Telšių apylinkės teismo sprendimas

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui Vidui R. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2010 metais susipažino su atsakovu internete, bendravo internetu, vėliau susitiko Mažeikiuose. Pradėjo bendrauti intymiai, o 2010 m. liepos mėnesį pastojo. Apie tai pranešus atsakovui bendravimas nutrūko. Vėliau bendravimas atsinaujino. gimė dukra R. J.. Po dukros gimimo atsakovas dukra rūpinosi, padėjo ją auginti, auklėti, išlaikyti, buvo kilę barnių, bet vėl susitaikydavo. Prašė pripažinti, kad atsakovas V. R. yra R. J., gim. ., tėvas, o R. J. yra jo dukra, nustatyti dukros gyvenamą vietą su ja, priteisti išlaikymą po 600 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai, patvirtino, kad jis tikrai yra R tėvas, tačiau išlaikymui gali skirti tik po 400 litų, todėl sutinka su ieškovės sumažintais reikalavimais. Sutinka, kad dukra gyventų su motina. Nori su dukra ir jos motina toliau bendrauti.

Atsakovo atstovas prašė sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas valstybei, nes atsakovas yra nedirbantis, jam paskirta kardomoji priemonė ir tai atitiks sąžiningumo principus.

Teismo posėdyje dalyvavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N. nurodė, kad dėl vaiko tėvystės nustatymo ginčo nėra, nes atsakovas tėvystę pripažįsta. Dėl išlaikymo reikia atsižvelgti į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, ir tai turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. 1975 m. Europos konvencija “Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso” numato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu. Kadangi atsakovas pripažino, kad yra R. J., gimusios tėvas, šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir atsakovas pripažintinas R. J. tėvu.

Įstatymas, apibrėžiantis tėvų teises ir pareigas vaikų auklėjimo srityje, numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius, kitokius poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, teismas daro išvadą, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, tai atitiks jos interesus, nes ieškovė dukrą augina ir auklėja, ji yra sudariusi tam reikiamas minimalias sąlygas, atsakovui su dukra bendrauti jokių kliūčių nebus daroma.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 str. nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Bylos duomenimis nustačius, jog atsakovas, būdamas dukros tėvu, ką jis pripažino teisme, iš tiesų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl reikalavimas tenkintinas, priteistinas išlaikymas iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atsakovas šiuo metu nedirba, yra jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas baudžiamoje byloje, todėl teikti išlaikymą dukrai yra sudėtinga, tačiau įstatymas nenumato jokių išimčių, todėl atsakovui sutinkant, ieškovės sumažintas reikalavimas yra tenkintinas ir priteistinas išlaikymas po 400 litų kas mėnesį mokomis išmokomis. Išlaikymas priteistinas nuo 2012 m. spalio 23 d., t.y. ieškinio padavimo dienos teisme iki dukros pilnametystės ( CK 3.196 str.). Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas, nes tai neatitiks proporcingumo kriterijus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintas dalinai (CK 3.196 str.).

Vai­kui skir­tas iš­lai­ky­mas pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mas tik jo in­te­re­sams (LR CK 3.203 straips­nio 1 da­lis). Iš­lai­ky­mas ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas motinos (tėvo), ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti. Iš­lai­ky­mą tei­kian­tis tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tei­sę kon­tro­liuo­ti iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mą.

Taikytinas Lietuvos Respublikos CK 3.190 str. ir nustatytinas uzufruktas.

I. J. J, paduodant ieškinį dėl išlaikymo išieškojimo, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą - 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. x 1 v. = 4 800 Lt x 3 % ), bei 144,00 Lt už tėvystės nustatymą ( CPK 96 str. 1 d.).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Iš atsakovo V. R. priteistinos bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 99 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovas yra nedirbantis bei jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas baudžiamoje byloje, tenkintinas jo atstovo prašymas ir išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalba mažintinos iki 200,00 litų (CPK 83 str. 3 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 7,75 Lt, tačiau, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatyto dydžio, t.y. 10,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, 282, 390 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., Telšių m., yra R. J., gim. ., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. J. yra V. R. dukra.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriui gimimo įrašo pakeitimui ir naujo gimimo liudijimo išdavimui.

N. R. J, gim. gyvenamąją vietą su jos motina.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Telšių m., išlaikymą jo dukrai R. J., gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) po 400,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 28 d. iki jos pilnametystės R. J. naudai.

Vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. , Telšių m., 288,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. , Telšių m., 200,00 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą pagalbą valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.