Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens – Kelmes rajono savivaldybes administracijos – atstovui Arturui Baltrukui,

suinteresuoto asmens – Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos – atstovui Zenonui Stundžiai,

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo A. J. pareiškima suinteresuotiems asmenims Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, Šiauliu apskrities viršininko administracijai, Kelmes rajono savivaldybes administracijai, Kulturos paveldo prie Kulturos ministerijos Šiauliu teritoriniam padaliniui, VI Registru centro Šiauliu filialui del juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagristas ir tenkintinas.

Iš Kelmes rajono valdybos privatizavimo tarnybos protokolo (b.l. 47-48, t. 2), pranešimo (b.l. 52-53, t. 2), nuosavybes teises liudijimu (b.l. 37, 38, t. 2), Kelmes valtybines komunaliniu paslaugu imones perdavimo akto (b.l. 40, t. 2), irašu nekilnojamojo turto registre (b.l. 14-18, t. 1) matyti, kad malunas ir ukio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), privatizavimo komisijos aukcione parduoti fiziniu asmenu grupei. 2001 m. spalio 30 d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos pastatus nuosavybes teisemis isigijo A. J. (b.l. 5-9, 10, t. 1). 2004 m. liepos 19 d. Kulturos ministerijos Kulturos vertybiu apsaugos departamentas išdave leidima atlikti vandens maluno, esancio (duomenys neskelbtini), paimos atkasimo darbus (b.l. 81, t. 1). Iš Kelmes vandens maluno architekturiniu tyrimu ataskaitos (b.l. 82, t. 1) matyti, kad atkasus kanala, kuris buvo užpiltas gruntu XX šimtmecio 9–ame dešimtmetyje, nustatyta, kad visi jo elementai yra irengti vienu metu ir pagal konstrukciju tipa jie gali buti priskirti jegaines statybos arba jam artimam laikmeciui – apie 1892 metus. Iš nekilnojamojo daikto kadastriniu matavimu bylos (b.l. 19-24, t. 1) matyti, kad vandens paima, esanti (duomenys neskelbtini), yra hidotechninis statinys, statytas 1892 metais, kuri sudaro vandens paimos krantu tvirtinimai, priešslenkste, atviras kanalas, tiltas ir pesciuju tiltas, statinio kadastriniai matavimai atlikti, jis iregistruotas nekilnojamojo turto registre 2009 m. rugsejo men. 2005 m. birželio 9 d. Kulturos paveldo departamento prie Kulturos ministerijos direktoriaus isakymu Nr. I-259 vandens malunas, esantis (duomenys neskelbtini)., iregistruotas Kulturos vertybiu registre. Iš nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarybos akto (b.l. 65-69, t. 2) matyti, kad kulturos vertybe yra ne tik maluno pastatas, bet ir vandens paima su technologine iranga. Liudytojas K. K., VI Registru centro Šiauliu filialo matininkas-ekspertas, patvirtino, kad vandens paima, esanti prie Kelmes vandens maluno (duomenys neskelbtini), yra inžinerinis statinys, statytas tais paciais metais kaip ir malunas, irengtas konkreciai tam malunui funkcionuoti. Liudytojas K. G. parode, kad greta maluno (duomenys neskelbtini), gyveno jo senelis, tevai, nuo 1994 metu gyvena jis su šeima, sovietmeciu vandens paima, kuria paduodamas vanduo i maluna, buvo užkasta žememis, kanalas atkastas A. J. iniciatyva.

Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad vandens malunas, esantis (duomenys neskelbtini), iki jo privatizavimo priklause valstybinei komunaliniu paslaugu imonei, buvo itrauktas i privatizuojamu objektu saraša ir 1992 m. vasario 15 d. aukciono budu parduotas fiziniu asmenu grupei. Vandens paima – inžinerinis hidrotechninis statinys privatizavimo metu buvo užverstas gruntu, nebuvo eksploatuojamas ir neinventorizuotas. 2001 m. maluna ir šalia esanti ukio pastata nuosavybes teisemis isigijo pareiškejas. Vandens paima atkasta tik 2006 metais, jos kadastriniai matavimai atlikti 2009 m. pareiškejo lešomis.

Daikto valdymo teise pagal CK gali buti ne tik nuosavybes teises sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktine teise. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažistamas faktinis daikto turejimas turint tiksla ji valdyti kaip sava. Be to, valdymas, kaip daiktine teise, yra pagrindas nuosavybes teisei pagal igyjamaja senati igyti (CK 4.22 str. 1 d.). Tam, kad asmuo, kuris teisetai valdo daikta, galetu šia teise visavertiškai naudotis (taip pat ir prieš treciuosius asmenis), jis šia teise turi iregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro istatymo 11 str. 1 d. 3 p., 4 str.). Asmuo, teisetai valdantis daikta, bet neturintis valdymo fakta patvirtinanciu reikiamu dokumentu, turi galimybe kreiptis i teisma su pareiškimu del valdymo fakto patvirtinimo.

Teisetu daikto valdymu istatymo pripažistamas daikto faktinis turejimas, igytas tais paciais pagrindais, kaip ir nuosavybes teise (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Valdymas, kaip savarankiška daiktine teise (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visu pirma, suprantamas kaip faktinis teisetas daikto turejimas turint tiksla ji valdyti kaip sava, kai nuosavybes teise i daikta valdytojui nepriklauso.

Pareiškejas nurode, kad vandens paima, kurios valdymo fakta, siekdamas iregistruoti inžinerini statini, praše patvirtinti teismo tvarka, jis igijo 2001 m. spalio 30 d. notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi kartu su kitu nekilnojamuoju turtu – malunu. Kadangi vandens paima nebuvo inventorizuota bei teisiškai iregistruota, tai ji nebuvo privatizuota ir kartu parduota su malunu. Taigi, pareiškejas, nurodydamas toki pareiškimo faktini pagrinda, kartu nurodo, kad daiktas, kurio valdymo fakta prašo nustatyti, yra jo nuosavybe. Gincas tarp pareiškejo ir valstybines nuosavybes patikejimo teises subjektu - Šiauliu apskrities viršininko administracijos, Kelmes rajono savivaldybes – nekilo, todel, nesant ginco, pareiškejo iškeltas klausimas gali buti nagrinejamas tik ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 9 p., 524-529 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.19 str. nuostatas priklausiniu gali buti savarankiški, taciau pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, jeigu jie pagal savo savybes yra nuolat susije su pagrindiniu daiktu. Antraeili daikta ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.). Vandens paimos buvimas prie vandens maluno ir vandens paimos pripažinimas esant maluno priklausiniu, vandens maluno, galincio veikti hidrotechninio irenginio – vandens paimos - pagalba, vandens paimos, galincios veikti tik esant malunui, ju visumos ivardijimas vienu objektu - vandens malunas - yra logiškas bei nekvestionuotinas. Esant nesutvarkytai vandens paimai ir jos dokumentacijai, akivaizdu, kad šio objekto ivardijimas privatizacijos dokumentuose ir pirkimo-pardavimo sutartyje buvo negalimas, taciau tai neatima galimybes tokio turto teisetam savininkui juo disponuoti.

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinejimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todel pašto išlaidos, kurios šioje byloje yra 67,15 Lt, priteistinos iš pareiškejo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.14 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 9 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškima patenkinti.

Nustatyti juridine reikšme turinti fakta nekilnojamojo turto iregistravimo viešame registre tikslu, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 2001 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su maluno pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanciu (duomenys neskelbtini), asmenines nuosavybes teisemis igijo vandens paima, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos sudetines dalis (vandens paimos krantu tvirtinimus, priešslenkste, atvira kanala, tilta, pesciuju tilta), esancias (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J. 67,15 Lt (šešiasdešimt septynis litus 15 ct.) bylinejimosi išlaidu valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienu apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.