Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2198-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-23
Bylos Nr.
1S-2198-238/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. O.
Kategorijos
Nr. 1S-2198-238/2014;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. O. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, Kauno apylinkės teismo 2013-08-21 nutartimi, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintos bausmės, skirtos 2013-06-27 ir 2014-06-20 nuosprendžiais. Kauno apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį (5 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2013-11-25 nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2013-06-01, bausmės pabaiga – 2015-07-30, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėnesiai 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-10-17).

Nuteistasis A. O. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2014-10-20 priimtu nutarimu Nr. LK-390 nutarė taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės ir siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos planą, jo nuostata į priežiūrą yra teigiama, nuobaudų neturi. Praeityje buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Ateities planai susiję su įsidarbinimu, įstaigoje gautas pranešimas, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus priimtas į darbą. Tarp teistumų nuteistasis laisvėje išbūdavo apie 5-7 metus.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014-10-20 nutarimą taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam A. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad dar nėra pakankamo pagrindo, kuris leistų daryti išvadą, kad nuteistasis yra įvertinęs savo praeitį, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, kad jis yra padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs doru elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, o šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimo padarymą.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. O. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai. Skunde nurodo, kad teismo nutartyje nėra išdėstytos motyvuotos prokuroro pozicijos, o tik pažymėta, kad prokuroras nepritaria Komisijos priimtam nutarimui. Mano, kad prokuroras pateikė teismui nemotyvuotą poziciją. Taip pat nurodo, kad teismo nutarties argumentavimo nepakankamumas, motyvų kontroversiškumas, šabloniškumas ir pažodinis tapatumas su kita nutartimi kelia pagrįstas abejones, jog teismas a priori nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo, o pateikiamais argumentais tik siekė pateisinti nepagrįstą sprendimą, taigi tokio pobūdžio teisės aktai nėra teisingumo vykdymas. Lygtinio paleidimo kriterijų vertinimo pareiga ir sprendimo priėmimo prerogatyva įstatymu yra suteikta lygtinio paleidimo komisijai, o teismas turi tik patikrinti komisijos nutarimo teisėtumą (atitikimą formaliesiems kriterijams), taip pat turi pareigą įvertinti prokuroro atsiliepimo motyvus, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju, teismas imdamasis spręsti lygtinio paleidimo klausimą, veikė ultra vires. Teigia, kad vadovaujantis ET rekomendacijomis, lygtinis paleidimas turi būti laikomas norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi, lygtinio paleidimo netaikymas privalo būti pagrįstas įrodymais. Baudžiamasis įstatymas neturi būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltinamajam, baudžiamojo ir bausmių vykdymo įstatymo nuostatomis neturi būti nesąžiningai manipuliuojama, siekiant apsunkinti asmens lygtinį paleidimą. Taip pat atkreipia dėmesį į EŽT teismo nuostatą, kad ankstesni teistumai nereiškia ketinimo nusikalsti. Lygtinis paleidimas yra taikomas ir už sunkius bei labai sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims, o jis buvo nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, taigi atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu yra diskriminacija. Vadovaujantis EŽTT praktika akcentuoja, kad valstybė privalo atsisakyti griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių arba įdiegtų alternatyvių bausmės priemonių sistemą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. O. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. O. anksčiau yra teistas 11 kartų, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti ir lėšų pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Nuteistasis šiuo metu subendrintą bausmę atlieka už vagystes, anksčiau buvo teistas, atlikęs bausmes už ankstesnių nusikaltimų padarymą, turėjo galimybę įrodyti, jog įstatymų nebepažeidinės, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (54 balai pagal OASys) yra vidutinė. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo A. O. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra gana didelė, o paleidus nuteistąjį A. O. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, taigi nuteistojo argumentas, kad teismas imdamasis spręsti lygtinio paleidimo klausimą veikė ultra vires, yra nepagrįstas.

Skunde nurodoma, kad teismo nutartyje nėra išdėstytos motyvuotos prokuroro pozicijos, tačiau įstatymas neįpareigoja teismo, motyvuojant savo sprendimą, detaliai perrašyti prokuroro atsiliepime pateikiamą poziciją. Teismas, priimdamas nutartį, į prokuroro atsiliepime nurodomus motyvus atsižvelgė, juos vertino, o tai, kad prokuroro pozicija netenkina nuteistojo, tai nedaro teismo nutarties neteisėta ar nepagrįsta. Nuteistasis taip pat nurodo, kad prokuroras pateikė teismui nemotyvuotą poziciją, tačiau net ir tokiu atveju teismas vadovaujasi ne vien prokuroro nuomone, tačiau ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Sutinkama su nuteistojo argumentu, kad ankstesni teistumai savaime nereiškia ketinimo nusikalsti, tačiau atlieka svarbų vaidmenį vertinant nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į visuotinai pripažintas vertybes ir normas, įstatymų laikymąsi, todėl tai išlieka svarbiu aspektu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nagrinėjamu atveju būtent nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sistemiškumas bei didelis kiekis neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis šiuo metu išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šią teismo poziciją patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, nusikalsta „pagautas momento“, pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais. Nors paskutinio lygtinio paleidimo komisijos posėdžio svarstymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 67 balai pagal OASys metodiką, šiuo metu yra sumažėjęs iki 54 balų, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, kas pagrindžia teismo išvadą, jog šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo A. O. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. O. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė