- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-572-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1161-589/2009 pagal M. V. ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo M. B. 15 500 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-12-28 susitarus su atsakovu, šis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kelyje Kėdainiai–Panevėžys atsakovas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, o automobilis apvirto ir buvo apgadintas. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas, nes pažeidė Kelių eismo taisykles ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Atsakovo kaltė dėl žalos padarymo preziumuojama. UAB „Darsna“, jo prašymu, atliko žalos vertinimą ir nustatė, kad automobilio vertė prieš eismo įvykį buvo 16 100 Lt, o po eismo įvykio 600 Lt. Automobilio remontas kainuotų 28 320,17 Lt, todėl automobilį remontuoti netikslinga. Automobilio po eismo įvykio likutinė vertė yra15 500 Lt ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui M. V. iš atsakovo M. B. 15 100 Lt žalos atlyginimo, 453 Lt žyminio mokesčio ir 25 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2008 m. gruodžio 28 d. kelyje Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys atsakovo M. B. vairuojamas automobilis Peugeot 307, nuosavybės teise priklausantis ieškovui, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas atsakovas M. B., kuris, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Atsakovas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį. Nustatė, kad automobiliui Peugeot 307 sugadinti priekiniai žibintai, stogas, priekinis stiklas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekiniai bamperiai, priekiniai sparnai, galiniai sparnai, bagažinės dangtis, šoniniai priekiniai stiklai. UAB „Darsna“ vertinimo ataskaitoje nustatė, kad automobilio Peugeot 307 vidutinė rinkos vertė iki apgadinimo buvo 16 100 Lt, o jos likutinė rinkos vertė 600 Lt. Automobiliui eismo įvykio metu padaryta žala 15 500 Lt (16 100 Lt – 600 Lt =15 500 Lt ), kurią turi atlyginti atsakovas. Nurodė, kad automobilio savininkas gali įgyvendinti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas, todėl ieškovas turėjo teisę leisti ir teisėtai leido automobilį vairuoti atsakovui. Tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis ir atsakovo kaltė, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą. Nurodė, kad ieškovo pateiktoje ataskaitoje automobilio atstatymo vertė yra reali ir objektyvi, paskaičiuota įvertinant nusidėvėjimo laipsnį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar nuginčytų ieškovo prašomą priteisti nuostolių dydį. Ieškovui reikalavimą sumažinus 400 Lt, ieškinį patenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo 15 100 Lt žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui tik pusę sudaužyto automobilio kainos, ją skaičiuojant nuo 14 750 Lt sumos, t. y. 7 375 Lt. Jei teismas šio reikalavimo netenkins, tai priteistą sumą sumažinti, iš priteistinos sumos išskaičiuoti abiejų kairių žibintų, bei kitų detalių kainas. Tuo atveju, jei už sužalotą automobilį bus priteista visa suma, kad ir su išskaičiuotų žibintų kaina, priteisti jam natūroje sudaužytą ieškovo automobilį. Žyminį mokestį prašo priteisti iš vieno ieškovo, nes automobilį vairavo jo liepimu,. o 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, padalinti per pusę ir priteisti iš abiejų po 12,5 Lt. Pateikė teismui nepriklausomo draudimo agento vertinimą, kuriuo nustatyta, kad ieškovo automobilis avarijos dieną kainavo 14 760 Lt., tai yra 750 Lt pigiau, nei vertino ieškovo pasamdytas ir apmokėtas vertintojas. Jis yra bedarbis, todėl samdyti kartotinį turto vertintoją neturi pinigų ir mano, kad į nurodytą kainų skirtumą teismas privalėjo atsižvelgti ir ieškinio kainą sumažinti bent jau 750 Lt. Žinojo, kad ieškovas automobilį nusipirko už 11 000 Lt, tačiau teisėja leido liudininkams nesakyti už kokią kainą sudaužytas automobilis buvo nupirktas, o šie atsisakė įvardinti pirkimo kainą, nors ir prisiekė teismui sakyti tiesą. Vien dėl to sprendimas yra neteisėtas. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir po eismo įvykio, pateikdamas nepriklausomiems vertintojams automobilį žalos dydžiui nustatyti, nes jį pats aplamdė dar daugiau ir tokiu būdu žalą padidino. Tą jis įrodė teisme, kai pateikė sužaloto automobilio fotografijas, padarytas iš karto po eismo įvykio. Nuotraukose po eismo įvykio matyti, kad automobilio priekinės kairės pusės ir galinis kairės pusės žibintai yra sveiki ir nesudaužyti, o pateiktose ekspertų fotografijose jie jau sudaužyti. Teismo sprendimas turi būti pakeistas mažinant ieškinio dydį vien dėl to, nes būtina išskaičiuoti papildomai sudaužytų žibintų kainą. Teismas iš jo priteisė visą ieškovo reikalaujamą sumą, t.y. priteisė visą automobilio kainą, tačiau patį automobilį irgi paliko ieškovui ir natūroje jam neatidavė. Jei jis sumoka pinigus, tai turi gauti ir daiktą – šiuo atveju ieškovo automobilį. Vien dėl to minėtas teismo sprendimas neteisingas ir keistinas. Autoįvykio dieną, ieškovas pasigėrė ir jį privertė vairuoti automobilį, kadangi ieškovas iš Kėdainių turėjo grįžti į darbą Panevėžyje. CK 6.265 str. 1 d. numato, kad jeigu asmuo, kuris nėra kito asmens darbuotojas, vykdydamas to kito asmens, kuris nėra darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Todėl ieškovui padaryta žala turėtų būti paskirstyta po lygiai tarp jo ir ieškovo M. V. Tačiau teismas to nepadarė, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir sprendimas keistinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą. Apelianto argumentai dėl automobilio įsigijimo kainos, dėl automobilio žibintų sugadinimo po eismo įvykio yra nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais. Atsakovo vertintojas net neapžiūrėjo automobilio, todėl negalėjo jo tinkamai įvertinti. Po eismo įvykio, atsakovo prašymu, automobilio nuolaužos buvo nugabentos į jo garažą, nes jis žadėjo nupirkti kitą automobilį, o sau pasilikti sugadintąjį. Vėliau atsakovas persigalvojo ir sugadintą automobilį jis buvo priverstas iš to garažo išsivežti ir būtent tuo metu, matant atsakovui, automobilį tempiant ant tralo iš jo byrėjo žibintai. Ir dabar sutinka ieškovui grąžinti sudaužyta automobilį, jei apeliantas per dvi savaites atpirks analogišką pagal komplektaciją, ridą, išvaizdą tokį pat automobilį, bet atsakovas to nepadarė ir nedaro. Prievartos ar smurto prieš ieškovą, kad jis vairuotų automobilį, nevartojo. Dar išvykstant į Kėdainius, buvo susitarta, kad atsakovas vairuos automobilį grįžtant į Panevėžį ir todėl, atvykus į Kėdainius, padavė jam automobilio raktelius ir dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, aplinkybės nepagrindžia, kad apylinkės teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str).
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu šalys 2008-12-28 vyko iš Panevėžio į Kėdainius ir tą pačią dieną grįžo į Panevėžį. Automobilį, grįžtant į Panevėžį ir šalims susitarus, vairavo atsakovas ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgęs į kelio sąlygas, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto. Automobilis buvo nepataisomai apgadintas. Iš kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos matyti, kad ieškovo automobilis apžiūrėtas po eismo įvykio ir nustatyta, kad remontuoti automobilį netikslinga ekonominiu požiūriu, nes jo vertė iki eismo įvykio 16 100 Lt, po eismo įvykio – 600 Lt, o remonto vertė – 28 320,17 Lt (b. l. 6–26). Ieškovui eismo įvykio metu padaryta 15 500 Lt žala, tačiau teismo posėdyje jis reikalavimą sumažino 400 Lt (b. l. 92). Atsakovas, nesutikdamas su automobilio įvertinimu, pateikė UAB „First autologistic company“ 2009-06-29 pažymą (b. l. 80), kurioje ieškovo automobilis įvertintas 14 760 Lt. Vertė nustatyta pagal internetinį tinklapį, realiai automobilis neapžiūrėtas, neįvertinti jo privalumai, įranga ir pan. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo automobilio pagal šią formalią pažymą.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad priteistas žalos atlyginimas turi būti sumažintas įvertinus du žibintus, nes jie buvo sveiki ir kitų detalių kainas. Savo teiginius atsakovas neparėmė įrodymais, nenurodė kurios detalės ir kokios vertės yra nesugadintos ir neįvertintos. Taip pat nurodė, kad jei priteista suma bus palikta, tai teismas turėtų automobilį priteisti jam natūra. Kaip minėta, automobilio likutinė vertė 600 Lt, tai reiškia, kad ieškovas, automobilį pardavęs į metalo supirktuvę, turėtų gauti tokią pinigų sumą, o likusią – 15 100 Lt žalą turi atlyginti atsakovas. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovo viso automobilio vertę, t. y. 16 100 Lt, jis išskaičiuoja jo likutinę vertę, t. y. 600 Lt, todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas priteisti jam sudaužytą automobilį.
Teisėjų kolegija nemato pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį. CK 6. 265 str. taikomas tuo atveju, kuomet šalis nesieja darbo santykiai, tačiau vienas asmuo vykdo kito asmens nurodymą, t. y. veikia kito asmens nurodymu ir interesais, ir padaro žalos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas vykdė ieškovo nurodymą, ar veikė jo interesais. Atsakovas, paimdamas svetimą daiktą naudojimui, turėjo įvertinti ir riziką, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.