, tame tarpe, numatytai informacijai, kurios tvarkymas yra veikla, nesusijusi su valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms teisės aktų pavestų funkcijų vykdymu, išskyrus informaciją apie valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, taip pat informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai.

Šio įstatymo 7 straipsnyje „Privačios informacijos gavimo tvarka“ numatyta, kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę. Šis įstatymas privačią informaciją apibrėžia kaip ypatingus fizinio asmens duomenis, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija (2 str. 9 d.). Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Taigi nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Teisės gauti informaciją įstatymas nesuteikia pareiškėjui iš institucijos gauti informaciją apie kito, o ne savo, asmens privatų gyvenimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-297/2011 įvertinusi aukščiau paminėtuose teisės aktuose pateikiamą „privačios informacijos“ sąvoką, padarė išvadą, kad ji apibrėžta pakankamai aptakiai, yra vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, yra atsakytina atsižvelgiant į informacijos turinį kiekvienu atveju vertinant individualiai. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintos normos gina asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima privatų, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad informaciją apie asmens išsilavinimą ir įgytą specialybę, gali būti laikoma privačiais asmens duomenimis, Teisės gauti informaciją ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme. Asmens išsilavinimas bei įgyta specialybė yra jo privataus gyvenimo dalis, todėl asmuo turi teisę į šios informacijos slaptumą, taigi į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 str. numato, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Taigi prieš teikdamas duomenis duomenų valdytojas turi patikrinti, ar įstatymas numato teisėtą pagrindą tokiems duomenims teikti. Tai išplaukia iš pačios 6 straipsnio 1 sakinio formuluotės, kuri nurodo į „šio Įstatymo nustatytus atvejus“, o tai reiškia, kad įstatyme turi būti numatytas teisėtas duomenų teikimo pagrindas. Duomenų teikimas apibūdinamas kaip asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse) (ADTAĮ 2 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus ADTAĮ 5 str., kuris numato asmens duomenų teisėtus tvarkymo kriterijus, o būtent asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnyba, gavusi pareikėjo prašymą pateikti informaciją apie Tarnyboje dirbantį valstybės tarnautoją, kreipėsi į B. S., prašydami išreikšti sutikimą/nesutikimą dėl asmens duomenų atskleidimo (b. l. 60). B. S., t. y. asmuo, apie kurį pareiškėjas prašė pateikti asmens duomenis, atsakė, kad savo asmens duomenų atskleisti nesutinka (b. l. 61). Tarnyba taip pat nurodė, kad teisėto intereso, pagrindžiančio asmens duomenų tvarkymo tikslus, nenustatė (b. l. 51–54). Taigi teismas daro išvadą, kad tarnyba tinkamai įgyvendino asmens duomenų tvarkymo kriterijus, todėl pagrįstai atsisakė suteikti asmens duomenis apie B. S. išsilavinimą ir specialybę.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas gauti kvalifikuotą konsultaciją turi galimybę kreiptis į Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyriausiąjį specialistą (kraštotvarkininką) B. S., tuo tarpu jeigu pareiškėjo netenkintų suteikta konsultacija ar priimti sprendimai, pareiškėjas turi teisę skųsti šiuos valstybės tarnautojo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, vien pareiškėjo siekis gauti kvalifikuotą konsultaciją, nepaneigia asmens duomenų apsaugos tikslų ir nėra pagrindas atskleisti apie asmenį jo privačią informaciją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skundžiamame 2015-12-02 rašte Nr. (5)-V3-2164(11.1) pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją yra tinkamas, pakankamas, teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo teisų ir/ar teisėtų interesų nepažeidžia. Atsakovas skundžiamu raštu į pareiškėjo 2015-11-02 prašymą atsakė tinkamai, šis Tarnybos raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti nei skundo reikalavimo jį panaikinti, nei įpareigoti atsakovą į 2015-11-02 prašymą atsakyti iš naujo. Kadangi naikinti skundžiamą Tarnybos raštą nėra teisinio pagrindo, atsakovo reikalavimas panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2015-12-23 sprendimą Nr. 3R-528(AG-398/01-2015), kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas, taip pat netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo J. Č. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.