- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- I-1136-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00171-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 4 d. buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kameros plotas buvo apie 12 kv. m., joje buvo laikomi 6 asmenys, tokiu būdu pareiškėjui kameroje teko apie 2 kv. m. gyvenamojo ploto. Teigė, kad sanitariniame mazge kiti nuteistieji pareiškėją galėjo stebėti, jame nebuvo ventiliacijos, dėl to patalpoje kaupėsi nemalonus kvapas. Kameros dieninis apšvietimas nesiekė 200 lx. Minėtos kalinimo sąlygos sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 7-10) atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 4 d. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios plotas 14,9 kv. m., kartu su juo buvo laikomi 4 asmenys. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik trims metams po, to, kai paskutinį kartą buvo laikytas areštinėje, todėl jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma skunde. Pažymėjo, kad areštinės patalpos yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pareiškėjo buvimo areštinėje metu jam buvo užtikrintas tinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. 2014 m. vasario 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose Nr. 9 ir Nr. 11 buvo tikrintas apšvietimas ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Sanitariniai mazgai kamerose nuo patalpos yra atitverti pertvaromis, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Sanitariniais mazgais besinaudojantys asmenys nėra tiesiogiai matomi nei kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims, nei pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius, tad sanitariniais mazgais besinaudojančių asmenų privatumas policijos areštinėse yra užtikrinamas tiek, kiek yra objektyviai įmanoma. Prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus aps. VPK) areštinės pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 4 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jo kalinimo Alytaus aps. VPK areštinėje neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos.
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje turi būti vadovaujamasi Taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (2016-01-18 nutartis byloje Nr. A2538-624/2015, 2015 -12-31 nutartis byloje Nr. A2250-662/2015).
Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 4 d. (7 paros) buvo laikomas Alytaus aps. VPK areštinės kameroje Nr. 11 (b. l. 15). Minėtais duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 11 plotas 14,9 kv. m., ginčo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 4 asmenys, taigi vienam asmeniui teko 3,72 kv. m. (14,9/4) ploto.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje buvo laikomi 6 asmenys, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie kameroje Nr. 11 ginčo laikotarpiu laikytų asmenų skaičių, todėl jais remiasi. Pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo laikomi 6 asmenys į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Daroma išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 4 d. gyvenant Alytaus aps. VPK areštinės kameroje Nr. 11 (iš viso 7 paras) nebuvo užtikrinta Taisyklių 80 punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma (5 kv. m.), todėl konstatuotina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas paaiškino, kad kameros sanitariniame mazge kiti nuteistieji galėjo jį stebėti. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo ventiliacijos, dėl to patalpoje kaupėsi nemalonus kvapas.
Taisyklių 7.13 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, minėtame teisės akte nenustatyta. Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktu, policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atskirti pertvaromis bei įrengti kamerų kampuose, todėl sanitariniais mazgais besinaudojantys asmenys nėra tiesiogiai matomi. Kamerose taip pat įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Minėtas aplinkybes patvirtina kamerų schemos ir Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas Nr. 131 (b. l. 11, 12, 30-32). Bylos duomenys patvirtina, kad sanitariniai mazgai Alytaus AVPK areštinėje nuo likusio kameros ploto buvo atskirti pertvara, tačiau durų nebuvo įrengta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vien pačios sienelės (net ir tinkamo aukščio) įrengimas savaime nelemia, jog bus įvykdyti teisės aktuose išdėstyti reikalavimai. Sienelės įrengimas turi garantuoti tokiu teisiniu reguliavimu siekiamo tikslo - užtikrinti pakankamą asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiuo atveju turi būti parenkami tokie areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdai, kurie nesikirstų su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Konvencijoje.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas (perskyrimas sienele) nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017). Todėl, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ribojo jo privatumą ir sukėlė jam nemalonius išgyvenimus.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros dieninis apšvietimas nesiekė 200 lx.
Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas - 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. PA-131 (b. l. 30-32) užfiksuota, kad kameros apšviečiamos liuminescencinėmis lempomis, kamerų langai pakeisti, langų stiklai matiniai, patalpos vėdinamos per langus. Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius dėl nepakankamo apšvietimo nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad Alytaus aps. VPK ginčui aktualiu laikotarpiu 7 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (trūko 1,28 kv. m.), taip pat nustatyti pažeidimai dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, todėl konstatuotina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista ženkliai) bei kitų nustatytų pažeidimų pobūdį, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 65 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.